- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-21
- Bylos Nr.
- 2-1691-424/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Atsakovas
- A. D., N. R.
- Ieškovas
- AAS
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovams A. D., N. R. jos atstovei adv. Onai Klinavičienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS (duomenys neskelbtini) ieškinį A. D. ir N. R. dėl nuostolių atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1179,72 Lt nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2010-05-25 Vilniuje, Nemenčinės plente įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonė VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojama V. L. ir Rover 220 v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojama A. K.. Kaltu dėl autoįvykio pripažintas V. L.. Automobilio VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos Filiale 2010-03-25 draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Sutartis). Ieškovas atlygino 2359,43 Lt nuostolius, susijusius su automobilio Rover 220 v.n. (duomenys neskelbtini) sugadinimu. Sutartis buvo sudaryta tarp AAS (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. R., kuri Sutartį sudarė per atstovą. Sutarties 1.5 p. nustatyta, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 m. amžiaus ir su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu. Eismo įvykio metu N. R. priklausanti transporto priemonė buvo valdoma V. L., kuris įvykio metu buvo 20 metų amžiaus ir neturėjo 7 metų vairavimo stažo. Pagal sutarties 2.2.3 punktą atsakovė N. R. prieš leisdama transporto priemonę valdyti jaunesniam ir neturinčiam 7 metų vairavimo stažo asmeniui, turėjo raštu pranešti draudikui ir sumokėti papildomai apskaičiuotą draudimo įmoką, tačiau to nepadarė. Pareiškus N. R. pretenziją, ji nurodė, kad automobilį perleido A. D. ir pateikė tai patvirtinančią sutartį, tačiau vėliau paaiškėjo, kad A. D. parašas šioje sutartyje yra suklastotas, už ką N. R. buvo nubausta 2011-03-10 Alytaus rajono apylinkė teismo baudžiamuoju įsakymu. N. R. nurodė, kad žodine sutartimi automobilį perleido A. D.. Kadangi tiek N. R. turėjo pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą, tiek A. D. – apie automobilio savininko pasikeitimą, ieškovas turi teisę reikalauti 50 procentų nukentėjusiajam išmokėtos sumos atlyginimo.
Atsakovė N. R. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2009 m rudenį automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) jos sūnus K. R. pardavė A. D.. Nuo to laiko ji automobilio nematė, draudimo sutarčių nesudarinėjo ir niekam nesuteikė įgaliojimų jos vardu sudaryti draudimo sutartis. V. I., sudariusio Sutartį su ieškovu ji nepažįsta. A. D. vengė įforminti šio automobilio pardavimą. Jis pasakė savo asmens kodą, kitus duomenis ir pasakė, kad ji pati už jį pasirašytų pirkimo pardavimo sutartyje. Taip padariusi, ji tokią sutartį 2009-10-20 pateikė VĮ „Regitra“ Alytaus filialui ir automobilis buvo perrašytas A. D. vardu. Vėliau jai buvo iškelta baudžiamoji byla už A. D. parašo suklastojimo automobilio perleidimo sutartyje. Tačiau automobilis faktiškai buvo parduotas A. D., o kam jis tą automobilį perleido toliau, jai nežinoma.
Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis automobilio VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) nepirko, nei N. R., nei jos sūnaus nepažįsta ir nėra matęs, iš kur jie žino jo duomenis jam nežinoma.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
2010-05-25 Vilniuje, Nemenčinės plente įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonė VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojama V. L., ir Rover 220 v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojama A. K.. Eismo įvykio deklaracijoje V. L. pripažino savo kaltę dėl autoįvykio ( b.l.12). Šio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Rover 220 v.n. (duomenys neskelbtini) 9 b.l.13-15). Automobilio VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos Filiale 2010-03-25 draudimo sutartimi Nr. SGB 0389327 (b.l.7-9). Sutarties 6.1 p. draudėju nurodyta N. R.. Sutarties 7.1 p. draudimo sutartį sudariusiu asmeniu nurodytas V. I.. Sutarties 1.5 punkte numatyta, kad transporto priemonė nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 m. amžiaus ir su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu. Kaip matyti iš eismo įvykio deklaracijos, V. L. amžius įvykio metu buvo 20 metų, dėl ko jis net negalėjo turėti 7 metų vairavimo stažo. Sutarties 1.6 punktu draudėjas įsipareigojo, kad transporto priemonė bus naudojama Sutarties 1.5 p. aptartomis sąlygomis, o pasikeitus bent vienai sąlygai, įsipareigojo raštiškai pranešti draudikui apie pasikeitimą. Draudėjas apie tokių sąlygų pasikeitimą draudikui nepranešė. Taigi, draudėjui pažeidus Sutarties sąlygas, draudikui atsirado teisė reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmoką ar jos dalį Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. pagrindu
Tačiau atsakovams neigiant savo nuosavybės teises į automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) ir nepripažįstant draudėjo teisių ir pareigų pagal Sutartį, iškilo klausimas, ar atsakovai privalo atsakyti pagal Sutartį.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. nustato, kad už draudimo sutarties sudarymą Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Nuosavybės teisės atsiradimą, pasibaigimą ar pasikeitimą reglamentuoja Civilinis kodeksas. CK 4.49 str.1 d. nustato, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisės į daiktą įgyja nuo jo perdavimo įgijėjui momento. Jokių specialių reikalavimų automobilio perleidimo sutarčiai įstatymas nenumato. Taip pat įstatymas nenumato automobilių perleidimo sutarčių ar daiktinių teisių į juos privalomo registravimo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato tik transporto priemonių registravimą, o kaip matyti iš jo pagrindu priimtų Kelių transporto registravimo taisyklių (2001-05-25 vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 260 su vėlesniais) normų visumos (41 p., 60 p., IV skyrius) transporto priemonės valdytojas (savininkas) yra tik vienas iš automobilio registro duomenų, ir asmens nurodymas transporto priemonė savininku transporto priemonės registre pats savaime nereiškia, kad nurodytas asmuo yra transporto priemonės savininkas Civilinio kodekso prasme.
Atsiliepimas
Atsakovė N. R. nurodė, kad ji 2009 m. rudenį automobilį pardavė atsakovui A. D.. Jos nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai K. R. ir L. R., kurie nurodė, kad automobilis buvo parduotas būtent A. D.. Automobilis ir dokumentai A. D. buvo perduotas degalinėje Elektrėnuose. K. R. nurodė, kad vėliau jo motina gavo pranešimą, jog automobilis stovi kieme ir trukdo eismui. Susiskambinus telefonu su A. D. šis pasakė, kad prie automobilio atvažiuos A. A.. Atvažiavus prie kieme palikto automobilio, su A. A. surašė raštelį, kad automobiliu naudojasi A. A.. Tai patvirtina atsakovės N. R. pateiktas 2009-10-24 K. R. ir A. A. susitarimas (b.l.44), bei nuotraukos, kuriose, kaip nurodo atsakovė N. R., automobilis ir šalia jo stovintis A. A. užfiksuoti minėto raštelio surašymo laiku (b.l.49-53). Atsakovės nurodyto automobilio perleidimo laiku iki 2009-11-27 galiojo jos pačios sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.45). Šios sutarties 2.2.4 p. numatė draudėjo pareigą pasikeitus transporto priemonės savininkui perduoti naujajam savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį. Kad naujajam savininkui buvo perduoti dokumentai patvirtino liud. K. R.. Taigi, įvykdžius šį sutarties reikalavimą, draudėjo teisės ir pareigos perėjo naujajam savininkui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu. Pasibaigus šios sutarties galiojimo terminui, Sutartis dėl automobilio VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybės privalomojo draudimo buvo sudaryta 2010-03-25, t.y. praėjus 4 mėnesiams po ankstesnės sutarties galiojimo termino pabaigos. Nurodytų aplinkybių visuma duoda pagrindą neabejotinai išvadai, kad autoįvykio metu atsakovė N. R. nebuvo automobilio VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl neatsako pagal Sutartį.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. 2 d. nustato, kad transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį laikomas šio įstatymo 4 str. 2 d. nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą. Tačiau ši norma pati savaime nereiškia, kad bet kas kito asmens vardu gali sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Toks asmuo draudikui turi pateikti ne tik „...visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti...“, bet ir atitikti Civilinio Kodekso 2 knygos III dalies normų atstovui keliamus reikalavimus. Kokią informaciją ir kokius dokumentus pateikė ieškovui Sutartį sudaręs V. I., ieškovas nenurodė. Jo atstovas nedalyvavo nei parengiamajame teismo posėdyje, nei teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl nesant galimybės išsiaiškinti ar V. I. iš viso galėjo būti atstovu, kokių ir iš kur gautų duomenų pagrindu buvo sudaryta Sutartis, nėra pagrindo teigti, kad ji sukūrė N. R. teises ir pareigas.
Nors atsakovė N. R. ir liudytojai teigė, kad N. R. automobilis buvo parduotas A. D., atsakovas A. D. tai kategoriškai neigė. Bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad 2010-05-25 autoįvykio metu automobilio VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo atsakovas A. D., o teismo sprendimas negali priimtas spėlionių ir prielaidų pagrindu (CPK 263 str. 2 d.). CPK 178 str. nustato,kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas A. D. privalo atsakyti pagal ieškinį, todėl ieškinys atmetamas ir jo atžvilgiu.
Atsakovai apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė.
Iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei ( CPK ..).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 178, 270,269 str. teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš AAS (duomenys neskelbtini) 24,84 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.