- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-146-120-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- D. S., A. M.
- Advokatai
- Vytautas Gineika, Girdutis Šalavka
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam D. S., jo gynėjui advokatui Girdučiui Šalavkai, nuteistojo A. M. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų A. M. ir D. S. apeliacinius skundus dėl 2010 m. lapkričio 9 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d. ir nuteistas areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.
D. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d., ir nuteistas areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.
BK 63 str. 1 d. ir 3 d. tvarka šią bausmę visiškai sudedant subendrinus su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 MGL (1250 Lt) bauda, to paties teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pakeista areštu 5 paroms, galutinė subendrinta bausmė paskirta - areštas 55 (penkiasdešimt penkioms) paroms.
Aprašomoji dalis
nustato:
A. M. ir D. S. pagal Baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2009 m. vasario 23 d. apie 20 val. 30 min., Vilkaviškio rajono Matlaukio kaime, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Vištyčio užkardos veikimo teritorijoje, 14AD kvadrate, pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 str. 1 p. reikalavimus – nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir, tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 23 val. 30 min., tame pačiame kvadrate, apie 100 metrų atstumu nuo pirmesnės perėjimo vietos, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo 2010 m. lapkričio 9 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad teismas, grįsdamas jo kaltę, rėmėsi pasienio pareigūnų parodymais, kurie apelianto nusikaltimo vietoje nesulaikė, jo nematė ir atpažinti negali. Pasak jų, jie matė iš toli tik trečią asmenį, kurio įvardinti negalėjo. Apeliantas teigia, tuo metu buvęs namuose. M. A. ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo. Teisme šis asmuo teisingai parodė, kad apelianto su juo ir A. M. įvykio vietoje nebuvo. Tai patvirtino ir A. M.. Kratos metu iš jo namų paimti šlapi sportbačiai nėra jo kaltės įrodymas. Įvykio vietoje užfiksuotų avalynės pėdsakų tyrimo išvados jo kaltės taip pat neįrodo. 80 procentų tikėtinumas, pagrindo teigti, kad pėdsakas paliktas iš D. S. namų kratos metu paimtais batais, neduoda. Jo kaltė grindžiama tik tikėtinais įrodymais. Nėra nei vieno betarpiškai patvirtinančio ir įrodančio jo dalyvavimą nusikaltime įrodymo. Esant bet kokioms abejonėms, jos turėjo būti įvertintos jojo naudai, todėl prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę – baudą.
Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes ir neteisingai paskyrė jam bausmę. Padaryta veika jis nepadarė moralinės ar materialinės žalos visuomenei, jos interesams. Nors padaryta veika yra tyčinė, jos padarymo motyvai buvo atsitiktinio pobūdžio. Po nuosprendžio priėmimo jis suprato savo kaltę ir gailisi dėl padaryto. Jau du metai, kai jis nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, dirba ir galėtų sumokėti paskirtą baudą. Paskyrus jam baudą, būtų įgyvendintas teisingumas, nebūtų pažeisti nei bausmės tikslai, nei protingumo principai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai nepagrįsti ir atmestini.
Pagal 2009 m. vasario 24 d. apžiūros protokolo duomenis, per užšalusį Matlaukio kaimo tvenkinį eina Lietuvos valstybės siena su Rusija. Ant šio užšalusio ežero užfiksuotas buvo per sniegą einančių įspaustų trijų skirtingų avalynės rūšių pėdsakų takelių link Rusijos ir atgal buvimas (t.1, b.l. 5-13).
2009 m. vasario 24 d. susitikimo prie valstybės sienos protokolu (t.1, b.l. 30-32 nustatyta, kad minėti 3 asmenų batų pėdsakai ežeru iš Lietuvos ateina iki Rusijos teritorijoje esančių ant žemės sukrautų 13 dėžių su cigaretėmis „Jin Ling“ ir „North Star“ ir grįžta atgal į Lietuvą. Per vienos iš ant tvenkinio kranto rastos cigarečių dėžės vidurį ėjo Lietuvos – Rusijos valstybės siena.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad, pasieniečiai matė ir sulaikyti bandė 3 ežeru valstybės sieną kirtusius asmenis ir, kad valstybės sieną kirtę trys asmenys sniege paliko 3 pėdsakus dėvėdami skirtingą avalynę. Vadinasi, M. A., bylos nagrinėjimo teisme metu pakeitęs ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nuteistasis šioje byloje A. M., teigdami ežeru ėję tik dviese, akivaizdžiai sako netiesą.
Iš duomenų byloje matyti, kad, bandant sulaikyti tris per ežerą iš Rusijos į Lietuvą grįžtančius asmenis, pasieniečiams sulaikyti pavyko tik M. A. ir A. M.. Trečiasis iš jų pabėgo. M. A. parodžius, kad trečiuoju per sieną iš jų ėjusiu buvo apeliantas D. S., šio namuose atliktos kratos metu buvo rasti bei paimti šlapi D. S. sportbačiai (t.1, b.l. 16-19). 2009 m. kovo 20 d. specialisto išvados aktu Nr. 24 (t.1, b.l.24-26) nustatyta, jog tikėtina, kad trys skirtingi per ežerą einantys avalynės pėdsakai palikti yra iš M. A., A. M. ir D. S. paimta avalyne.
D. S., skunde teigdamas, jog iš jo tuoj pat po įvykio paimti sportbačiai buvo šlapi todėl, kad vaikštinėjimui po kiemą, įsispyrdami į juos, jais naudojosi ne tik jis, bet ir kiti jo šeimos nariai, akivaizdžiai sako netiesą. Sportiniai batai naudojimui juos „įsispiriant“, nepritaikyti. Kratos protokolo duomenys rodo, jog „įsispyrimui“ apelianto gyvenamoje vietoje buvo ne viena tam skirta apavo pora (t.1, b.l. 19). Kad apeliantas akivaizdžiai sako netiesą, patvirtina ir vieno iš ant ežero esančių pėdsakų takelių rašto sutapimas su tuoj pat po įvykio iš jo paimtos šlapios avalynės raštu.
Įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. A. duoti parodymai apie tai, kad, kartu su juo ir A. M. valstybės sieną kirto ir D. S., atitiko nustatytas įvykio aplinkybes, pagrindo netikėti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teismas neturėjo. Ežero ledu padarytas sienos perėjimas laikomas neteisėu sienos kirtimu. Vadinasi, teismas pagrįstai D. S. pripažino kaltu pagal BK 291 str. 1 d., tad pagrindo tenkinti D. S. skundą ir jį išteisinti, nėra.
Dėl A. M. skundo
Už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, BK 291 str. 1 d. numatyta baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė.
A. M. ne kartą teistas, ankstesni jo teistumai neišnykę, tad, jis yra recidyvistas. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Areštas tai trumpalaikis laisvės atėmimas, tad, paskirdamas apeliantui arešto bausmę, teismas, įstatymų reikalavimų nepažeidė ir jam paskirta arešto bausmė savo rūšimi nėra aiškiai neteisinga.
Nėra jam paskirta bausmė aiškiai per griežta ir savo dydžiu.
Įstatymai įpareigoja teismą, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio.
Apelianto padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už nusikaltimo padarymą įstatymas numato nuo 15 iki 90 parų arešto bausmę (BK 49 str. 3 d.).
BK 61 str. įpareigoja teismą kaltininkui skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatyme nustatytos bausmės vidurkio. Už nesunkius nusikaltimus skiriamos arešto bausmės vidurkį sudaro yra 52,05 paros [(15+90):2].Teismas, apelianto atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgęs į tai, bei į kitas BK 54 str. nurodytas aplinkybes, teismas apeliantui paskyrė 50 parų arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra artima skiriamos už nusikaltimus arešto bausmės vidurkiui ir pagrindo ją laikyti aiškiai per didele savo dydžiu, taip pat nėra, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų A. M. ir D. S. apeliacinius skundus atmesti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendį apeliacinių skundų ribose palikti nepakeistą.