Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2025 m. kovo 31 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0714, patikros sertifikato Nr. 2199201, jai nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, iki kol buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji A. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, kadangi bijojo sugyventiniui pasakyti apie savo neblaivumą, todėl rizikavo. Važiavo su automobiliu „Peugeot 407“, valstybinių numerių neatsimena. Automobilio bendrasavininkė A. Š. yra kaltinamosios draugė, gyvena Anglijoje, tad automobilį paliko prižiūrėti kaltinamajai, ji nieko nežinojo apie tai, kad kaltinamoji vairuos jos automobilį. Sutinka su jai nustatytu neblaivumo laipsniu. Daugiau tokios situacijos nepasikartos, padarė didelę klaidą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant E. K.. E. K. yra jos sugyventinio sesuo ir gera draugė. Sutaria labai gerai, ji daro kaltinamajai gerą įtaką, gali apie viską pasikalbėti, gyvena netoliese, dažnai atvyksta pas kaltinamąją į namus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2025 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2025 m. balandžio 1 d., adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „Peugeot“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Sustabdžius transporto priemonę ir bendraujant su vairuotoja, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Transporto priemonės vairuotoja A. K. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. Patikrinus šią alkoholio kiekio matuokliu, pirmu tikrinimu 2025 m. kovo 31 d., 23.36 val. nustatytas 2,66 promilės neblaivumas. Antro tikrinimo metu 2025 m. kovo 31 d., 23.52 val. nustatytas 2,63 promilės neblaivumas (b. l. 7).

2025 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykių aplinkybių nurodyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėja V. A. praneša, kad dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyresn. tyrėju E. J., nuo (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas išvažiuojantis automobilis ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis judėjo kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. Minėtas automobilis ,,Peugeot“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. apsisuko ir judėjo atgal link (duomenys neskelbtini) g. Tokie automobilio vairuotojo veiksmai sukėlė įtarimą. Važiuojant paskui minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) g. buvo pastebėta, kad automobilį vairuoja moteris. Automobilis ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas adresu, (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio ,,Peugeot“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusėje sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, A. K.. Nuo A. K. sklido stiprus alkoholio kvapas. A. K. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. A. K. nurodė, kad automobilis priklauso ne jai, o automobilio savininko duomenų nežino ir šis yra miręs. A. K. prisipažino, kad vartojo alkoholį ir vairavo automobilį būdama neblaivi. Įvykio vietoje buvo atliktas A. K. neblaivumo nustatymas (b. l. 56).

2025 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė „Peugeot“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), nugabenama į transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 11–23).

AB „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra B. J. P. (b. l. 31). Duomenys iš asmens duomenų registro - B. J. P. yra miręs, mirimo data (duomenys neskelbtini) (b. l. 33–34).

2025 m. balandžio 1 d. VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodoma, kad automobilio „Peugeot 407“, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM 1570 eurų (b. l. 32).

2025 m. kovo 31 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog A. K. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0714, patikros sertifikato Nr. 2199201, pirmu tikrinimu 23.36 val. nustatytas 2,66 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 23.52 val. nustatytas 2,63 promilės neblaivumas. A. K. pasirašė (b. l. 58–61).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji A. K. savo kaltę visiškai pripažino, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, girtumas nustatytas neblaivumo nustatymo aktu, vairavimo faktą taip pat patvirtina policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas ir kiti rašytiniai įrodymai. A. K. veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą, tačiau norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog A. K. 2025 m. kovo 31 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0714, patikros sertifikato Nr. 2199201, jai nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, iki kol buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas E. K. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąją A. K. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamoji A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji neteista (b. l. 80–81), bausta administracine tvarka (b. l. 84–89), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruotas (b. l. 93), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 94). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą E. K. – kaltinamosios draugė – nurodė, kad su A. K. yra pažįstamos 10 metų, bendrauja artimai, gyvena viena šalia kitos. Yra įsitikinusi, kad tai buvo vienkartinis atvejis, A. K. nėra linkusi nusikalsti, ji yra geras žmogus. Prašo neskirti užstato, nes E. K. augina du vaikus, moka būsto paskolą, šeimos išlaidos yra didelės, tačiau jeigu teismas paskirtų užstatą, jį sumokėtų, yra įsitikinusi, kad užstatas pasibaigus laidavimo terminui sugrįžtų jai atgal.

E. K. neteista (b. l. 120), bausta administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 122–123).

Nors E. K. bausta administracine tvarka, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, tačiau pažymėtina, kad jos padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nėra šiurkštaus pobūdžio, baudos sumokėtos, administraciniai nusižengimai nesukėlė visuomenei neigiamų padarinių, todėl iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja E. K. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis darys teigiamą įtaką kaltinamosios pasitaisymui, todėl E. K. skirtina laiduotoja.

Esant E. K. prašymui perduoti A. K. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, pati kaltinamoji teigia, kad savo poelgį vertina blogai, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad A. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 metų laikotarpiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju matyti, kad A. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju paminėtina ir tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. K. pripažino visiškai, praeityje neteista, tačiau kaltinamajai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas šiek tiek didesnis nei minimalus.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. K. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso A. Š. (b. l. 37). Kaltinamoji nurodė, kad A. Š. gyvena Anglijoje ir kaltinamajai buvo palikusi automobilį, tačiau A. Š. nežinojo, kad kaltinamoji automobilį vairuos būdama neblaivi.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad netikslinga konfiskuoti automobilį „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kadangi automobilis priklauso ne kaltinamajai, o tračiajam asmeniui, todėl iš kaltinamosios A. K. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Peugeot 407“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1570 eurų (b. l. 32). Kaltinamoji į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KK250064, kurioje turto vertintojas nustatė, kad automobilio „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), bazinė vertė yra 1 376 Eur, tačiau įvertinus automobilio gedimus, nusidėvėjimą ir pan., nustatyta automobilio vertė yra 500 Eur (b. l. 127–144).

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas remiasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta transporto priemonės rinkos vertė yra 500 Eur, kadangi turto vertintojas įvertino automobilio „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ridą, defektus, kitus trūkumus, kurie turi reikšmės automobilio kainai, kai tuo tarpu VšĮ „Emprekis“ vertina tik automobilių su panašiais parametrais kainą skelbimuose, neatsižvelgdamas į konkretaus automobilio trūkumus ir specifikacijas.

Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkanti pinigų suma – 500 Eur.

Byloje buvo gauta 2025 m. balandžio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-04447 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatui Kęstučiui Gudynui teikiant antrinę teisinę pagalbą A. K. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 83,33 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus, neturinti išlaikytinių, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga iš kaltinamosios išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, grąžintas A. Š. – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas A. Š. nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti A. K. laiduotojos E. K. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti A. K., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. balandžio 2 d.;

– išieškoti iš A. K. konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Išaiškinti kaltinamajai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. K. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Iš A. K. priteisti 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 33 centus) jai teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, grąžintą A. Š. – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti A. Š. nuosavybėje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.