Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. 2024 m. sausio 2 d. apie 01.15 val., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas neblaivus (alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 1,71 promilių neblaivumas), sudavė vieną kartą ranka mažamečiui sūnui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), į skruostą, po ko sudavė dar vieną kartą ranka į galvos pakaušį, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš mažametį nukentėjusįjį D. J. sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta dėl netinkamo savo elgesio, t. y. ranka suduotų smūgių savo mažamečiui sūnui D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl tokio savo elgesio labai nuoširdžiai gailisi. Šiai dienai tiek su sūnumi D. J. tiek su R. B. kalbėjosi ir jų atsiprašė, jie jam atleido. Nurodo, kad įvykio dieną, kai įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir R. B. prie jų priėjo R. B. sūnus A. Po to jie tarpusavyje žodžiu konfliktavo su A., kiek pamena truputį su A. apsistumdė. Jiems su A. bekonfliktuojant prie jų priėjo jo mažametis sūnus D. J., kuris plastikiniu žaisliniu šautuvu lyg ir sudavė kelis smūgius jam į nugarą tiksliai jau nepamena kur. Jis veikdamas tuo metu sukilusių emocijų, dėl konflikto su R. B. ir A., ranka ar rankos delnu vieną kartą sudavė savo sūnui D. J. į skruostą ir vieną kartą ranka sudavė į galvos pakaušį. Pamatė, kad sūnus D. J. dėl tokio jo elgesio labai išsigando ir nuėjo į kitą kambarį. Dar kartą labai nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio. Papildomai gali pasakyti, kad savo sūnumi D. J. ir jo mama R. B. nuolatos rūpinasi, daug padeda finansiškai, iki šio įvykio nė karto nėra buvę jokių konfliktų, visados sutaria gerai. Šiai dienai su R. B. ir sūnumi D. J. tarpusavyje viską išsiaiškino, jie jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

- Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenis, kur užfiksuota, kad 2024 m. sausio 2 d. alkoholio kiekio tikrintuvu „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0054“ 01.26 val. E. J. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam E. J. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo mažamečio sūnaus atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis E. J. 2024 m. sausio 2 d. apie 01.15 val., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje sudavė vieną kartą ranka mažamečiui sūnui D. J. į skruostą, po ko sudavė dar vieną kartą ranka į galvos pakaušį, bei taip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau Lietuvoje teistas, teistumas išnykęs, teistas Danijoje, baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo numatytą ir prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2024 m. sausio 2 d. 01.30 val. iki 2024 m. sausio 2 d. 15.53 val. ir laikytina, kad E. J. yra sumokėjęs 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudą.

E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2024 m. kovo 18 d. E. J. tiek su bausmės rūšimi, tiek su jos dydžiu sutiko, tik prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis vienerių metų laikotarpiui. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiku nesumokėta arba nepervesta bauda išieškoma priverstinai. BK 47 straipsnio 7 bei 8 dalyje numatyta, jog, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Teismas pažymi, jog nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta galimybė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau yra galimybė nustatyti ilgesnį terminą baudos bausmei sumokėti. Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba bei neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, esamą šalies ekonominę padėtį, didelę infliaciją, E. J. prašymą, teismas sprendžia esant tikslinga nustatyti jam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, t. y. paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, o kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali. Šiuo atveju, paskirtą baudos bausmę E. J. įpareigojamas sumokėti per vienerius metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį bauda 54 MGL (penkiasdešimt keturių), t. y. 2700,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti galutinę bausmę – baudą 36 MGL (trisdešimt šešių), t. y. 1800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę E. J. įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2024 m. sausio 2 d. 01.30 val. iki 2024 m. sausio 2 d. 15.53 val. (vieną parą) ir laikyti, kad E. J. yra sumokėjęs 2 MGL (dviejų), t. y. 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. J., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą:

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“;

3) (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.