Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens E. R. apeliacinį skundą dėl 2015 m. liepos 10 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu E. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę. Tvirtina, kad Pažeidėjui nepagrįstai inkriminuotas būtent ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymas, o nutariant konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsižvelgta į tai, kad Pažeidėjas juo pasinaudojo prieš teisėto savininko valią. Tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

Pagal ATPK 130² str. atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str.

Terminą, kuriam esant laikoma, kad asmeniui nebuvo (buvo) paskirta administracinė nuobauda, pakankamai aiškiai ir suprantamai apibrėžia ATPK 36 str., kuriame įtvirtinta, kad laikoma, jog asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, jeigu šis asmuo per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo.

Pažymėtina, kad bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog Pažeidėjas įvykio metu padarė būtent ATPK 130² str. numatytą pažeidimą. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, nagrinėjamu atveju Pažeidėjas 2011-11-28 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 129 str. Šios nuobaudos vykdymas pasibaigė 2014-01-19. Negana to, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad dar neįvykdęs 2011-11-28 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 129 str. jam paskirtos nuobaudos, t. y. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-02-05 nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas pagal ATPK 130² str. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 42 mėnesiams (nuo 2013-02-05 iki 2016-08-04) ir automobilio konfiskavimu. Tokią Pažeidėjo veikos kvalifikaciją lėmė tai, kad pastarojo pažeidimo padarymo metu (2013-01-19) jis buvo baustas pagal ATPK 129 str. Įvertinus visus šiuos duomenis, o taip pat ir tai, kad po nubaudimo pagal ATPK 129 str. (2011-11-28 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimu) Pažeidėjas nuolat darė naujus administracinius pažeidimus (pažeidimai padaryti 2012-03-26, 2012-10-25, 2012-11-13, 2012-11-14, 2013-01-08 (du atskiri pažeidimai), 2013-01-19, 2013-07-06, 2014-11-09), tarp šių pažeidimų ir nuobaudų už juos įvykdymo yra mažesni už vienerius metus laikotarpiai (kai kurių nuobaudų Pažeidėjas iki šiol nėra įvykdęs), laikytina, kad šioje byloje aptariamo pažeidimo padarymo metu Pažeidėjui buvo paskirtos ir neišnykusios nuobaudos tiek pagal ATPK 129 str., tiek pagal ATPK 130² str., tiek pagal kitus ATPK straipsnius (11–25 b.l.).

Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo Pažeidėjo veiką pagal ATPK 130² str., todėl perkvalifikuoti šią veiką nėra teisinio pagrindo.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra jokio pagrindo išvadai, jog konfiskuotinas automobilis buvo paimtas be teisėto savininko žinos, o paskirta administracinė nuobauda yra neteisinga ar neproporcinga.

ATPK 30 str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai vairavo E. R. priklausančią transporto priemonę. Jam buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, Pažeidėjas sutiko su padarytu pažeidimu ir buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti ir tai, kad Pažeidėjas, nei sustabdytas policijos pareigūnų, nei pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad automobilį buvo paėmęs savavališkai, t. y. be apeliacinį skundą pateikusio E. R., žinos. Priešingai, apylinkės teismo posėdžio metu Pažeidėjas nurodė, jog įvykio metu su automobilio savininku kartu šventė, o po to susėdo į automobilį ir nuvažiavo. Savininkas važiavo kartu, sėdėjo gale ir buvo neblaivus (46 b. l.). Tai rodo, jog Pažeidėjas įvykio metu disponavo E. R. automobiliu ne prieš savininko valią. Tą patvirtina ir paties E. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išreikštas prašymas nekonfiskuoti automobilio, nieko neužsimenant ir nenurodant, kad transporto priemonė buvo paimta prieš jo valią, ar kad jis buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas savininkas, rūpinęsis, kad jo turtu nebūtų padaroma žala ar teisės pažeidimai. Priešingai, aplinkybės, jog automobiliu Pažeidėjas disponavo neteisėtai yra nurodomos tik apeliaciniame skunde, suinteresuotas asmuo apie neteisėtą automobilio disponavimą policijos pareigūnams nepranešė nei įvykio, nei tyrimo metu, o tai kelia pagrįstų abejonių apeliacinio skundo argumentų realumu ir neleidžia daryti išvados, jog šiuo atveju transporto priemone buvo disponuota prieš savininko valią, dėl ko turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir automobilis nekonfiskuotas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarime „Dėl ATPK 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Be to, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008). Papildomai pažymėtina tai, kad ne Pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Sprendžiant klausimą dėl pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimo yra vertinama tai, ar turto savininkas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad jo turtu nebūtų netinkamai pasinaudota, ar, juo labiau, padarytas pažeidimas. Negana to, patirtą žalą tretieji asmenys gali išsireikalauti iš pažeidimą padariusio asmens civilinio proceso tvarka, todėl daikto konfiskavimą vertinti, kaip trečiųjų asmenų nubaudimą, nėra pagrindo.

Apygardos teismas pabrėžia ir tai, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas, nubausdamas Pažeidėją rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, ir priėmė visiškai pagrįstą ir motyvuotą nutarimą. Apylinkės teismas tinkamai įvertino Pažeidėjo padarytą pažeidimą, jo asmenybę (sistemingai daro pažeidimus, įskaitant ir analogiškus), ankstesniais nutarimais jam taikytas nuobaudas bei visuomenės interesą siekiant užtikrinti saugų eismą. Atsižvelgdamas į visas pirmiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ATPK 26 str. 1 d. nuostatas ir pagrįstai bei teisėtai nutarė konfiskuoti E. R. automobilį. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2015 m. liepos 10 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir E. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.