Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams A. V. N., A. M., J. V., A. F. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisių pripažinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo R. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po kelių dienų ieškovas susitiko su atsakove A.V. N., su kuria buvo ir atsakovas J. V.. Atsakovė paaiškino, kad kiti asmenys yra jai skolingi pagal vekselius, tačiau su ja bus atsiskaityta po pusantro mėnesio, o su buto pardavėjais reikia atsiskaityti greičiau, todėl paprašė, kad ieškovas savo vardu paimtų paskolą atsiskaityti su buto pardavėjais, nes atsakovė turi skolų ir paskolos jai niekas nesuteiks. Ieškovas sutiko su šiuo atsakovės prašymu. 2012-06-11 ieškovas atvyko į notarų biurą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sudaryta paskolos sutartis. Pagal šią paskolos sutartį atsakovas A. F. ir trečiasis asmuo R. K., kurių ieškovas ankščiau nepažinojo, ieškovui suteikė 148 000 Lt paskolą, tačiau tik 140 000 Lt buvo pervesti į ieškovo sąskaitą, o 8 400 Lt ieškovui nebuvo išmokėti. Taip pat buvo sudarytas hipotekos lakštas, kurio pagrindu atsakovo A. F. ir trečiojo asmens R. K. naudai buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tą pačią ar kitą dieną ieškovas kartu su atsakovais A.V. N., A. M. ir J. V. nuėjo į DNB banką, esantį Vilniaus g., ieškovas paėmė grynais pinigais 140 000 Lt, juos perdavė atsakovei A. M., o ši – atsakovui J. V.. Atsakovai A.V. N. ir J. V. patikino ieškovą, kad atsakovui J. V. perduotais pinigais bus atsiskaityta su buto pardavėjais, taip pat bus grąžinta paskola.

2012 m. rugsėjo mėn. ieškovui paskambino atsakovė A.V. N. ir pasakė, kad trūksta pinigų atsiskaityti su buto pardavėjais, todėl reikia paimti papildomą paskolą. Ieškovas vėl nuvyko į notarų biurą (duomenys neskelbtini), ten buvo atsakovai A. M., J. V. ir A. F.. Ieškovas pasirašė paskolos sutartį ir atsakovas A. F. perdavė 57 100 Lt grynais pinigais, kuriuos iš karto paėmė atsakovas J. V.. Atsakovas J. V. pasakė, kad artimiausiu metu bus atsiskaityta su buto pardavėjais ir grąžinta paskola.

Laikas nuo laiko ieškovas teiraudavosi atsakovės A.V. N., kada ji ir atsakovas J. V. atsiskaitys su buto pardavėjais ir grąžins skolą atsakovui A. F., atsakovė atsakydavo, kad su visais bus atsiskaityta artimiausiu metu. Po kurio laiko į ieškovą kreipėsi buto pardavėjai dėl pinigų už parduotą butą sumokėjimo, iš kurių ieškovas sužinojo, kad už butą su jais nėra atsiskaityta. Ieškovas bandė išsiaiškinti situaciją su atsakove A.V. N., tačiau ji nekėlė telefono ragelio, o atsakovo J. V. kontaktų ieškovas neturėjo. 2014-03-17 ieškovas gavo iš antstolio V. Č. raginimą grąžinti skolą atsakovui A. F. ir suprato, kad nėra įvykdytas atsakovo J. V. pažadas grąžinti paskolą.

Ieškovas taip pat nesiekė įkeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštą dėl šio buto įkeitimo atsakovui A. F. už suteiktas paskolas ieškovas pasirašė įtikintas, kad taip bus greičiau atsiskaityta su buto pardavėjais ir grąžinta paskola. Atsakovas A. F. ir trečiasis asmuo R. K. žinojo arba turėjo žinoti, kad ieškovas šioje byloje ginčijamuose sandoriuose yra tik statytinis, kadangi, negaudamas pagal paskolos sutartis jokios naudos, joks protingas ir apdairus asmuo ieškovo vietoje nepasirašytų hipotekos lakšto, įkeisdamas nekilnojamąjį turtą. Todėl hipotekos lakštas turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 str. 6 d. pagrindu. Pripažinus negaliojančiu hipotekos lakštą, negaliojančiu tampa ir šio lakšto pagrindu Vilniaus 32-ojo notarų biuro 2014-03-05 išduotas vykdomasis įrašas.

Antstoliui pradėjus išieškoti skolą pagal paskolos sutartis iš ieškovo priverstiniu būdu, iš ieškovo darbo užmokesčio ir pensijos buvo išieškota 1 422,97 Eur suma. Ši suma laikytina ieškovo nuostoliais, kurie ieškovo naudai turi būti priteisti solidariai iš tikrųjų paskolos gavėjų, t.y. iš atsakovų A.V. N., A. M. ir J. V..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012-06-06 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas iš A. K., V. K. ir A. K. už 215 000 Lt kainą nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 9-19 b.l.). Ieškovo nuosavybės teisė į šį butą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2012-06-07 (1 t., 164 b.l.). 2012-06-11 ieškovas, atsakovas A. F. ir trečiasis asmuo R. K. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas A. F. suteikė ieškovui 106 000 Lt paskolą, o trečiasis asmuo suteikė ieškovui 42 400 Lt paskolą (1 t., 23-25 b.l.), 2012-09-12 susitarimu dėl paskolos sutarties pakeitimo atsakovas A. F. suteikė ieškovui dar 57 100 Lt paskolą. 2012-09-12 trečiasis asmuo perleido atsakovui A. F. reikalavimo teisę į ieškovą pagal 2012-06-11 paskolos sutartį (1 t., 30 b.l.). Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas 2012-06-11 sutartinės hipotekos lakštu ir 2009-09-12 susitarimu dėl sutartinės hipotekos pakeitimo įkeičiant atsakovui A. F. butą, esantį (duomenys neskelbtini) butą (1 t., 26-29, 34 b.l.). Ieškovui paskolos sutartyse nustatytu terminu negrąžinus paskolos, 2014-03-04 buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos pagal paskolos sutartis iš ieškovo išieškojimo (1 t., 49 b.l.), šio vykdomojo įrašo pagrindu iš ieškovo pradėtas priverstinis išieškojimas (1 t., 50 b.l.).

CK 1.87 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys ir tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Ieškovas teigia, kad tikroji paskolos sutarčių šalis (paskolos gavėjas) yra atsakovai A.V. N., A. M. ir J. V., o ne ieškovas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant, ar paskolos sandoris laikytinas apsimestiniu dėl subjekto, svarbu nustatyti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: kas derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį, konstatuoti kredito davėjo ir jo gavėjo, nurodyto sutartyje, susitarimą sudaryti apsimestinę sutartį, pridengiant tikrąjį paskolos gavėją. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, suinteresuotas asmuo turi įrodyti, o teismas, vertindamas įrodymų visumą, nustatyti, kad išorinėje sandorio formoje (išviešintoje sutartyje) nurodyti asmenys ketino sudaryti ir faktiškai sudarė sandorį ne su oficialiai sandoryje nurodytu asmeniu, o su kitu, išorėje nuslėptu ir neišviešintu asmeniu. Tai reiškia, kad ieškovas turi pareigą įrodyti, kad sandorį su kredito davėju sudarė ne jis, o kitas asmuo, ir kredito davėjas tai suprato, siekė bei sudarė kreditavimo sandorį su kitu asmeniu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių (nesąžiningų tikslų), pridengdamas tikrąją sandorių šalį, išorinėje sandorių formoje nurodė ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-21/2014 ir kt.).

Kaip paaiškino ieškovas, 2012-06-06 pirkimo-pardavimo sutartimi jis nupirko butą neturėdamas tikslo įsigyti šį butą nuosavybės teise, o tam, kad vėliau nuosavybės teisė į šį butą būtų perleista atsakovei A.V. N., kuri ir buvo tikroji buto pirkėja. Prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas neįsitikino, kad atsakovė A.V. N. turi realią galimybę sumokėti buto kainą, apsiribodamas atsakovės paaiškinimu, kad už butą ji atsiskaitys atgavusi skolas pagal vekselius. Nors buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad visa buto kaina pirkėjams buvo sumokėta grynais pinigais prieš sutarties pasirašymą, ieškovas neteigė, jog jis buvo įsitikinęs, kad buto kaina iš tikrųjų yra sumokėta. Iš byloje esančio kaltinamojo akto ikiteisminio tyrimo byloje Nr.10-9-259-12 (1 t., 35-45 b.l.) matyti, kad buto kaina galimai nebuvo sumokėta prieš pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį. Paaiškėjus, kad už butą nėra atsiskaityta ir kad atsakovė A.V. N. neturi galimybės atsiskaityti su buto pardavėjais sutartu terminu, ieškovas nesiėmė jokių priemonių informuoti buto pardavėjus apie tai, jog ieškovas nėra tikroji buto pirkimo-pardavimo sutarties šalis, nesiėmė priemonių pripažinti šį sandorį negaliojančiu, tačiau sutiko su atsakovės A.V. N. pasiūlymu paimti savo vardu paskolą ir gautais pinigais atsiskaityti su buto pardavėjais. Taigi, ieškovas buvo suinteresuotas, kad būtų gauti pinigai įvykdyti prievolę, kurią ieškovas prisiėmė pagal 2012-06-06 buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad su prašymu surasti asmenį, galintį suteikti paskolą, įkeičiant už tai nekilnojamąjį turtą, į liudytoją H. Z. kaip į asmenį, tarpininkaujantį gaunant paskolas, kreipėsi atsakovas J. V., kuris taip pat nurodė pageidaujamą gauti paskolos sumą, o liudytojas H. Z. prašymą suteikti paskolą perdavė atsakovui A. F.. Tačiau iš atsakovo A. F. ir liudytojo H. Z. paaiškinimų, taip pat iš atsakovo J. V. apklausos ikiteisminiame tyrime Nr.10-9-259-12 matyti, kad paskolos gavėju atsakovas J. V. nurodė ne save, o asmenį, kuris nori gauti paskolą sumokėti už butą, kad surasti asmenį, galintį suteikti paskolą, atsakovą J. V. prašė atsakovė A. M.. Liudytojui H. Z. buvo pateikta su ieškovu sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas apie butą, kuriame buto savininku nurodytas ieškovas (1 t., 164 b.l.). Atsakovas A. F. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad esminė sąlyga suteikiant paskolą buvo ta, jog paskola suteikiama tik įkeičiamo buto savininkui.

Ieškovas pasirašė 2012-06-11 paskolos sutartį ir 2012-09-12 susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriuose jis nurodytas kaip paskolos gavėjas, dalis paskolos sumos, t.y. 140 000 Lt, buvo pervesta į ieškovo sąskaitą, o likusios dalies paskolos sumos gavimą grynais pinigais ieškovas patvirtino raštu 2012-06-11 paskolos sutartyje ir 2012-09-12 pakvitavime (1 t., 163 b.l.). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo A. F. sąsajas su atsakovais A.V. N., A. M. ar J. V., kurios leistų padaryti išvadą, kad atsakovui A. F. yra žinoma ar turėjo būti žinoma apie ieškovo nurodytas buto pirkimo ir paskolų suteikimo aplinkybes, t.y., kad tiek buto pirkimo-pardavimo, tiek paskolų sutartis ieškovas sudarė kaip statytinis, o tikrieji paskolos gavėjai yra atsakovai A.V. N., A. M. ar J. V.. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad dėl paskolos grąžinimo atsakovas A. F. būtų bendravęs su atsakovais A.V. N., A. M. ar J. V. kaip su asmenimis, turinčiais prievolę grąžinti paskolą, priešingai, atsakovo A. F. prašymu liudytojas H. Z. per atsakovą J. V. bandė susisiekti būtent su ieškovu.

Įstatymas nedraudžia fiziniam asmeniui suteikti paskolą kitam fiziniam asmeniui ir neįpareigoja paskolą suteikiantį asmenį atlikti paskolą gaunančio asmens mokumo įvertinimą, taip pat išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su paskolos panaudojimu. Paskola ieškovui buvo suteikta įkeičiant ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, atsakovui A. F. buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame ieškovas nurodytas įkeičiamo buto savininku, išraše nėra duomenų apie disponavimo butu apribojimus, apie įsiskolinimą už butą. Iš atsakovo A. F. ir liudytojo H. Z. paaiškinimų matyti, kad paskolos tikslu buvo nurodytas įkeičiamo buto palėpės įrengimas, o paskola turėjo būti grąžinta pardavus butą su įrengta palėpe. Liudytojas H. Z., apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo Nr.10-9-259-12 metu, nurodė, kad girdėjo, kaip atsakovas A. F. notarų biure klausė ieškovo, ar jis tikrai pasiruošęs taip greitai grąžinti paskolą, o ieškovas atsakė, kad taip, paskola jam reikalinga trumpam laikui.

Iš nurodytų įrodymų darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas A. F. suprato, siekė sudaryti ir sudarė paskolos sutartis ne su ieškovu, o su atsakovais A.V. N., A. M. ar J. V., priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. F. siekė sudaryti paskolos sutartį su asmeniu, kuris yra už paskolą įkeičiamo buto savininkas, šios bylos atveju – ieškovas, ir sudarė paskolos sutartis su ieškovu, realiai perduodamas ieškovui paskolos sutartyse nurodytas paskolų sumas. Todėl nėra pagrindo pripažinti apsimestiniais 2012-06-11 paskolos sutartį ir 2012-09-12 susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo bei pripažinti, kad pagal 2012-06-11 paskolos sutartį ir 2012-09-12 susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo paskolos gavėjo teises bei pareigas įgijo atsakovai A.V. N., A. M. ir J. V..

Nėra pagrindo pripažinti 2012-09-12 hipotekos lakšto ir 2012-09-12 susitarimo dėl hipotekos lakšto pakeitimo negaliojančiais kaip sudarytų itin nenaudingomis ieškovui sąlygomis, kadangi, ieškovo teigimu, skola išieškoma ne tik iš ieškovui priklausančio hipoteka įkeisto buto, bet ir iš ieškovo darbo užmokesčio ir pensijos. Prievolei esant užtikrintai hipoteka, hipotekos turėtojas turi teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipoteka įkeisto turto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 str. 1 d., 3 d.), tačiau tai nepadidina pagal hipoteka užtikrintą prievolę išieškomos skolos, t.y. iš ieškovo pagal hipoteka užtikrintas paskolos sutartis išieškoma skola nustatoma pagal negrąžintos paskolos sumą ir pagal kitas paskolos sutarties sąlygas (dėl palūkanų, netesybų mokėjimo ir kt.).

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad hipotekos sandoris buvo sudarytas realizuojant ketinimą sudaryti paskolos sutartis, nes atsakovas A. F. sutiko suteikti paskolą tik užtikrinant paskolos grąžinimą paskolos gavėjui priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu. Ieškovas, pasirašydamas hipotekos sandorius, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą veikti atidžiai ir rūpestingai, išsiaiškinti sudaromų sandorių esmę ir pasekmes ir nesudaryti sandorių, kurie pažeidžia ieškovo ar kitų asmenų teises. Kaip nurodė ieškovas ieškinyje, jis nesusipažino nei su hipotekos sandorio sąlygomis, nei su šio sandorio esme, nei su pasekmėmis.

Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas A. F., sudarydamas su ieškovu hipotekos sandorius, žinojo ar turėjo žinoti, kad ieškovas šiuose sandoriuose veikia kaip statytinis, nes, ieškovo teigimu, joks bonus pater familias, negaudamas pagal paskolos sutartis jokios naudos, iki sandorio sudarymo nesuderinęs sandorio sąlygų, nepasirašytų hipotekos lakšto, įkeisdamas nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto įkeitimas yra įprastas paskolos grąžinimo užtikrinimo būdas. Kaip jau nurodyta, įstatymai neįpareigoja paskolą suteikiantį asmenį išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su paskolos panaudojimu. Byloje nenustatyta, kad atsakovas A. F. žinojo, jog ieškovas nėra tikroji paskolų sutarčių šalis, o paskolos panaudojimo būdu buvo nurodytas virš buto esančios palėpės remontas, siekiant butą parduoti kartu su suremontuota palėpe.

Nesant pagrindo pripažinti negaliojančiais 2012-09-12 hipotekos lakšto ir 2012-09-12 susitarimo dėl hipotekos lakšto pakeitimo, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ir 2014-03-05 vykdomojo įrašo, nes šį prašymą ieškovas grindė tik 2012-09-12 hipotekos lakšto ir 2012-09-12 susitarimo dėl hipotekos lakšto negaliojimu.

Nesant pagrindo pripažinti, kad pagal 2012-06-11 paskolos sutartį ir 2012-09-12 susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo paskolos gavėjo teises bei pareigas įgijo atsakovai A.V. N., A. M. ir J. V., o ne ieškovas, nėra pagrindo iš ieškovo pagal šias paskolos sutartis išieškotus 1 422,97 Eur pripažinti ieškovo nuostoliais ir priteisti solidariai iš atsakovų A.V. N., A. M. ir J. V.. Ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį asmenims, kuriems buvo perduotos pagal paskolos sutartis suteiktos lėšos, dėl šių lėšų grąžinimo.

Ieškovas 2015-02-11 nutartimi buvo atleistas nuo nesumokėtos dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas šioje byloje turėjo 21 Eur pašto išlaidų, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str. 1 d.). Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus apygardos teismo 2015-02-25 nutartimi (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovo Jono G. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Jono G. K. valstybės naudai 21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.