Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, dalyvaujant pareigūnui surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiajam patruliui S. R., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. K., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. K., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, a.k. 456011151629, Rusijos Federacijos pilietei, dirbančiai „W. F.“, UAB, gyv. (duomenys neskelbtini), Palangoje, surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 4 d., 128 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124 str. 4 d., 128 str. 1 d., surašytas už tai, kad ji 2016-07-02 apie 18:39 val. Klaipėdos r. kelyje A13 Klaipėda-Liepoja 18 km vairavo transporto priemonę BMW X1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, tai yra būdama Rusijos pilietė ir turėdama leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2013-05-07 iki 2018-05-07 (LT7389526), nepateikė Europos Sąjungos valstybės narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t.y. neįvykdė sąlygų, numatytų LR SEAK įstatymo 13 str. 5 d. Vairuodama automobilį viršijo didžiausią šiame kelio ruože leistiną 70 km/h greitį, važiavo 105 km/h, pritaikius paklaidą +-2km/h nustatytą greitį viršijo 33 km/h greičiu, t.y. kaltinama pažeidusi KET 14, 127 punktus.

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-08-12 nutarimu I. K. pripažinta kalta padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 4 d., ir 128 str. 1 d., ir vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jai paskirta galutinė subendrinta 320,00 EUR bauda.

Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-24 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismas 2016-10-24 nutarimą panaikino ir administracinės teisės pažeidimo bylą perdavė apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Į teismo posėdį I. K. ir jos atstovas advokatas D. Krencius neatvyko. Advokatas D. Krencius teismui pateikė rašytinį pranešimą, kuriame nurodė, kad yra informuotas apie teismo posėdį, taip pat nurodė, kad I. K. yra išvykusi, apie posėdį ji informuota. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jos atstovas apie posėdį yra informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ATPK 272 str.).

Teismo posėdyje Institucijos atstovas S. R. paaiškino, kad I. K. viršijo greitį, ji buvo sustabdyta, pateikė tik tapatybės kortelę ir Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą, tačiau nepateikė vairuotojo pažymėjimo, išduoto Europos Sąjungos valstybės narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse. Rusijos Federacijos paso I. K. nepateikė, todėl kiek kartų ji kirto valstybės sieną negalėjo nustatyti, taip pat negalėjo nustatyti ir kiek laiko ji gyveno Lietuvoje. Mano, jog ji baustina tik už greičio viršijimą.

Rašytiniame paaiškinime, duotame surašant protokolą, I. K. su pažeidimais sutiko, pripažino, jog viršijo greitį, dėl pažeidimo gailėjosi, taip pat nurodė, jog nežinojo, kad turėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą.

Vyriausiojo patrulio S. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-07-02, apie 13,52 val. kelyje A-13 (Klaipėda-Liepoja), 18 km, už greičio viršijimą buvo sustabdytas I. K. vairuojamas automobilis BMW X1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotoja pateikė Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą (b. l. 7).

Iš asmens duomenų matyti, kad I. K. yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuris galioja iki 2018-05-07, taip pat ji 2013-05-10 deklaravo savo nuolatinę gyvenamąją vietą adresu Kęstučio g. 23-23, Palangos m., tačiau vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje neišduotas (b. l. 9-12).

I. K. atstovas pateikė Rusijos Federacijos paso kopiją, iš kurios nustatyta, kad ji yra Rusijos Federacijos pilietė (b. l. 16-17), taip pat pateikė Rusijos Federacijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo kopiją, kuri patvirtina, jog ji turi iki 2019-03-06 Nr. 770E 188995 galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 77-79).

Iš darbo sutarties Nr. 11, sudarytos 2004-01-05 tarp I. K. ir UAB „S. OPS“ atstovaujamos generalinio direktoriaus G. M. V., nustatyta, kad jos darbo vieta yra bendrovės biuras adresu: Maskva, M. K. skerg. namo Nr. 4 (b. l. 81-90).

Iš darbo sutarties Nr. 3, sudarytos 2014-02-26 tarp I. K. ir UAB „W. F.“ direktoriumi L. K., nustatyta, kad ji priimta finansų analitikės pareigoms (b. l. 65-66).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sienos kontrolės organizavimo valdyba pateikė informaciją apie turimus I. K. valstybės sienos kirtimus laikotarpiu nuo 2015 m., ir nurodė, jog asmenims, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, kertantiems Europos Sąjungos išorinę sieną, taikomas minimalus pasienio tikrinimas. Minimalaus pasienio tikrinimo metu vykstantys per Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktus asmenys bei jų vairuojamos transporto priemonės paprastai netikrinami VSATIS, todėl duomenų apie vykimus per valstybės sieną neišlieka, o vadovaujantis 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimu „Dėl Šengeno acquis nuostatų visapusio taikymo Čekijos Respublikoje, Estijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Vengrijos Respublikoje, Maltos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Slovėnijos Respublikoje ir Slovakijos Respublikoje“ (OL 2007 L 323, p. 34), nuo 2007 m. gruodžio 21 d. nebevykdoma Lietuvos Respublikos vidaus Europos Sąjungos sausumos sienos kontrolė, o nuo 2008 m. kovo 30 d. ir oro uostuose Europos Sąjungos vidaus reisais skrendantiems keleiviams (išskyrus tiesioginiais reisais vykstantiems į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Š. A. Karalystę, Airijos ir Kipro Respublikas) (b. l. 119-121).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog I. K. kalte padarius ATPK 124 str. 4 d. numatytą pažeidimą, nėra pagrindo abejoti. Pažeidimo faktą visiškai įrodo byloje surinkti įrodymai bei pačios pažeidėjos prisipažinimas, todėl jos veiksmai atitinka ATPK 124 str. 4 d., numatyto administracinių teisės pažeidimo sudėtį – ji 2016-07-02 apie 18:39 val. viršijo nustatytą greitį daugiau kaip daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą, todėl už šį pažeidimą jai skirtina administracinė nuobauda.

Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs Institucijos atstovo paaiškinimus, daro išvadą, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad I. K. padarė ATPK 128 str. 1 d. numatytą pažeidimą – vairavo transporto priemonę BMW X1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti.

Lietuvos Respublikos „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo“(2007-11-22 X-1337, įsig 2008-07-01, Valst. Žin. 2007-12-07, Nr. 128-5213) 13 str. 5 d. reglamentuotos bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos: motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų „Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių“ (toliau – Taisyklių) 2 p. 4 p. nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Institucijos atstovas teisme paaiškino, jog neturėjo galimybės patikrinti, kiek kartų I. K. kirto valstybės sieną, taip pat negalėjo nustatyti ir kiek laiko ji gyveno Lietuvoje.

Iš teismui pateiktos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sienos kontrolės organizavimo valdybos pateiktos informacijos taip pat negalima nustatyti tikslaus laiko, kiek I. K. praleido Lietuvos Respublikoje, nes minimalaus pasienio tikrinimo metu vykstantys per Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktus asmenys bei jų vairuojamos transporto priemonės paprastai netikrinami VSATIS, todėl duomenų apie vykimus per valstybės sieną neišlieka, Lietuvos Respublikos vidaus Europos Sąjungos sausumos sienos ir oro uostuose Europos Sąjungos vidaus reisais skrendantiems keleiviams kontrolė nebevykdoma. Užfiksuoti tik I. K. atvykimas į Lietuvos Respubliką ir išvykimas iš jos į Rusijos Federaciją per oro uostus. Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015-01-04 iki 2016-10-23 I. K. Lietuvos Respublikoje pragyveno apytikriai 87 dienas (b. l. 119-121). Kitų duomenų, kurie objektyviai pagrįstų, kad Lietuvos Respublikoje pragyveno bent 185 dienų, byloje nėra ir Institucija jų nepateikė.

I. K. nurodo turinti dvi darbovietes: vieną Rusijos Federacijoje, Maskvoje – UAB „S. OPS“ (b. l. 81-90), kitą Lietuvoje – UAB „W. F.“, (duomenys neskelbtini), Palangoje (b. l. 65-66). Taigi, šios aplinkybės nepagrindžia, kad I. K. yra labiau susijusi su Lietuvos Respublika nei su Rusijos Federacija.

Nors I. K. ir turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jis tik suteikia užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką, bet neįpareigoja jo čia gyventi nuolat. Užsienietis turi teisę pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir į ją grįžti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Taigi ši aplinkybė, nors asmuo ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Kęstučio 23-23, Palangoje, neįrodo, kad jis čia pragyveno bent 185 dienų.

Iš bylos duomenų nekyla abejonių, kad I. K. protokole nurodytu laiku vairavo automobilį BMW X1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnams pateikė Rusijos Federacijoje išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Kadangi Rusijos Federacija 1959-08-17 yra prisijungusi prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_07_ RTRSS_RT1949.html), joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai, kurie galioja Lietuvos Respublikoje, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog I. K. negali būti laikoma nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja, turinčia Lietuvos Respublikoje nuolatinę gyvenamąją vietą Taisyklių 2 p., prasme, todėl jai, kaip nenuolatinei Lietuvos Respublikos gyventojai, išduotas Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti transporto priemones.

Nustatytos aplinkybes leidžia teigti, jog I. K. 2016-07-02 apie 18:39 val. Klaipėdos r. kelyje A13 Klaipėda-Liepoja 18 km vairavo transporto priemonę BMW X1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdama tokią teisę, todėl jos veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įvykio ir pradėta teisena šioje dalyje turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Skiriant I. K. nuobaudą pagal ATPK 124 str. 4 d., atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos atsakomybę lengvina tai, kad pripažino savo kaltę ir gailisi, galiojančių nuobaudų neturi, apskritai administracine tvarka bausta tik vieną kartą, dirba. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog geriausiai ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjai už ATPK 124 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., teismas,

nutarė:

pripažinti I. K. kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai 115,00 EUR (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą I. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą priėmimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.