- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 1-354-907/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01409-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- E. O.
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorei Inetai Jurešienei, kaltinamajai E. O., gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nukentėjusiajam E. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje registruota, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2001-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK straipsniai galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 10 mėnesių su 100 Lt vertės turto konfiskavimu. Remiantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. O. 2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 12.00 val., name esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą - E. J. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nokia 5230 su pakrovėju ir įpakavimo dėžute, bendros 489 Lt vertės.
Be to, ji 2011 m. spalio 11 d., apie 21.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą - E. J. priklausančius 400 litų.
Dėl mobilaus ryšio telefono Nokia 5230 vagystės
E. O. teisme dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su E. J. kartu gyveno penkis metus. 2011 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, E. J. iš Tele2 salono savo vardu įsigijo mobilaus ryšio telefoną Nokia 5230. Telefono jai neatidavė, tik davė pasimokyti juo naudotis. Vienos dienos ryte, E. J. anksti išėjus į darbą, jai kilo mintis E. J. jai duotą telefoną nešti į lombardą užstatyti, kadangi jai reikėjo pinigų susimokėti antstolei. Mobiliojo ryšio telefonas buvo miegamajame prie lovos esančios spintelės stalčiuje. Mobiliojo ryšio telefoną nunešė į lombardą, esantį prie pat „Saulės miesto“. Už telefoną gavo 160 litų. Mobiliojo ryšio telefoną lombarde pardavė, o ne užstatė. Jokių dokumentų, kad telefoną pardavė lombarde, negavo. Telefoną į lombardą nunešė su dėžute ir pakrovėju. Už gautus pinigus sumokėjo 80 litų antstolei, o likusius pinigus išleido maistui. Kadangi pardavė E. J. telefoną, tai išsigandusi į E. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), tą dieną nebegrįžo. Pas jį grįžo po kokių 4-5 dienų, jis jai atleido, nes ji jam pažadėjo atlyginti žalą gaudama pinigų iš savo tėvo. Bet kol kas žalos jam neatlygino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiu, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, todėl prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusysis E. J. parodė, kad iš Tele2 salono savo vardu įsigijo mobilaus ryšio telefoną Nokia 5230. Telefono jai neatidavė, tik davė pasimokyti juo naudotis. 2011-08-23 grįžo iš darbo į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje neberado spintelėje buvusio jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nokia 5230. Pamanė, kad mobiliojo ryšio telefoną pavogė sugyventinė E. O., su kuria pragyveno 4 metus, nes durys buvo užrakintos, neišlaužtos, o antrą raktą turėjo tik E. O.. Vėliau E. O. sutiko centrinėje miesto dalyje, ji jam pasakė, kad jo mobiliojo ryšio telefoną užstatė viename iš lombardų, esančių centrinėje miesto dalyje, kuris dirba visą parą. Telefonas nėra grąžintas, civilinį ieškinį reiškia 489 Lt sumai. Jis su kaltinamąja susitaikė, jai atleido, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo.
Liudytojas R. P. parodė, kad praėjo daug laiko, jis nieko neprisimena, todėl prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos patvirtino ir nurodė, kad jie teisingi. Papildomai paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį galėjo būti atneštas parduoti mobiliojo ryšio telefonas Nokia 5230 su dėže ir pakrovėju. Mobiliojo ryšio telefoną pristatė moteris. Kaip atrodė moteris, pridavusi mobiliojo ryšio telefoną, neatsimena, nes praėjo daug laiko. Kam buvo parduotas mobiliojo ryšio telefonas nežino ir neprisimena, nes tokių sutarčių nesudaro ir neregistruoja. Kad šis mobiliojo ryšio telefonas buvo vogtas, nežinojo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, nukentėjusiojo E. J., liudytojo R. P. duotų parodymų, E. O. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- 2011-08-23 įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 5-9), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys, iš kurio buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas su pakrovėju ir įpakavimo dėžute;
- 2011-08-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 13,14), iš kurio matyti, kad nukentėjęs E. J. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefono Nokia 5230 Tele2 telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties kopiją;
- 2012-01-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 43-44), iš kurio matyti, kad liudytojas R. P. savo iniciatyva pateikė 2011-08-23 sutarties Nr. 2935 kopiją, iš kurios matyti, kad 2011-08-23 klientė E. O. pridavė UAB (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną Nokia 5230, kurio IMEI Nr. 357900040645416, su pakrovėju ir dėžute ir gavo 160 Lt litų paskolą.
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamosios, nukentėjusio E. J., liudytojo R. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog E. O. veikė neteisėtu būdu, t.y. be turto savininko E. J. leidimo ir žinios, paėmė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje esančios spintelės stalčiuje buvusį mobiliojo ryšio telefoną Nokia 5230 su dėže ir pakrovėju 489 Lt vertės, t.y. svetimą, kaltinamajai nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jos teisėtai valdomu, turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos - išėjo iš buto niekieno nepastebėta, išsinešdama mobiliojo ryšio telefoną Nokia 5230 su dėže ir pakrovėju, kurį pardavė lombarde, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl slapta, nesant nukentėjusiajam E. J. ir niekam nematant paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamoji nebuvo niekieno sulaikyta, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Atlikdama minėtus veiksmus E. O. suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jai nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamosios objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir pagrobto turto vertę, pripažįsta, jog E. O. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, kaip baigta slapta svetimo turto vagystė.
Dėl 400 litų vagystės
E. O. teisme dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-10-11 apie 21.30 val., būnant pas E. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jai paskambino draugė A. ir pasikvietė atvažiuoti pas save į Kuršėnus. Tą vakarą, kartu su E. J. jo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21.00 val. užmigus E. J. kilo mintis iš E. J. pavogti pinigus ir nuvažiuoti pas A. į Kuršėnus. Žinojo, kad E. J. pinigus laiko virtuvėje, virtuvinėje spintelėje, mažame stalčiuke. Pinigai buvo stalčiuke, palaidi, dvi kupiūros po 200 litų. Pasiėmė minėtus pinigus, su taksi nuvažiavo iki Kuršėnų autobusų stoties, kur jos atėjo pasitikti A. ir parsivedė į savo namus. Taksi vairuotojui sumokėjo 100 litų. Nuvažiavusi pas A. iš karto išjungė mobiliojo ryšio telefoną, kad jos nesurastų E. J. Pas A. prabuvo apie savaitę laiko, ten išleido likusius pinigus. Po to sugrįžo pas E. J. į namus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiu, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, todėl prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusysis E. J. parodė, kad 2011-10-11 apie 16.00 val. prie „Saulės miesto“ susitiko savo buvusią sugyventinę E. O., kurią pasikvietė pas save į svečius. E. O. atėjo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), viena. Tą vakarą su E. O. išgėrė 0,7 litro talpos degtinės butelį. Apie 21.00 val. nuo girtumo prie stalo užmigo, o E. O. pasiliko kambaryje žiūrėti televizoriaus. E. O. buvo sakiusi, kad tą naktį ji miegos pas jį. 2011-10-12 apie 02.30 val., atsibudo ir pamatė, kad namuose E. O. nebėra, namo durys atrakintos. Nuėjęs į virtuvę, pamatė, kad virtuvinės spintelės stalčiuje nėra 400 litų, kurie buvo 2 kupiūros po 200 litų. Mano, kad 400 litų pavogė E. O., nes daugiau pas juos niekas nebuvo atėjęs, o ji žinojo, kur jis laiko pinigus. Pinigai nėra grąžinti, civilinį ieškinį reiškia 400 Lt sumai. Jis su kaltinamąja susitaikė, jai atleido, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo.
Be kaltinamosios prisipažinimo, nukentėjusiojo E. J. duotų parodymų, E. O. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- 2011-10-12 įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 68-70), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpa, iš kurios buvo pavogti 400 litų.
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamosios, nukentėjusio E. J. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmo – įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog E. O. veikė neteisėtu būdu, t.y. be turto savininko E. J. leidimo ir žinios, paėmė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje esančios spintelės stalčiuje buvusius pinigus - 400 litų, t.y. svetimą, kaltinamajai nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jos teisėtai valdomu, turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išėjo iš buto niekieno nepastebėta, išsinešdama pinigus, kuriuos išleido savo reikmėms. Todėl slapta, nesant nukentėjusiajam E. J. ir niekam nematant paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamoji nebuvo niekieno sulaikyta, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Atlikdama minėtus veiksmus E. O. suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jai nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamosios objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir siekiamo pagrobti turto vertę, pripažįsta, jog E. O. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, kaip baigta slapta svetimo turto vagystė.
Teismui pateiktas 2012-03-14 susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kuriame pažymima, kad abi pusės susitaikė, viena kitai pretenzijų nereiškia, nukentėjęs atleidžia kaltinamajai ir neprieštarauja, kad E. O. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, o E. O. pažada nukentėjusiam atlyginti 889 Lt turtinę žalą, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėdama po 100 Lt kas mėnesį iki visiško žalos atlyginimo.
Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
Kaltinamoji E. O., veikdama tiesiogine tyčia, padarė du nusikaltimus, kurie yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos, visiškai prisipažino padariusi abu nusikaltimus, susitaikė su nukentėjusiu, jis jai atleido, abu sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį prašo teismo patvirtinti. Dėl mobilaus ryšio telefono Nokia 5230 vagystės E. O. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikalstamą veiką, pažadėjo atlyginti padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl 400 litų vagystės E. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikalstamą veiką, pažadėjo atlyginti padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kd nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). E. O. teista, teistumas išnykęs (b. l. 99-104), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Pietinės policijos nuovados pareigūnai nurodė, kad dėl E. O. netinkamo elgesio Pietinėje policijos nuovadoje skundų ir pareiškimų pastaruoju metu negauta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į Pietinės policijos nuovados profilaktinę įskaitą neįrašyta (b.l. 123), darbo biržoje neregistruota (b.l. 124), nedirbanti (b.l. 125).). VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registro įskaitoje įrašyta (b.l. 107), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registre neįrašyta (b.l. 110, 111), VĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro įskaitoje įrašyta (b.l. 112, 113), 2012-01-31 surašyta specialisto išvada Nr. 98TPK-31/2012, kurioje nurodyta, kad E. O. šiuo metu skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (b.l. 119), Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad E. O. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 str. ir E. O. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiu. Atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, E. O. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p.,70 str.).
Kaltinamajai E. O. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Baudžiamojoje byloje E. J. pareiškė 889 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (b.l. 76, 77). Šis civilinis ieškinys įrodytas byloje pateiktais dokumentais (b.l. 13,14,43,44), padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais E. O. veiksmais. Kaltinamoji sutiko, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalos nukentėjusiam, sutiko su jai pareikštu civiliniu ieškiniu, neginčijo žalos ir pareikšto civilinio ieškinio dydžio, pažadėjo visą žalą civiliniam ieškovui atlyginti, dėl to su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį teismo prašo patvirtinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai bei kaltinamosios ir nukentėjusio sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
E. O., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl mobilaus ryšio telefono Nokia 5230 vagystės) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl 400 litų vagystės) kaltinamajai ir nukentėjusiam susitaikius ir baudžiamąją bylą E. O. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str., E. O. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 (trisdešimt) valandų trukmės nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Įspėti E. O., kad jei per vienerius metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Patvirtinti kaltinamosios E. O. ir nukentėjusiojo E. J. 2012-03-14 susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kuriame E. O. įsipareigoja nukentėjusiajam E. J. atlyginti 889 Lt turtinę žalą, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėdama po 100 Lt kas mėnesį iki visiško žalos atlyginimo.
E. O. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.