Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-89-517/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-30
Bylos Nr.
1-89-517/2011
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00053-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
D. J.
Kaltinamasis
R. R.
Baudž. byla Nr. 1-89-517/2011m.
(Proceso Nr. 1-88-1-00053-2011-0)
Bylos kategorija Nr. 4.5
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.5 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2011m. gegužės 30d.Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis
sekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui J. Gelumbauskui,gynėjai R. Šaltinienei,nukentėjusiajam D. J.,specialistui-gydytojui-psichiatrui J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Šventupės km., Ukmergės raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. R., sužalodamas žmogų, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2011m. sausio 22d., apie 16⁰⁰ val. dienos metu, kaltinamasis R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Ukmergės rajone, svečiuodamasis pil. G. Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto tarp jo ir kartu su juo(kaltinamuoju R. R.) į svečius atėjusiu pil. D. J. metu tyčia du kartus su ranka smogė pastarajam į veido sritį, ko pasekoje nukentėjusiajam D. J. buvo padarytos muštinės žaizdos nosies nugarėlėje ir kairės akiduobės apatinio krašto projekcijoje, kraujosruvos nosies srityje, abiejų akių vokuose, kairiame skruoste ir nosies kaulų lūžimas su poslinkiu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo su poslinkiu sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. R. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, dalinai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, jis, žinodamas, kad D. J. iš jo draugo S. S. buvo pavogęs 40 litų, iš pokalbio telefonu su S. S. suprato, kad pinigai nėra grąžinti. Nutarė pats pasiaiškinti dėl negrąžintų pinigų. Tą dieną jis alkoholio nevartojo, tačiau visą naktį buvo girtavęs, todėl jautėsi pavargęs ir visiškai išsiblaivęs nebuvo, nes iš burnos dar jautėsi alkoholio kvapas. Nuėjo pas P. D., pas kurį rado girtaujantį D. J.. D. J. pakvietė eiti kartu pas G. Č. į namus, kur tuo metu buvo jo draugas S. S.. Pas G. namuose D. J. atsisėdo virtuvėje prie krosnies, ant malkų dėžės, o jis stovėjo šalia jo. S. S. paklausė D. J., kodėl šis jam negražina pinigų, nes buvo gavęs algą ir žadėjo gražinti 40 litų. Tuomet D. J. išsitraukė cigaretę ir pradėjo rūkyti virtuvėje. G. jam pasakė, kad jos namuose yra nerūkoma, tačiau D. J. į šeimininkės pasakymą nekreipė dėmesio. Tada ir jis ėmė drausminti D. J., kad šis nerūkytų namuose. D. J. jam atsakė užgaulia forma, jį įžeisdamas. Dėl pasakytų žodžių jis labai supyko ir ant malkų dėžės sėdėjusiam D. J. su ranka vieną kartą trenkė D. per veidą. Smūgis buvo stiprus, nuo kurio D. J. liko sėdėti ant malkų dėžės, tačiau jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. R. tik dalinai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo D. J. ir liudytojų S. S. ir G. Č. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 31-32) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 33-35), teismo medicinos specialisto išvadomis(b.l. 7-9) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis G. J. parodė, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną jis buvo pas P. D. namuose, kur girtavo. Buvo nuėjęs į parduotuvė pirkti degtinės. Susitiko R. R., kuris jam pasakė, kad eitų kartu su juo pas G. Č. pasikalbėti. Pas G. Č. namuose dar buvo S. S.. Jis atsisėdo virtuvėje prie krosnies, ant malkų dėžės. R. R. paklausė jo, kada jis S. atiduos pavogtus 40 litų. Jis atsakė, kad jokių pinigų neėmė ir niekam nėra skolingas. Jam užsirūkius virtuvėje, G. Č. jį perspėjo, kad namuose yra nerūkoma, tačiau jis rūkė toliau. Drausminti pradėjo ir R. R., kuriam jis kažką pasakė. Galėjo būti pasakyti ir įžeidžiantys žodžiai, tačiau jis dėl buvusio girtumo savo pasakytų žodžių neatsimena. Tuomet R. R. jį užsipuolė Buvo suduoti du smūgiai ranka, vienas iš kurių teko į skruostą, o kitas į nosį Nuo smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas.

Liudytojas S. S., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną jis buvo pas G. Č. namuose, kur padėjo krauti malkas. Skambino R. R. ir paklausė kur jis yra ir ką daro. Anksčiau jis buvo sakęs R. R. apie tai tai, kad D. J. jam negražina pavogtų 40 litų. Jam būnant pas G. Č., atėjo R. R. kartu su D. J.. Iš jų kalbėsenos, elgesio, ir nuo jų sklindančio alkoholio kvapo matėsi, kad jie abu yra neblaivūs. D. J., užėjęs į G. namus, atsisėdo ant malkų dėžutės, kuri buvo prie krosnies ir užsirūkė cigaretę. G. Č. pradėjo D. sakyti, kad jis nerūkytų, kadangi namuose yra mažas vaikas. Kai G. išėjo iš virtuvės į kambarį, tuomet R. R. ėmė drausminti D. J., kad šis nerūkytų. D. J. atkirto, pasakydamas įžeidžiančius žodžius R. R. atžvilgiu. R. R., būdamas supykęs dėl pasakytų žodžių, vieną kartą su ranka trenkė D. J. į veidą. Jis matė tik vieną smūgį, po kurio iš D. J. nosies pradėjo bėgti kraujas. Įbėgusi į virtuvę G. Č., nutraukė konfliktą ir daugiau nebeleido muštis. D. J. buvo sumuštas dėl pasakytų įžeidžiančių žodžių, o ne dėl negrąžintų pinigų, nes jis R. R. neprašė sumušti D. J., kad iš šio išreikalauti 40 litų.

Liudytoja G. Č., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad įvykio dieną pas ją į namus atėjo S. S., kuris talkininkavo, padėdamas nešti malkas. S. S. kalbėjosi telefonu su R. R.. Vėliau į jos namus atėjo R. R. ir jos kaimynas D. J., iš kurių elgesio matėsi, kad jie abu yra neblaivūs. D. J., atsisėdęs ant malkų dėžės, užsirūkė virtuvėje. Ji perspėjo D. J., kas šis nerūkytų, tačiau D. J. jos nepaklausė ir toliau rūkė. Ji nuėjo į kitą kambarį pas dukrą. Girdėjo pokalbį apie negrąžintus pinigus, D. J. vartotus necenzūrinius, įžeidžiančius žodžiais. Jokio triukšmo virtuvėje negirdėjo. Grįžusi į virtuvę, ji pamatė, kad D. J. iš nosies bėga kraujas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis R. R. parodė pil. G. Č. priklausančią sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), pas kurią su nukentėjusiuoju G. J. jis buvo atėjęs 2011m. sausio 22d., o po parodė vietas gyvenamajame name, virtuvėje, kur ant malkų dėžės sėdėjo nukentėjusysis G. J., o jis pats stovėjo, kada kilusio tarpusavio konflikto metu dėl užgaulaus įžeidimo žodžiu jo(kaltinamojo R. R.) asmens atžvilgiu nukentėjusysis jo buvo sumuštas, pastarajam vieną kartą su ranka smogus į veido sritį(b.l. 31-35). Savo ruožtu pats nukentėjusysis D. J., duodamas parodymus byloje, nurodė visai kitą prieš jį pavartoto fizinio smurto priežastį, tvirtinant, kad į veido sritį su ranka jam buvo smogta du kartus.

Iš teismo medicinos išvados matyti, kad, 2011m. sausio 25d. atlikus nukentėjusiojo D. J. medicininę apžiūrą, buvo konstatuota, kad kūno sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais prieš 2-3 paras iki apžiūros. Nukentėjusiajam D. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo su poslinkiu sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 7-9).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pil. S. S. buvo apkaltinęs nukentėjusįjį D. J. tuo, kad neva šis iš jo buvo pagrobęs pinigus 40,- Lt. sumoje. S. S. apie negrąžintus pinigus buvo pasipasakojęs ir savo draugui-kaltinamajam R. R., kuris nutarė savo iniciatyva viską išsiaiškinti ir padėti S. S.. 2011m. sausio 22d. kaltinamasis R. R. pasikvietė nukentėjusįjį G. J. eiti kartu pas pil. G. Č., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), į namus, kur tuo metu buvo S. S.. Pil. G. Č. namuose tarp kaltinamojo R. R. ir nukentėjusiojo D. J. įvyko tarpusavio konfliktas. Pasak paties kaltinamojo R. R., jis visą naktį girtavo, todėl dieną jautėsi pavargęs ir visiškai išsiblaivęs nebuvo, nes iš burnos dar jautėsi alkoholio kvapas. Konflikto dalyviai labai skirtingai aiškina jo metu prieš nukentėjusįjį D. J. pavartoto fizinio smurto priežastį, tačiau byloje nėra surinkta tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas būtent dėl savavališko ginčijamos kito asmens tariamos teisės į pagrobtų pinigų susigrąžinimą vykdymo. Priešingai, pasak paties kaltinamojo R. R., jis sumušė nukentėjusįjį D. J. ne dėl pinigų, o tik dėl to, kad šis, būnant pas G. Č. namuose, nereaguodamas į perspėjimus nerūkyti gyvenamosiose patalpose, jį(kaltinamąjį R. R.) užgauliai įžeidė žodžiu kitų asmenų akivaizdoje, ką patvirtino ir įvykio vietoje buvę teisme apklausti liudytojai S. S. ir G. Č.. Nežiūrint į tai, kaltinamasis R. R. ginčija jo suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičių, teigdamas, kad nukentėjusiajam D. J. ranka buvo smogta tik vieną kartą, tačiau šias kaltinamojo aiškinamas aplinkybes visiškai paneigia nukentėjusiojo byloje duoti tvirti ir nuoseklūs parodymai apie jam suduotus du smūgius ranka į veido sritį. Netikėti nukentėjusiojo D. J. duotais parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kuriuos patvirtina ir byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuojama, kad kūno sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais prieš 2-3 paras iki apžiūros(b.l. 7-9), juolab, kad duomenų apie galimą nukentėjusiojo susižalojimą po įvykusio konflikto su kaltinamuoju R. R. kitoje vietoje byloje nėra.

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo R. R. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, tik dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu pavartoto fizinio smurto pasekoje sužalojant kitą žmogų, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., požymius, t.y. nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 681,37 Lt.(šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno lito ir 37 ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo D. J. gydymui, atlyginti(b.l.76-80). Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo R. R. veiksmais, jis privalo atlyginti valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo J. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo R. R. padaryta nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, kuris praeityje, tame tarpe ir metų bėgyje, yra buvęs baustas administracine tvarka už įvairius teisėtvarkos pažeidimus, kuriais yra kėsinamasi į viešąją tvarką ir nustatytą valdymo tvarką, nusikalsta taip pat jau nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau teistas nebuvo(b.l. 44-45, 49-50). Kaltinamasis R. R. yra charakterizuojamas neigiamai, jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę sunkinančia. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo R. R. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Nors valstybei padaryta žala dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų, kurios yra nesaistomos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo R. R. padaryta veika, ir nėra atlyginta, tačiau, atsižvelgiant tiek į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos sukeltas nesunkias pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo R. R., kaip pirmą kartą teisiamo ir šiuo metu darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę, kaltinamajam už padarytą veiką yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-laisvės apribojimas(LR BK 48 str.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo R. R. asmenybę, jo, kaip bedarbio, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, byloje išaiškintas aplinkybes apie kaltinamojo ir jo aplinkos daromą poveikį nukentėjusiajam, kurių nukentėjusysis akivaizdžiai bijo, kaltinamajam R. R., kaip smurtavusiam asmeniui, yra yra paskirtinos abi aukščiau minėtos įstatymo numatytos baudžiamojo poveikio priemonės(LR BK 67 str. 2d. 6-7p.p.).

Kaltinamojo R. R. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 235, 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val. vakaro iki 07⁰⁰ val. ryto imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržo siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki 2011m. lapkričio 01d. imtinai neatlygintinai išdirbti 80(aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir c) privalomai jam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 67 str. 2d. 6-7p.p. pagrindu kaltinamajam R. R. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosiojo D. J., iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo termino pabaigos uždraudžiant pačiam ar per trečiuosius asmenis bendrauti su nukentėjusiuoju ir ieškoti ryšių su juo, lankytis tose vietose, kuriose būna nukentėjusysis D. J.; 2) dalyvauti pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo R. R. 681,37 Lt.(šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno lito ir 37 ct.) sumą valstybinės ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas(parašas) Nuorašas tikras:Teisėjas: