Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. I., A. K., R. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjo tėvo J. K. vardu nuosavybės teise VĮ Registrų centre įregistruotas nekilnojamasis turtas yra įsigytas statybos būdu gyvenant santuokoje su Pareiškėjo motina M. K. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki Pareiškėjo motinos mirties), todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjo motina M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. vasario 26 d. duomenimis Pareiškėjo motina M. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, tačiau jai priklausė pusė aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, kuris buvo įsigytas santuokos metu ir įregistruotas sutuoktinio J. K. vardu. Prieš mirtį Pareiškėjo motina M. K. testamento sudariusi nebuvo. Prienų rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, nepradėta.

5. Tam, kad Pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą jo tėvui J. K. mirties dieną jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pareiškėjo tėvas J. K. tuoj po savo sutuoktinės M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitos galimybės įregistruoti nuosavybės teises į visą Pareiškėjo tėvo J. K. turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, nėra. Pareiškėjo tėvai gyvendami santuokoje susilaukė šešių vaikų: dukrų M. I. ir R. Š. (suinteresuoti asmenys šioje byloje) bei sūnų Vyto J. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), A. K. (suinteresuotas asmuo šioje byloje), J. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), S. K. (Pareiškėjas šioje byloje). Mirus motinai, nė vienas iš vaikų jokių aktyvių veiksmų dėl jos palikimo priėmimo neatliko, į notarą nesikreipė, tarp vaikų ir jų tėvo J. K. buvo susitarimas, kad visą motinos turtą paveldi jis vienas.

8. Suinteresuotas asmuo M. I. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į Pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

12. Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis, e. b. l. 73-74).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

13. Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

14. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnis).

15. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

16. Po Pareiškėjo motinos M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), o Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo tėvai gyvendami santuokoje susilaukė šešių vaikų: M. I.; A. K.; R. Š.; S. K., kurie šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, o taip pat V. J. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir J. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Mirus Pareiškėjo motinai M. K. jos vardu jokio paveldimo turto registruota nebuvo. Po Pareiškėjo tėvo J. K. mirties jo vardu registruota nuosavybės teisė į: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas Pareiškėjo tėvų santuokos metu, pusė aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto priklausė Pareiškėjo motinai M. K.. Nenustatyta, kad po M. K. mirties (duomenys neskelbtini). Prienų rajono 2-jame notarų biure būtų įregistruoti palikimo priėmimo faktai. Pareiškėjas nurodė, kad po jo motinos M. K. mirties, jo tėvas J. K. pradėjo rūpintis motinos likusiu turtu kaip savu: jis liko gyventi jų bendrai santuokos metu įsigytoje sodyboje, kurioje J. K. gyveno iki pat savo mirties, jam liko visi sutuoktinės turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai ir pan. Sutuoktinei mirus, J. K. organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinės palikimą jis pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą santuokos metu statybos būdu įgytą gyvenamąjį namą su priklausiniais, pradėjo valdyti kaip savo. Gyvenamasis namas šildomas kietu kuru, todėl J. K. rūpinosi malkų bei anglių įsigijimo namo šildymui šaltuoju metų sezonu, kurą sandėliavo malkinėje. Kol leido sveikata ūkiniuose pastatuose laikė kiaulių, paukščių, prie namų užsiaugindavo daržovių. Vanduo buvo naudojamas iš šulinio, kanalizacija vietinė, maistas gaminamas pasijungus dujų balioną, todėl buvo mokama tik už suvartojamą elektros energiją. (duomenys neskelbtini) J. K. sudarė elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį. Visos šios nurodytos aplinkybės ir aplinkybėms pagrįsti pateikti įrodymai rodo, kad Pareiškėjo tėvas J. K. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės M. K. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

17. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir Pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog Pareiškėjo tėvas J. K. priėmė palikimą po sutuoktinės M. K. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo. Prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareikšta, suinteresuoti asmenys R. Š. ir A. K. su Pareiškėjo pareiškimu sutiko. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo A. K. pateiktame atsiliepime nurodė, jog nesutinka, jog Pareiškėjas būtų jų tėvų viso turto paveldėtojas. Tačiau pažymėtina tai, kad pateiktu pareiškimu sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo po Pareiškėjo motinos M. K. mirties. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo po Pareiškėjo tėvo J. K. mirties. Be to, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. K. tėvui J. K. jo palikimą priėmė S. K. ir A. K. ((duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Rasos Dereškevičienės, išduoti liudijimai). Kiti suinteresuoti asmenys byloje Pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Aukštesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą palikėja M. K. savo mirties dieną neturėjo.

18. Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka Pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi Pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso Pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti tėvo J. K. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, Pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.