- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-11
- Bylos Nr.
- N-756-459-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Edvardas Sinkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Sinkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. balandžio 13 d. E. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. NL-15 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173¹⁸ straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką ir lošimo reglamentą – užimdamas UAB „Egivela“ generalinio direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklą bei tinkamą lošimų organizavimo tvarkos vykdymą, neužtikrino jos lošimų organizavimo vietoje, dėl ko 2005 m. lapkričio 24 d. šiuose lošimo namuose (kazino) lošėjams matomoje vietoje nebuvo skelbiama informacija apie į „kaupiamąjį fondą“ sujungtų lošimo automatų skaičių, vietą, kurioje jie eksploatuojami, nenurodyti procentai, atskaitomi nuo kiekvieno lošimo į „kaupiamąjį fondą“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus bei Valstybinės priežiūros komisijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. N-186 patvirtinto lošimų organizavimo reglamento 50 punktą, ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 18 d. nutarimu E. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalį nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB „Egivela“ lošimo namų (kazino) administratoriaus pareiginių nuostatų 2.4.3 punktu, konstatavo, kad bendrovėje už kaupiamojo fondo informacijos pateikimą yra paskirtas konkretus asmuo – administratorius, todėl E. B. nėra pažeidimo subjektas.
III.
Apeliaciniu skundu Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Remdamasis Azartinių lošimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento 50 punktu, apeliantas nurodo, kad Institucijos darbuotojai bendrovės patikrinimo metu nerado skelbiamos informacijos apie į kaupiamąjį fondą sujungtų lošimo automatų skaičių, vietą, kurioje jie eksploatuojami, taip pat lošimo organizavimo vietoje nebuvo nurodyti procentai, atskaitomi nuo kiekvieno lošimo į kaupiamąjį fondą, nors lošimo namuose ir buvo įrengtas specialus ekranas, tačiau jame buvo pateikiama informacija tik apie kaupiamojo fondo dydį ir sukaupto laimėjimo sumą. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad pats E. B. 2006 m. balandžio 13 d. protokole pasiaiškino, kad pažeidimas buvo ištaisytas per dvi dienas (įrengtas atskiras monitorius). Todėl, Institucijos nuomone, E. B. neneigia, kad bendrovėje buvo padarytas azartinių lošimų organizavimo pažeidimas. Institucija taip pat nurodo, kad byloje pateikiami E. B. ir D. V. paaiškinimai dėl 2005 m. lapkričio 18 d. bendrovėje įvykusio įvykio yra nesusiję su šia byla, todėl nevertintini.
Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 173¹⁸ straipsnio pažeidimo turi būti surašomas asmeniui, dėl kurio kaltų veiksmų buvo pažeista azartinių lošimų organizavimo tvarka. Remdamasis lošimo namų administratoriaus pareiginių nuostatų 2.4.3 punktu, apeliantas pažymi, kad administratorius yra atsakingas tik už stebėjimą, kad monitoriuje būtų matoma informacija, susijusi su kaupiamuoju fondu. Tačiau šis asmuo nėra atsakingas už informacijos pateikimą bendrovės lošimo namuose (kazino) apie sujungtų stalų arba automatų skaičių ir vietą, kurioje jie eksploatuojami, ar procento, kuris bus atskaitomas nuo kiekvieno lošimo į kaupiamąjį fondą. Institucijos nuomone, D. V., būdamas bendrovės lošimo namų (kazino) administratoriumi, neturėjo teisės ar pareigos įrengti monitorių, kuriame būtų rodoma minėta informacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas pažeidžiant minėtus įstatymų reikalavimus.
Administracinio teisės pažeidimo protokole E. B. inkriminuotas kaltinimas pažeidus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies 1 bei 3 punktus ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimu patvirtinto Lošimų organizavimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 50 punktą. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintos imperatyvios nuostatos lošėjams matomoje vietoje nurodyti sujungtų lošimo automatų skaičių ir vietą, kurioje jie eksploatuojami, taip pat nurodyti procentą, kuris bus atskaitomas nuo kiekvieno lošimo į ,,kaupiamąjį fondą“ - tuomet, kai ,,kaupiamasis fondas“ laimimas keliais sujungtais automatais. Reglamento 50 punkte nustatyta: ,,kokia suma litais skaičiuojama į kaupiamąjį fondą ,,Jackpot“, matoma ant lošimų automatų ekranų ir ekrano, esančio lošimo namų (kazino) salėje. Taip pat matomas kiekvieno ,,kaupiamojo fondo“ ,,Jackpot“ lygis ir kiekvieno lygio didėjanti suma litais, kurią galima laimėti“.
UAB ,,Egivela“ įstatų 86 punkte įtvirtinta bendrovės vadovo atsakomybė už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taigi ir azartinių lošimų organizavimo tvarkos laikymąsi. UAB ,,Egivela“, kurios vienas iš veiklos objektų yra lošimų organizavimo veikla (b. l. 57) direktoriumi nuo 2004 m. sausio 1 d. paskirtas E. B. (b. l. 66).
Pirmosios instancijos teismas sprendimą nutraukti bylą priėmė padaręs išvadą, jog E. B. nėra pažeidimo subjektas. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad pagal lošimo namų (kazino) administratoriaus pareiginių nuostatų 2.4.3 punktą administratorius privalo stebėti, kad monitoriuje būtų matoma informacija, susijusi su ,,kaupiamuoju fondu“ (kiekvieno ,,kaupiamojo fondo“ lygis ir kiekvieno lygio didėjanti pinigų suma litais, kurią galima laimėti). Pastebėjus, kad monitorius neveikia, pranešti direktoriaus pavaduotojui.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šių motyvų: pirma, byloje nėra jokių duomenų, kad D. V. buvo priimtas į UAB ,,Egivela“ administratoriumi ir patikrinimo metu vykdė šias pareigas bei buvo supažindintas su administratoriaus pareiginiais nuostatais. Antra, minėtuose nuostatuose nėra įtvirtinta administratoriaus atsakomybė už tai, kad lošėjams matomoje vietoje būtų nurodytas sujungtų lošimo automatų skaičius ir vieta, kurioje jie eksploatuojami; nurodytas procentas, kuris bus atskaitomas nuo kiekvieno lošimo į ,,kaupiamąjį fondą“, t. y. už tą veiką, už kurią buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Iš bylos duomenų seka, kad kiekvieno lošimo automato, esančio bendrovės lošimo namuose, kuris yra sujungtas į ,,Jackpot“ sistemą ekrane yra rodoma informacija tik apie ,,kaupiamojo fondo“ dydį ir sukaupto laimėjimo sumą. Tačiau Lošimų priežiūros komisijos pareigūnams patikrinimo metu nebuvo nurodyta vieta, kur viešai skelbiama informacija apie į ,,kaupiamąjį fondą“ sujungtų lošimo automatų skaičių ir vieta, kurioje jie eksploatuojami bei kurioje lošimų organizavimo vietoje nurodyti procentai, atskaitomi nuo kiekvieno lošimo į ,,kaupiamąjį fondą“, kaip to reikalauja Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai. Trečia, byloje nėra jokių duomenų, kad bendrovės vadovas savo pareigą tinkamai organizuoti lošimų organizavimo tvarką ir vykdyti lošimų reglamento reikalavimus būtų delegavęs kitam darbuotojui.
Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė visapusiškai ir objektyviai neištyręs ir neįvertinęs visų svarbių bylos aplinkybių, todėl netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Toks sprendimas naikintinas, byla grąžintina iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.