- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- e2-1251-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01290-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „E.“, uždarajai akcinei bendrovei „E.“
- Ieškovas
- A. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „E.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo A. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „E.“ dėl skolos, netesybų, palūkanų ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. (toliau – ir ieškovas) prašė jo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E.“ (toliau – ir atsakovė) 11 069,06 Eur nuomos mokesčio skolą, 343,63 Eur delspinigius už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį, 12 000 Eur baudą už sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, 252 Eur delspinigius už vėlavimą sumokėti baudą, 22 800 Eur baudą už vėlavimą atlaisvinti patalpas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, o jo nepakakus – nekilnojamąjį turtą 46 464,69 Eur sumai. Nurodė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kadangi atsakovės elgesys tiek nuomos sutarties galiojimo metu, tiek po sutarties nutraukimo nėra sąžiningas, atsakovė ne kartą klaidino ieškovą dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, patalpų atlaisvinimo, neteisėtai naudojosi patalpomis, atsakovė jau kelis metus neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, 2022 m. birželio 7 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas pranešė apie numatomą inicijuoti atsakovės likvidavimą, o 2022 m. rugsėjo 19 d. priimtas sprendimas inicijuoti atsakovės likvidavimą. Atsakovė vengia vykdyti prievoles ir gali imtis veiksmų, sunkinančių ar darančių neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimai gali būti laikomi tikėtinai pagrįstais, reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir pareikšti dėl pakankamai didelės sumos priteisimo. Ginčas dėl prievolių pagal šalių sudarytą, o vėliau nutrauktą, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį vykdymo su atsakove tęsiasi jau keletą mėnesių, ieškovas nurodė aplinkybes apie keletą mėnesių trūkusį prievolių mokėti nuomos mokestį, atlaisvinti nuomotas patalpas po sutarties nutraukimo pažeidimą. Atsakovės prievolių ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Raštuose ieškovui atsakovė pripažįsta savo prievolę sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą, atlaisvinti patalpas, žada tą padaryti, tačiau to nepadaro net pačios nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, 2022 m. rugsėjį priėmė sprendimą inicijuoti savo, kaip juridinio asmens, likvidavimą, t. y. galbūt neįvykdžiusi prievolių ieškovui užbaigti savo veiklą, nesant teisių ir prievolių perėmimo, todėl teismas nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog egzistuoja reali grėsmė, kad galbūt palankus ieškovui teismo sprendimas tiek dėl ankstesnio atsakovės elgesio, tiek dėl pradėtų jos pasibaigimo likvidavimo procedūrų gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „E.“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Ieškinyje ieškovas atskleidė ne visas faktines aplinkybes bei nenurodė, kad tarp šalių kilo nesutarimas dėl nuomotose patalpose esančios atsakovei priklausančios įrangos, kurios vertė daug didesnė nei ieškiniu pareikšti reikalavimai. Patalpose jų perdavimo atsakovei metu buvusi ir šiuo metu, tikėtina, esanti įranga ieškovui nepriklausė. Priimdama naudoti patalpas, atsakovė iš UAB „I.“ įsigijo šią įrangą, sumokėjo 86 273 Eur. Šalims susitikus dėl patalpų perdavimo ieškovui, atsakovė iškėlė klausimą dėl negalimumo išmontuoti įrangą nedarant žalos patalpoms, todėl ieškovui būtina priimti patalpas kartu su jose esančia įranga, kurios vertės dalimi bus padengti atsakovės turimi įsipareigojimai ieškovui, o įrangos vertės likutis – grąžintas atsakovei.
5.2. Neturi reikšmės kitos aplinkybės, kuriomis teismas grindžia nutartį, nes šalių nesutarimai dėl nuomos sutarties vykdymo gali būti išspręsti ieškovui bendradarbiaujant su atsakove ir tariantis dėl patalpose esančios įrangos priėmimo / išpirkimo ir pan. Patalpose esanti įranga priklauso atsakovei, todėl atsakovė turi teisę pareikšti ieškovui reikalavimą dėl jos grąžinimo ar įrangos vertės atlyginimo. Patalpos perduotos ieškovui, atsakovė neturi prieigos prie patalpų, todėl įrangos demontavimas ir išvežimas (slėpimas) nėra įmanomas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereikalingas.
Atsiliepimas
6. Ieškovas A. J. atsiliepime prašo išreikalauti arba išduoti liudijimą ieškovui ir / ar jo atstovei apie teisę gauti duomenis iš antstolių informacinės sistemos apie atsakovės direktoriaus S. Š. atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Atsakovės bandomi įrodyti susitarimai su trečiaisiais asmenimis neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovė neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, slepia savo finansinius duomenis, atsakovei inicijuotas likvidavimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio pagrindu. Atsakovės buveinė Juridinių asmenų registre nurodyta Vilniaus m. sav. teritorija, t. y. įmonė, kuri slepia savo buveinę arba jos apskritai neturi. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė pažeisdavo sutartinius įsipareigojimus visą sutarties galiojimo laikotarpį, ignoravo ieškovo prašymus atsiskaityti bei atlaisvinti patalpas, nesilaikė savo pačios nurodytų patalpų atlaisvinimo bei skolos sumokėjimo terminų.
6.2. Atsakovės atžvilgiu buvo pradėta vykdomoji byla (kuri sustabdyta) dėl 125 431 Eur skolos išieškojimo pagal hipoteką. Išieškotoja UAB „N. C.“, kuriai vadovavo S. Š., kuri taip pat slėpė savo finansinius duomenis ir jau yra likviduota CK 2.70 straipsnio pagrindu nuo 2022 m. lapkričio 7 d. Atsakovė neturi registruotino turto, o atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas parduotas iš varžytynių 2020 m. spalio 26 d. Atsakovės areštuotose atsiskaitomosiose sąskaitose lėšų nėra. Atsakovei priklauso 700 vnt. (50 proc.) UAB „G.“ vardinių paprastųjų akcijų, tačiau ši įmonė registruotino turto neturi ir dar yra vykdomas 42 000 Eur skolos išieškojimas. Šios įmonės vadovas taip pat S. Š. ir ši įmonė neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovei priklauso turtinė teisė į automobilį „Audi Q7“ lizingo sutarties pagrindu.
6.3. Tuo metu, kai atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio skolos, o ieškovo patalpomis naudojosi, atsakovės direktorius S. Š. nuolat žadėjo, kad bus atsiskaityta ir patalpos bus atlaisvintos. Atsakovės direktorius nuimdavo nuo atsakovės sąskaitos grynuosius (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 4 d. nuimta 9 300 Eur), atliko mokėjimus kitoms įmonėms, pylėsi kurą, mokėjo lizingo įmokas už automobilį, kuriuo, tikėtina, pats ir važinėja, tačiau su ieškovu, kurio patalpų neatlaisvino net du mėnesius, neatsiskaitė. Nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. ieškovui buvo sumokėta vos 3 000 Eur (kai 1 mėn. nuomos mokestis sudarė 4 000 Eur, o skola augo nuo balandžio). Nors į atsakovės sąskaitą buvo gauta 28 177,30 Eur, atsakovės direktorius nusiėmė grynaisiais 3 400 Eur, sumokėjo lizingo įmoką, pervedė lėšas kitiems juridiniams asmenims, įskaitant savo vadovaujamai UAB „N. C.“.
6.4. Patalpos ieškovui grąžintos netvarkingos, apgadintos ir tik 2022 m. spalio 8 d., t. y. praėjus net dviem mėnesiams po pirmojo ieškovo raginimo atlaisvinti patalpas.
6.5. Atsakovės direktoriaus elgesys laikytinas nesąžiningu, o veiksmai nukreipti į išieškojimo pagal ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą sutrukdymą. Atsakovė į sąskaitą gaunamas lėšas greitai nuimdavo grynaisiais arba pervesdavo juridiniams asmenims, o po 2022 m. spalio 8 d. patalpų perdavimo, sąskaita buvo minusinė ir tik laikinųjų apsaugos priemonių pagalba pavyko sutrukdyti atsakovei paslėpti (perleisti) likusią turtinę teisę į automobilį „Audi Q7“, kurio finansuota suma sudarė 72 706 Eur, o neapmokėtos turto vertės dalis - 33 399,26 Eur. Jeigu bus panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė perleis turtinę teisę susijusiems asmenims ir ieškovas neteks net šios ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančios priemonės, tuo labiau kad transporto priemonė dėvisi labai greitai, o turtinę teisę atsakovė galės realizuoti tik 2024 m. vasario 29 d. ir tik tuo atveju, jeigu vykdys savo įsipareigojimus, todėl iki to momento automobilio vertė bus žymiai mažesnė.
6.6. Atsakovės pateikta PVM sąskaita faktūra dėl įrangos pirkimo galbūt parengta tik gavus ieškinį. Atsakovės pateiktas patalpų priėmimo – perdavimo aktas, kurio įrašus padarė atsakovės direktorius, vienašališkai pasirašęs ir pasišalinęs neužbaigus fiksuoti patalpoms padarytos žalos, nepatvirtina, kad atsakovė turi teisę reikalauti įrangos ar kompensacijos už ją, kadangi tokių sąlygų nebuvo sutartyje. Kad atsakovė žinojo sutarties sąlygas ir kad vertingos įrangos nepaliko, patvirtina atsakovės raštai bei sms žinutės, kuriuose atsakovė pripažino skolą, žadėjo sumokėti, nurodė patalpų atlaisvinimo terminus, pranešė ir apie galutinį patalpų perdavimo terminą, tačiau neužsiminė apie įrangą.
6.7. Nagrinėjant atskirąjį skundą, visapusiškam atsakovės sąžiningumo įvertinimui būtini duomenys apie atsakovės vadovą S. Š., duomenys apie jo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas (jeigu tokių yra). Ieškovas ir jo atstovė advokatė neturi galimybės gauti šių duomenų be teismo leidimo, todėl prašoma teismo išreikalauti arba išduoti liudijimą apie teisę gauti šiuos duomenis iš antstolių informacinės sistemos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl įrodymų išreikalavimo
8. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo išreikalauti arba išduoti liudijimą ieškovui ir / ar jo atstovei apie teisę gauti duomenis iš antstolių informacinės sistemos apie atsakovės direktoriaus S. Š. atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad, ieškovo vertinimu, nagrinėjant atskirąjį skundą, visapusiškam atsakovės sąžiningumo įvertinimui būtini duomenys apie atsakovės vadovą S. Š. – apie jo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas (jeigu tokios yra pradėtos).
9. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas taip pat gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (sąsajumo reikalavimas).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra poreikio išreikalauti (ar išduoti liudijimą) duomenis dėl atsakovės vadovo atžvilgiu pradėtų vykdomųjų bylų, kadangi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali turėti reikšmės atsakovės turtinė padėtis, tačiau ne jos vadovo.
11. Be to, pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi atmetė analogišką ieškovo prašymą ir nurodė, kad prašomi įreikalauti duomenys ir įrodymai neatitinka sąsajumo su byla kriterijaus, ieškinyje apibrėžto ieškinio pagrindo ir dalyko, kurie susiję išimtinai su atsakovės, kaip juridinio asmens, prievolės mokėti nuomininkui nuomos mokestį bei kitus mokėjimus už jam suteiktas patalpas, tinkamu vykdymu bei netinkamo vykdymo teisinėmis pasekmėmis, bet ne su atsakovės, kaip įmonės, veikla apskritai, ir juo labiau ne su jos vadovo S. Š. veiksmais, jo turtine padėtimi, elgesiu kitų kreditorių atžvilgiu ir pan. Teismas nurodė, kad prašomi išreikalauti įrodymai nei patvirtintų, nei paneigtų kokias nors teisiškai reikšmingas teismo priimto preliminaraus sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti pagal atsakovės prieštaravimuose nurodytus argumentus aplinkybes.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas byloje yra pateikęs pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo bei įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, todėl ieškovo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo (liudijimo išdavimo) netenkintinas, kadangi ieškovo siekiami gauti įrodymai neatitiktų civiliniame procese įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
15. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, atsakovė neginčija, kad ieškovo ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau mano, kad nėra grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui
16. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
17. Atsakovė grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą iš esmės grindžia tuo, kad ginčo patalpos, kuriose yra likusi atsakovės vertinga įranga, perduotos ieškovui, o atsakovė neturi prieigos prie patalpų, todėl įrangos demontavimas ir išvežimas (slėpimas) nėra įmanomas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereikalingas. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovo žinioje esančio atsakovės turto vertė viršija ieškovo pareikštų reikalavimų sumą, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindo.
18. Ieškovo su ieškiniu pateikti įrodymai, be kita ko, patvirtina, kad atsakovė pripažįsta savo prievolę ieškovui sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą, atlaisvinti patalpas, žadėjo tą padaryti, tačiau to nepadarė net savo pačios nustatyta tvarka ir terminais, t. y. tiek pažadai atsiskaityti, tiek atlaisvinti patalpas yra deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. rugsėjį atsakovė priėmė sprendimą inicijuoti savo likvidavimą CK nustatyta tvarka, t. y. galbūt neįvykdžius prievolių ieškovui užbaigti savo veiklą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog egzistuoja reali grėsmė, kad galimas palankaus ieškovui teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymas ir / ar jo įvykdymo apsunkinimas tiek dėl ankstesnio atsakovės elgesio, tiek dėl pradėtų jos likvidavimo procedūrų.
19. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės įrodinėja tik aplinkybę, kad jos turto (įrangos, kuri palikta ieškovo patalpose) pakaktų ieškovo reikalavimams patenkinti, tačiau atsakovės turtinė padėtis ir jos kaita yra tik vienas iš kriterijų, kurie gali turėti įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atskirajame skunde atsakovė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių dėl atsakovės sutartinio nesąžiningumo, inicijuotos likvidavimo procedūros, o kaltina nesąžiningumu ieškovą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirasis skundas yra nepagrįstas.
20. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, o dėl ginčo esmės pasisakys pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį sprendimą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dėl atsakovės galimo nesąžiningumo ir inicijuotų likvidavimo procedūrų egzistuoja grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, todėl laikinąsias apsaugos priemones pritaikė pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias CPK nuostatas ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti ieškovo A. J. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo (liudijimo išdavimo).
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą