Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-01-28 · Civilinė byla Nr. e2S-182-524/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
e2S-182-524/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01555-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Ieškovas
K. M., V. M.
Atsakovas
N. S., R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-182-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01555-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. M. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. M. ir V. M. ieškinį atsakovams N. S. ir R. S. dėl avansinių mokėjimų, baudos, turto pagerinimo išlaidų ir kitų nuostolių atlyginimo ir atsakovų N. S. ir R. S. priešieškinį ieškovams K. M. ir V. M. dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, panaudos sutarties pažeidimo, netesybų bei nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. M. ir V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir N. S. 23 000 Eur dydžio sumokėtą avansą, 5 000 Eur baudą, 3 462,41 Eur išlaidas, patirtas už atliktus gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo darbus, 2 000 Eur sumą už patirtus kitus nuostolius, 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos (33 462,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį už ieškinį, išlaidas už advokato (advokato padėjėjo) pagalbą, taip pat 31,61 Eur už VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos kopiją, 145,20 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, kitas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant prašomos priteisti bendros sumos (33 462,41 Eur) ieškovų naudai areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o nesant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar pas kitus asmenis, atsakovų turtą surasti ir aprašyti pavedant antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovams nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos bei turtines teises, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 33 462,41 Eur.

2. Teisme 2020 m. spalio 5 d. gautas atsakovų atsiliepimas į ieškinį, atsakovai nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Teisme 2020 m. gruodžio 15 d. gautas atsakovų priešieškinis, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš ieškovų nuostolius dėl 2017 m. balandžio 3 d. panaudos sutarties pažeidimo – 1 2540,84 Eur, baudą – 5 000 Eur, negautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas – 19 500 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir pripažinti, kad 2017 m. balandžio 26 d. preliminarioji sutartis Nr. SM2 neįvykdyta dėl ieškovų kaltės. Taip pat atsakovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant priešieškinio sumos areštuoti ieškovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas. Grįsdami prašymą atsakovai nurodė, kad byloje jau šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių visuma parodo, kad ieškovai yra nesąžiningi, neturi reikiamų finansinių galimybių atsakyti pagal pareikštą priešieškinį, o priešieškinio suma ieškovams, kaip fiziniams asmenims, yra akivaizdžiai didelė. Be to, pažymėjo, kad ieškovai ieškinyje nurodė, kad jų finansinė padėtis neleidžia sumokėti viso žyminio mokesčio. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad ieškovų 2020 m. balandžio 30 d. įsigyto kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 9 050 Eur. Atsižvelgiant į tai, kyla didelė rizika, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebegalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi, be kita ko, atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas – nutarta areštuoti ieškovams nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias ieškovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 37 040,84 Eur.

4. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtinai pagrįsto reikalavimo, laikytina, kad reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, įvertintina tai, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o reikalavimo suma yra pakankamai didelė. Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovai gali imtis veiksmų, siekdami paslėpti turimą turtą, perleisti tretiesiems asmenims, ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovų turtą ir pinigines lėšas, neviršijant 37 040,84 Eur reikalavimų sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – arešto ieškovams nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginėms lėšoms bei turtinėms teisėms, priklausančioms ieškovams ir esančioms pas juos ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų – 37 040,84 Eur.

6. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovų priešieškinio dalis dėl priteisimo solidariai iš ieškovų negautų nekilnojamojo turto nuomos pajamų (19 500 Eur) yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi atsakovai prie priešieškinio nepridėjo jokių įrodymų apie šalių susitarimą dėl gyvenamojo namo nuomos, priešingai, byloje yra 2017 m. balandžio 3 d. panaudos sutartis Nr. SM1 dėl gyvenamojo namo neterminuotos panaudos nuo 2017 m. balandžio 3 d. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovai priešieškinyje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų apie ieškovų galimą nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Todėl atsakovų motyvai apie ieškovų nesąžiningumą yra akivaizdžiai nepagrįsti, neparemti jokiais įrodymais, vertintini kaip subjektyvūs išvedžiojimai ir turėjo būti atmesti. Galimas ieškovų finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Pirmosios instancijos teismas, grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui siedamas tik su didele priešieškinio suma, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų tokios kategorijos bylose.

Atsiliepimas

7. Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą.

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad ieškovų argumentai dėl priešieškinio pagrįstumo yra aplinkybės, kurias teismas iš esmės nustatinės ir vertins jau nagrinėjant pačią bylą iš esmės, todėl jie nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Nors ieškovai nurodo, kad nėra jų nesąžiningumo įrodymų, tačiau tokį teiginį paneigia ieškovų elgesys iki bylos iškėlimo ir ją jau iškėlus. Manytina, kad negali būti suabsoliutinti ieškovų (skolininkų pagal priešieškinį) interesai nagrinėjamoje situacijoje. Ieškovų nesąžiningumas turi būti vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste. Ieškovų nesąžiningas elgesys vedant derybas ir siekiant neatlygintinai gyventi net trejus metus atsakovų turte tik parodo, kad ieškovai iki bylos iškėlimo buvo nesąžiningi. Ieškovai nesąžiningai išsiderėję neatlygintinį gyvenimą atsakovų turte, įtikindami, kad jį tikrai pirks, gavo naudą natūra – nesąžiningai tenkino savo poreikius, slėpdami nuo atsakovų aplinkybes, jog neturi jokių galimybių įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovai atsakovus nesąžiningai įtikino, kad jie turės pakankamai piniginių lėšų įsigyti ginčo gyvenamąjį namą, ir praleidę savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą bei nebeketindami įvykdyti sutarties netgi derėjosi, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas būtų dar pratęstas. Tačiau ieškovai gavę tik vartojamąją paskolą, kurios sumos visiškai nepakako įsipareigojimams atsakovams įvykdyti, nusipirko visai kitą žemės sklypą. Ieškovai, ne ginčo sandorio įvykdymo tikslais prisiimdami papildomus įsipareigojimus prieš kitą kreditorių, nesąžiningai apsunkino savo turtinę padėtį. Ieškovai neturėdami lėšų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovams prisiėmė papildomą finansinę prievolę kredito įstaigai ir tai atliko ne ginčo preliminariosios sutarties įvykdymo tikslais, taip dar labiau apsunkindami savo prievolės atsiskaityti su atsakovais vykdymo galimybes.

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, kad ieškovai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų apie tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės kaip nors nepagrįstai varžo jų teises, ir nepateikė duomenų apie tai, kokiu būdu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų užtikrintas atsakovų interesas į savalaikį galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Akivaizdu, kad ieškovai pateikė CPK 12 straipsnio, 178 straipsnio prasme nepagrįstą atskirąjį skundą ir todėl remiantis vien tik subjektyvia ieškovų nuomone bei formaliais teiginiais nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Ieškovai atskirajame skunde net neneigia, jog galimas palankus atsakovams teismo sprendimas ir jo įvykdymo rizika. Po bylos iškėlimo teisme, turto areštu nesuvaržius ieškovams galimybės papildomai prisiimti įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis ir taip dar labiau apsunkinti savo turtinę padėtį, nebūtų užtikrintas šalių interesų pusiausvyros principas, nes ieškovai savo elgesiu jau parodė, kad tokius įsipareigojimus gali prisiimti. Tokia papildomų įsipareigojimų prisiėmimo ir finansinės padėties apsunkinimo galimybė yra reali ir galima, jei ieškovų turtas būtų neareštuotas, t. y. jį įkeičiant kitam kreditoriui yra galimybė padidinti savo įsipareigojimus ir dar labiau apsunkinti savo finansinę padėtį. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovai ieškinyje nurodė, jog jų finansinė padėtis neleidžia sumokėti viso žyminio mokesčio. Ieškovai net savo atskirojo skundo neapmokėjo žyminiu mokesčiu, nors pagal CPK nuostatas tokie procesiniai dokumentai yra apmokestinami žyminiu mokesčiu. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad ieškovų 2020 m. balandžio 30 d. įsigyto kitos paskirties 0,1556 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra tik 9050 Eur, t. y. net mažesnė nei ieškovų prisiimtas papildomas 14 070,39 Eur finansinis įsipareigojimas kitam kreditoriui, t. y. tokiam turtui įsigyti prisiimto įsipareigojimo mastas nepagrįstai didelis, o pats įsipareigojimas prisiimtas kaip tik tuo metu, kai ieškovai neįvykdė sandorio prieš atsakovus.

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad nagrinėjamu atveju suvaržymų ieškovams netaikymas apskritai niekaip neužtikrintų atsakovų teisėtų interesų, nes ieškovai galėtų nevaržomai ir toliau didinti savo įsipareigojimus, dėl to teismo sprendimo vykdymas tik pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Pirmosios instancijos teismui įvertinus ieškovų nesąžiningumą pakako įsitikinti, kad nagrinėjamoje situacijoje realiai egzistuoja rizika, kad galimas palankus teismo sprendimas atsakovų naudai gali būti neįgyvendintas, t. y. kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Ieškovai teikdami atskirąjį skundą pateikė tik subjektyvią savo poziciją, kad jų netenkina teismo atliktas aplinkybių ir rizikos vertinimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tai, jog teismas padarė ieškovams nepalankią išvadą, savaime nereiškia, kad teismo vidinis įsitikinimas dėl galimos rizikos yra neva nepagrįstas. Ieškovai atskiruoju skundu net nebando pakeisti pirmosios instancijos teismo atlikto aplinkybių vertinimo, nepateikė duomenų apie sąžiningumą, savo turtinę padėtį ir turtinės padėties pokyčių perspektyvas, net neneigia atsakovų priešieškinyje pateiktų ieškovų nesąžiningumo aplinkybių. Todėl, panaikinus ieškovams taikytas laikinąsias apsaugos priemones (analogiškas, kokios pritaikytos atsakovams), nagrinėjamos bylos atveju būtų iškreipta interesų pusiausvyra ir proceso šalių lygiateisiškumas ir gali kilti žalos dėl negalėjimo vėliau įvykdyti galimą palankų atsakovams teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad reikalavimai, kuriems užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš dalies akivaizdžiai nepagrįsti, be to, pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo teismų praktikos grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui nepagrįstai siejo su didele priešieškinio suma.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai R. S. ir N. S. su ieškovais V. M. ir K. M. 2017 m. balandžio 3 d. sudarė panaudos sutartį Nr. SM1, kuria atsakovai, kaip panaudos davėjai, įsipareigojo perduoti ieškovams, kaip panaudos gavėjams, neatlyginamai naudotis atsakovams nuosavybės teise priklausančiu 0,2965 ha žemės sklypu ir nebaigtu statyti (91 procento baigtumas) 218,24 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) neterminuotai nuo 2017 m. balandžio 3 d.

15. Atsakovai su ieškovais 2017 m. balandžio 26 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SM2, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovams, o ieškovai įsipareigojo nupirkti atsakovams nuosavybės teise priklausantį 0,2965 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti (91 procento baigtumas) 218,24 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) už bendrą 130 000 Eur sumą, pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2020 m. gegužės 1 d.

16. Ieškovai 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti solidariai iš atsakovų 23 000 Eur dydžio sumokėtą avansą, 5 000 Eur baudą, 3 462,41 Eur išlaidas, patirtas už atliktus gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo darbus, 2 000 Eur sumą už patirtus kitus nuostolius, 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos (33 462,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovų reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta areštuoti atsakovams nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 33 462,41 Eur. Bylos duomenimis, nutartis yra įsiteisėjusi, nebuvo skundžiama, vėlesniais prašymais panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovai neprašė. Todėl atsakovų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, jog, panaikinus ieškovams taikytas laikinąsias apsaugos priemones (analogiškas, kokios pritaikytos atsakovams), nagrinėjamos bylos atveju būtų iškreipta interesų pusiausvyra ir proceso šalių lygiateisiškumas, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Atsakovai 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą priešieškiniu prašydami priteisti solidariai iš ieškovų nuostolius dėl 2017 m. balandžio 3 d. panaudos sutarties pažeidimo – 1 2540,84 Eur, baudą – 5 000 Eur, negautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas – 19 500 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir pripažinti, kad 2017 m. balandžio 26 d. preliminarioji sutartis Nr. SM2 neįvykdyta dėl ieškovų kaltės. Taip pat atsakovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant priešieškinio sumos areštuoti ieškovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas.

18. Grįsdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešieškinyje atsakovai nurodė, jog susiformavusioje Lietuvos teismų praktikoje yra nurodoma, kad vien dėl to, jog prašoma išieškoti suma yra didelė, laikytina, kad yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai nėra absoliutus pagrindas, tačiau ši aplinkybė padidina tikimybę, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Byloje jau šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių visuma parodo, kad ieškovai yra nesąžiningi, neturi reikiamų finansinių galimybių atsakyti pagal pareikštą priešieškinį, priešieškinio suma ieškovams (apskritai – fiziniam asmeniui) yra akivaizdžiai didelė. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad finansinė padėtis neleidžia sumokėti viso žyminio mokesčio. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad ieškovų 2020 m. balandžio 30 d. įsigyto kitos paskirties 0,1556 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra tik 9 050 Eur, t. y. nesiekia priešieškinio sumos. Todėl kyla didelė rizika, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebegalimas.

19. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas – nutarta areštuoti ieškovams nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias ieškovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 37 040,84 Eur.

20. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus „Procesas“ penktajame skirsnyje „Laikinosios apsaugos priemonės“ nustatyta tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas nustatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje.

21. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

22. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

23. Taigi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai, ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

24. Nagrinėjamu atveju teismas atlikęs prima facie atsakovų pateikto priešieškinio įvertinimą konstatuoja, kad nėra pagrindo priešieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto priešieškinio ir kitų byloje pateiktų įrodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad priešieškinis tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Atsakovai priešieškinyje nurodo, kad nekilnojamojo turto agentūrų pažymos įrodo, kad analogiško turto nuomos kaina 2017–2020 metais rinkoje buvo 500–550 Eur be komunalinių mokesčių, todėl už 2017 m. balandžio 3 d.–2020 m. liepos 10 d. laikotarpį priskaičiuotina negauto nuomos mokesčio (imant minimalią 500 Eur kainą) suma yra ne mažesnė kaip 19 500 Eur. Kaip minėta, teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi vertinti, kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovų atskirojo skundo argumentas, kad priešieškinio dalis dėl priteisimo solidariai iš ieškovų negautų nekilnojamojo turto nuomos pajamų (19 500 Eur) yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi atsakovai prie priešieškinio nepridėjo jokių įrodymų apie šalių susitarimą dėl gyvenamojo namo nuomos, atmestinas. Taigi, nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį egzistavo pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas.

25. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pažymėtina, jog aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019, 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019, 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019, 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019, 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019, 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).

26. Pažymėtina, kad net jei ieškovų turtinė padėtis bloga, tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016, 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Taigi, nesąžiningų ieškovų veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, neįrodžius, priešieškinio suma negali būti savarankišku pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

28. Atsakovai priešieškinyje nurodė, kad yra rizika teismo sprendimo vykdymui, kadangi ieškovų įsipareigojimai atsakovams yra dideli, jie neturi reikiamų finansinių galimybių atsakyti pagal pareikštą priešieškinį, be to, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių visuma parodo, kad ieškovai yra nesąžiningi. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje ieškovų elgesys nesąžiningumo aspektu apskritai nebuvo vertintas ir teismas rėmėsi tuo, kad reikalavimo suma yra pakankamai didelė. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai nurodė, kad ieškovų nesąžiningas elgesys pasireiškė tuo, kad ieškovai vedė derybas ir išsiderėjo neatlygintinį gyvenimą atsakovų turte trejus metus, įtikino, kad jį tikrai pirks, gavo naudą natūra, tačiau slėpė nuo atsakovų aplinkybes, jog neturi jokių galimybių įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, be to, gavę vartojamąją paskolą, kurios sumos visiškai nepakako įsipareigojimams atsakovamss įvykdyti, nusipirko visai kitą žemės sklypą, taip dar labiau apsunkindami savo prievolės atsiskaityti su atsakovais vykdymo galimybes.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir atsakovų nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovai nepagrindė ieškovų nesąžiningų veiksmų egzistavimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekdami išvengti būsimo galbūt patenkinto priešieškinio vykdymo. Tai, kad ieškovai galbūt neįvykdė ar netinkamai vykdė prievoles, kylančias iš minėtų panaudos bei pirkimo–pardavimo sutarčių ar jų nutraukimo, yra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje, kai sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos, ir atitinkamai, jomis vadovaudamasis, spręsti dėl atsakovų nesąžiningumo. Tuo labiau, kad ieškovai pirmieji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų prievolių, kylančių iš tų pačių sutarčių vykdymo ir jų nutraukimo, įvykdymo. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ieškovai prisiėmė papildomą 14 070,39 Eur finansinį įsipareigojimą prieš kitą kreditorių BIGBANK AS FILIALAS ir 2020 m. balandžio 30 d. įsigijo 0,1556 ha kitos paskirties žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 9 050 Eur, taip pat nepatvirtina, jog atsakovai šiuos veiksmus atliko būtent siekdami nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą tam, kad išvengtų būsimo galbūt patenkinto priešieškinio vykdymo, kita vertus, nėra duomenų, jog šie sandoriai ieškovams buvo akivaizdžiai nenaudingi.

30. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės neteisėtai ir nepagrįstai nustatė, kad vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir tenkino atsakovų prašymą dėl jų taikymo.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų N. S. ir R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė