- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-1211-493/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį surašytas dėl to, kad jis 2014-09-17, 20.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus – 2,67 promilės girtumas, šiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. nutarimu pripažino D. G. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 2400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
D. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Skunde apeliantas nurodo, kad su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko ir protokole pažymėjo, kad automobilio nevairavo. Policijos pareigūnas D. G. sulaikė ne automobilyje, o prie automobilio, prieš tai jis sėdėjo automobilyje ne vairuotojo vietoje. Kad automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje šalia parduotuvės ir jis jo nevairavo, o sėdėjo automobilyje keleivio vietoje, matė ne vienas asmuo. Tačiau kelių policijos patruliai į šiuos liudininkų parodymus dėmesio nekreipė ir jų protokole neužfiksavo. Kad D. G. nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, jis ketino įrodyti teismo posėdyje, tačiau Kauno apylinkės teismas jo administracinio teisės pažeidimo bylą 2014-10-07 išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Teismas nepagrįstai skundžiamame nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Tačiau iš tikrųjų D. G. buvo netinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad bylos nagrinėjimas vyks 2014-10-07, 10 val., jam taip pat buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apylinkės teismą nurodytą dieną, tačiau po šių pranešimų jis iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato registruotu laišku gavo dar vieną policijos pranešimą, kuriame nurodyta, kad yra kviečiamas (šaukiamas) atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, kuris įvyks 2014-10-08, 10 val. (data perkelta iš spalio 7 d.). Nurodytu pakeistu laiku atvykęs į teismą sužinojo, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla jau išnagrinėta ir priimtas nutarimas. Sužinojęs tokias aplinkybes, apeliantas jautėsi apgautas, kadangi teismas jo bylą išnagrinėjo viena diena anksčiau nei jis buvo informuotas. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis jo teises.
Atsiliepimas
Atsiliepime į D. G. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinį skundą tenkinti dalyje dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui, taip įgyvendinant įstatymo apeliantui suteiktas teises.
Motyvuojamoji dalis
D. G. apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. G. padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismas konstatavo, kad apeliantui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta, o jo dalyvavimas šios konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, remiantis ATPK 272 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nėra privalomas. Tačiau ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė – administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi būtina sąlyga išnagrinėti bylą yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad D. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo dalyje, kur administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pranešama, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2014-10-07, yra D. G. parašas (b. l. 1), jam taip pat pasirašytinai įteiktas teismo šaukimas, kuriame nurodyta ta pati teismo posėdžio data (b. l. 9). Tačiau D. G. apeliaciniame skunde pažymi, kad po teismo šaukimo jis gavo ir policijos pranešimą, kuriame nurodoma, kad teismo posėdžio data perkelta į 2010-10-08. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys, taip pat kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai dokumentai (b. l. 14, 25). Taigi neatmetama galimybė, kad tokiu būdu apeliantas buvo suklaidintas ir netinkamai informuotas apie jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką. Teismas, turėdamas minėtus duomenis, šios aplinkybės nevertino ir administracinio teisės pažeidimo bylą 2010-10-07 išnagrinėjo apeliantui nedalyvaujant.
Pripažįstant D. G. padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, skundžiamame nutarime taip pat apsiribota tik formaliu byloje esančių dokumentų išvardinimu, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Be to, pažymėtina, kad teismas, kaip vieną iš apelianto kaltės įrodymų pripažino jo rašytinį paaiškinimą, tačiau jame nurodyta, kad asmuo automobilio nevairavo (b. l. 2). Pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti ir tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai, kurių parodymai gali būti reikšmingi nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, patvirtinant ar paneigiant jo versiją apie automobilio vairavimą. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Šiuo atveju, įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad teisme neapklausus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl D. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinio teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad šiuo atveju buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, įtvirtintos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, taip pat suvaržyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje jam garantuojama teisė gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo, užduodant klausimus kaltinimo liudytojams – policijos pareigūnams, kurių pateikta informacija grindžiamas kaltinimas, ir bandyti įrodyti, kad jį kaltinantys įrodymai nepatikimi.
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas ir tiesioginio nagrinėjimo teisme principą. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių skundžiamas nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Pripažinus, jog skundžiamas nutarimas naikinamas dėl proceso įstatymo pažeidimų, apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
D. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimą ir grąžinti D. G. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.