Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-02-27 · Byla Nr. TS-10-791/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
TS-10-791/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39109-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
J. T.
Kategorijos
Byla Nr. TS-10-791/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39109-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14; 2.5.14.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 27 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. T. (J. T.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2019 m. balandžio 5 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 22 d., bausmės pabaiga 2021 m. sausio 22 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. gegužės 17 d. Liko atlikti 11 mėnesių 23 dienos laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. sausio 29 d. Komisija nutarimu Nr. 357-19 nutarė nuteistajam J. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo metu stebimas neigiamas nuteistojo elgesys. Teigiamai vertinama, kad bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, taip pat mokosi vidurinėje mokykloje. Neigiamai vertinama tai, jog problemos alkoholio vartojime neįžvelgia, nors kai kuriuos smurtinius nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. Nors ir turi išsikėlęs ateities tikslų, tačiau jie nėra tvirtai apibrėžti. Nuteistasis prie vaikų išlaikymo neprisideda, turėdamas finansinių įsipareigojimų, jų visiškai nesprendžia. Vertinant nuteistojo mąstymą bei elgesį stebimas agresyvumas ir impulsyvumas, įvykdyti nusikaltimai smurtinio pobūdžio. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 74 balais, rizikos pokytis nenustatytas, kadangi nuteistasis pirminio vertinimo buvo atsisakęs. Todėl Komisija atsižvelgdama į pirmiau išvardintus motyvus konstatuoja, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, todėl pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

2020 m. vasario 7 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo J. T. skundas dėl Komisijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-19. Skunde nuteistasis prašė panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog yra perduotas iš Anglijos į Lietuvos pataisos namus. Jis turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko buvusi jo žmona, vaikų jis nematęs 4 metus. Turi senyvo amžiaus tėvus, kurie negali atvesti jo vaikų į pasimatymus su juo. Prašo teismo suteikti šansą išėjus susitvarkyti viską, susirasti darbą, kad galėtų atlyginti nusikaltimais padarytas žalas ir išlaikyti vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. T. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo J. T. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam J. T. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismui pateikti duomenys rodo, jog J. T. atlieka bausmę už apysunkio nusikaltimo (BK 180 straipsnio 1 dalis), padarymą. Ankščiau taip pat jau eilę kartų teistas už įvairius nusikaltimus, tiek Lietuvoje tiek užsienyje. Ši aplinkybė, kad J. T. nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo ir sistemingai daro naujus nusikaltimus, nors ir nėra esminė sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, bei rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl J. T. turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai jį paveiktų, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikaltimai taip pat išlieka vienu iš J. T. kriminogeninių veiksnių.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. J. T. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 74 balus ir yra vertinama kaip vidutinė. Iš šių balų 25 yra statiniai ir net 59 dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad J. T. pakartotinio nusikalstamo ir smurtinio elgesio rizikos išlieka vidutinės, į didelį dinaminių balų skaičių, bei į tai, jog neįmanoma įvertinti J. T. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jis ankščiau buvo atsisakęs dalyvauti nusikalstamo elgesio vertinimo tyrime, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai J. T. atžvilgiu dar nėra pasiekti.

J. T. savo skunde nurodė, jog jis turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko jo žmona. Vaikų yra nematęs 4 metus. Taip pat turi senyvo amžiaus tėvus, kurie negali atvesti vaikų į pasimatymus su juo. Jei išeitų į laisvę jis žada vaikus išlaikyti, mokėti jam priteistas skolas. Teismas atkreipia dėmesį, kad J. T. šeimyninės aplinkybės, nėra priežastis taikyti jam lygtinį paleidimą, juolab, kad ir paties J. T. aplinkybės, jog jis turi nepilnamečių vaikų ir senyvo amžiaus tėvus, nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Vertinant vaikų išlaikymo ir priteistų skolų mokėjimo galimybes, pastebėtina, kad šiuo metu J. T. išsilavinimas, mokslas, galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymas, išlieka kriminogeniniais veiksniais. Kaip pats nuteistasis teigia, Lietuvoje legaliai dirbo 5 metus, Anglijoje 1,5 metų dirbo gėlių parduotuvėje, pataisos įstaigoje J. T. nedirba. Profesijos įgijęs neturi, išsilavinimas tik 8 klasių, šiuo metu įkalinimo įstaigoje mokosi 9 klasėje. Turi jam priteistą 1048,67 Eur ieškinį, kurio visiškai nedengia. Per tą laiką kol atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, gavo 1130,49 Eur, išleido 1097,45 Eur. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu J. T. nerodo jokių pastangų nei atlyginti jam priteistą ieškinį, nei prisidėti prie vaikų išlaikymo, kadangi pataisos namuose nedirba, o visus gautus pinigus išleidžia asmeninių poreikių tenkinimui. Tai rodo, jog patogesnių kalinimo sąlygų susikūrimas jam yra svarbesnis nei turimi įsipareigojimai, o tai teismo vertinama nepalankiai. Tai, jog J. T. visiškai ignoruoja savo finansinius įsipareigojimus būdamas įkalinimo įstaigoje, verčia abejoti, kad būnant laisvėje nuteistojo požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą pasikeis, jis sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab, kad ir jokių duomenų ar nuteistasis turės darbą išėjęs i laisvę, nėra.

Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, kas socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Kai kurie J. T. įvykdyti nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad alkoholio vartojimo problemą reikia spręsti. J. T. pataisos namuose lankė „Įžanginę grupę“, tačiau alkoholio vartojimo problemos jis nepripažįsta. Nurodo, jog alkoholį vartodavo saikingai, išgerdavo tik savaitgaliais. J. T. nepripažįstant alkoholio vartojimo problemos ir jos nesprendžiant, išėjus į laisvę ji gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir pastūmėti daryti naujas nusikaltimas veikas.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog J. T. nuostatos taip pat išlieka vienu kriminogeninių veiksnių. Nors įkalinimo įstaigos taisyklių jis laikosi nuosekliai, reiškia norą tapti visaverte visuomenės dalimi, padėti tėvams, kas vertinama teigiamai, tačiau vis dar dalinai laikosi kriminalinės subkultūros, kad neapsisunkintų savo buvimo įkalinimo įstaigoje, kas vertinama neigiamai. Taip pat teigia, jog už nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis nuteistas neteisingai. Pažymėtina, jog kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Šiuo atveju J. T. nepripažįsta savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme. Nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, bausmės paskirtis ir jos tikslai sunkiai įgyvendinami.

J. T. mąstymas ir elgesys taip pat neduoda pagrindo spręsti apie teigiamą jo pokytį. Teigiamai vertinama tai, jog J. T. savo elgesį analizuoja ir vertina, sugeba išsakyti tam tikrus veiksnius, kurie lėmė jo augantį nusikalstamą elgesį: lošimas, bendravimas su bloga kompanija, per didelis alkoholio vartojimas. Alkoholio vartojimo problemą sprendė, bausmės atlikimo metu dalyvavo priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų „Įžanginėje grupėje“. Tačiau neigiamai vertinama tai, jog J. T. linkęs elgtis impulsyviai, negalvoti apie tolimesnes savo elgesio pasekmes. Kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, teigia jog buvo neteisingai apkaltintas (įrodymai pagal nuotrauką). Elgesyje stebimas impulsyvumas, agresyvumas – visi nusikaltimai smurtinio pobūdžio. Kartais susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes. Nors turi išsikėlęs ateities tikslų, tačiau jie nėra apibrėžti.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog J. T. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka. Tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją, juolab, kad bausmės atlikimo metu J. T. nei karto nebuvo ir skatintas už nepriekaištingą elgesį.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog J. T. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo J. T. skundas dėl 2020 m. sausio 29 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-19 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. T. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė