Tauragės apylinkės teismo nutartis

2018-05-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1-1010/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
II-1-1010/2018
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00250-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Nukentėjusysis
D. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1-1010/2018Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00250-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 21.9.9; 21.10.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda A. B., jo atstovui advokatui V. K.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato atstovei Lijanai Būdvytienei,

nukentėjusiajam D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-122219290-17, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-122219290-17 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį 230 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2017 m. gegužės 19 d. 17 val. 16 min. Mažeikiai-Plungė-Tauragė Šilalės r. Drobūkščių k. krašto keliai Mažeikiai- Plungė-Tauragė 102,60 kilometre vairuodamas automobilį MAZDA XEDOS 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jo nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio trenkėsi į pakelės šlaitą, dėl to buvo apgadintas automobilis bei sužalotas kartu važiavęs keleivis D. B., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais A. B. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 124, 5, 9, 127 punktų reikalavimus.

2017 m. lapkričio 3 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato persiųstas A. B. skundas dėl Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-122219290-17 panaikinimo. Nurodoma, kad nutarime dėstyti motyvai ir išvados yra nepagrįsti, teisinis įvykio aplinkybių vertinimas yra iš esmės neteisingas. Išsamus įvykio aplinkybių tyrimas nebuvo atliktas, priimant nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, buvo pasiremta tik liudytojos R. E., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, parodymais, ir kurios parodymai yra gynybinio pobūdžio siekiant išvengti administracinės atsakomybės, bei įvykio vietos apžiūros protokolu. Jei tikėti R. E. parodymais, kad jis važiavo 150 km/h greičiu, tai tokiu greičiu važiavęs ir sumėtytas automobilis būtų nuskriejęs ženkliai toliau, nei buvo užfiksuota įvykio vietoje, bei būtų sukeltos žymiai sunkesnės pasekmės. Visiškai neatsižvelgta į nukentėjusiojo D. B. parodymus. Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant, surašant jį jis buvo išvežtas į ligoninę ir ant jo nėra jo parašo. Su jame užfiksuotais duomenimis jis sutinka tik iš dalies. Be to, nebuvo apklausti įvykį matę liudytojai G. J. ir K. K., kurie matė, kaip įvyko autoįvykis. KET numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Akivaizdu, kad staigus automobilio išvažiavimas į pagrindinį kelią, kuriuo atvažiuoja kitas automobilis, pastarajam sudaro kliūtį ir kelia grėsmę eismo saugumui. Taigi toks manevras yra itin pavojingas ir sukelia avarinę situaciją.

)J Nutarime teigiama, kad jis iš tolo matė sustojusį prie sankryžos R. E. automobilį, todėl turėjo ir galėjo numatyti galimą kliūtį ir pasirinkti saugų važiavimo greitį, tačiau pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės neįpareigoja kiekvienu atveju, matant prie sankryžos šalutiniame kelyje stovintį automobilį stabdyti ir mažinti greitį. Šioje situacijoje jis tikėjosi, kad R. E. vairuojamas automobilis jį praleis ir neįvažiuos į sankryžą taip sudarydamas jam kliūtį, todėl jis važiavo nestabdydamas. Tačiau, kai automobilis visgi staiga įvažiavo į sankryžą, šioje avarinėje situacijoje jam reikėjo greitai priimti sprendimą, kaip išvengti automobilių susidūrimo. Stabdyti buvo per vėlu, nes tarp automobilių buvo mažas atstumas, o jis važiavo gan dideliu, apie 80 km/h greičiu, todėl jis reagavo ir nusprendė apvažiuoti kliūtį, tačiau jo automobilį sumėtė, automobilio nesuvaldė.

Pareigūno nutarime dėstomos išvados tik patvirtina, kad tuo metu, kai jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, R. E. automobilis buvo sankryžoje. Bylos aplinkybės rodo, kad R. E. automobilis nevažiavo priešais jį jo judėjimo kryptimi. Šis automobilis įvažiavo į sankryžą sudarydamas jam kliūtį ir jo apvažiavimas nebuvo lenkimas KET 104.1 p. reikalavimų prasme, tai buvo staiga sudarytos kliūties apvažiavimas, siekiant išvengti automobilių susidūrimo ir dar sunkesnių pasekmių kilimo. Siekdamas išvengti susidūrimo staigiai pasuko vairą kairėn, išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą jis apvažiavęs kliūtį mėgino grįžti į savo juostą ir suko vairą dešinėn, kai jo automobilis jau buvo dešinėje eismo juostoje mėgino ištiesinti automobilį, stabdė, tačiau, veikiant inercinėm jėgom jo automobilį užmetė, tada ir atsirado slydimo žymės. Nepavykus automobilio suvaldyti, jis nuvažiavo į priešingoje kelio pusėje esantį kelio šlaitą.

Be to, įvykis įvyko gegužės mėn., apie 17 val., oro sąlygos buvo geros, švietė saulė. Jam važiuojant link sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis, saulė jam švietė iš nugaros, todėl R. E., sustojus prie sankryžos ir pažiūrėjus į jo pusę, saulė galėjo ją akinti, dėl ko ji galėjo jo tiesiog nepastebėti ir įvažiuoti į sankryžą.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su A. B. reikalavimais pateiktais skunde nesutinka, kadangi kaltė padarius nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, eismo įvykio schema, foto nuotraukomis bei kita byloje surinkta medžiaga. A. B. skunde teigia, „kad bylos aplinkybės rodo, kad R. E. automobilis įvažiavo į sankryžą sudarydamas jam kliūtį ir jo apvažiavimas nebuvo lenkimas pagal KET 104,1 p. reikalavimų prasme“. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklėse apvažiavimo sąvokos nėra, Kelių eismo taisyklių 3.9 punktas nurodo, kad vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą yra lenkimas, todėl A. B. apvažiuodamas, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą R. E. jau judantį automobilį kelyje, kuris nuo sankryžos buvo nuvažiavęs, atliko lenkimą, kurį kaip pats tvirtina pradėjo kai iki sankryžos buvo 10 metrų, tačiau jis nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kuris būtų saugus, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio trenkėsi į pakelės šlaitą, dėl ko buvo apgadintas automobilis ir sužalotas kartu važiavęs keleivis D. B..

Teismo posėdžio metu A. B. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus. A. B. parodė, jog nusižengimo nepripažįsta. Paaiškino, jog įvykio dieną apie 5-6 val. vakare su D. B. grįžo iš Klaipėdos. Nuo Drobūkščių k. pamatė prie sankryžos atvažiuojančią mašiną, pamanė kad ji neišvažiuos į pagrindinį kelią, bet išvažiavo. Mašina išvažiavo į pagrindinį kelią kai buvo apie 10 m. iki jo, todėl jis suko į kairę, kad išvengti avarijos, mašiną sumėtė, pagavo žvyrkelis, užmetė galą, pradėjo nešt mašiną link stotelės, tada suko į priešingą pusę, kad ištiesint mašiną, bet atsitrenkė į šlaitą. Jei būtų nepasukęs į kairę, būtų atsitrenkęs tai mašinai į šoną. Buvo 2 smūgiai į šlaitą. Jis važiavo iki 80 km/val. greičiu, greičiau tikrai nevažiavo. Išlipęs iš mašinos pamatė atbėgančią G. J., kuri iš priekio viską matė, nes ji atvažiavo ir priekio. R. E., kai jie atsitrenkė, pravažiavo juos ir sustojo prie stotelės. D. rado iškritusį iš mašinos griovyje be sąmonės. Išsitempė D. ant šalikelės ir su K. bei dar kažkokia moterimi gaivino D.. Po 5-6 min. atvažiavo policija. R. E. nuo savo automobilio nebuvo niekur nuėjusi. Pareigūnai apklausė tik R. E., kitų liudytojų nieko neklausinėjo, sumatavo ir schemą subraižė tik pagal R. E. parodymus. Jį išvežė su greitąja medicinos pagalba. Vairuotojo pažymėjimas jam išduotas prieš 8 mėnesius, prieš įvykį jau 4 mėnesius turėjo vairuotojo pažymėjimą. Savo eismo juostoje nestabdė, nes tada būtų atsitrenkęs tai kitai mašinai į šoną, dabar pasekmės lengvesnės.

Nukentėjusysis D. B. teisme parodė, kad gegužės 19 d. apie 17-18 val. vakaro grįžtant iš Klaipėdos, iš Drobūkščių kaimo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, kuriuo jie važiavo su A. B., išsuko automobilis, kai iki jų automobilio tebuvo apie 10 metrų. Tiksliai atstumo nepamena, bet visai šalia jų. Saugos diržo jis nebuvo prisisegęs. Kadangi automobilis išvažiavo iš šono, jie bandė išvengti avarijos. A. suko į priešpriešinę eismo juostą, mašina pagavo žvyro tada mašiną užmetė, vėl bandė išsukti ir vėl užmetė, tuomet trenkėsi į šlaitą. Jis atsibudo greitojoje, vežamas į Klaipėdą. Galva sutrenkta, veidas, kojos, rankos, krūtinė buvo supjaustytos. Draugui jokių pretenzijų neturi. Kitos priešpriešiais atvažiuojančios mašinos jis nepastebėjo. Su A. B. yra draugai, K. pažįsta iš matymo, o G. nepažįsta.

Liudytojas Aivaras Andrijauskas, dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK reagavimo skyriuje vyr. patruliu, teisme parodė, jog 2017 m. gegužės 19 d., buvo saulėta diena, dirbant kartu su tyrėju Mariumi Baltikausku, Šilalės mieste apie 5 val. vakaro buvo gautas pranešimas, kad ties Drobūkščių sankryža yra įvykis, nukentėję žmonės. Nuvykus ant kelio rado apgadintą vyšninės spalvos automobilį „Mazda Xedos 9“, kitoje kelio pusėje ant kelkraščio stovėjo sidabrinis automobilis „Mercedes Benz“. Kelkraštyje gulėjo nukentėjusysis, šalia buvo vairuotojas. Matėsi, kad nukentėjusysis iškritęs iš mašinos. Po kelių minučių atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir nukentėjusį su vairuotoju išsivežė. Jis liko dirbti įvykio vietoje. Tyrėjas apžiūrėjo įvykio vietą, automobilį, darė nuotraukas, schemą braižė jis pats. Tyrėjas klausė kas matė įvykį. Jis irgi klausė ar niekas nematė įvykio, tačiau jo niekas nematė. Sunku įvertinti kas kaltas. Mano, kad buvo didelis greitis, kontakto ir kliūties nebuvo.

Liudytoja R. E. teisme parodė, jog gegužės 19 d. apie 17 val. važiavo iš Drobūkščių k. ir įsuko į pagrindinį kelią. Prieš įsukdama sustojo prie sankryžos, pasižiūrėjo ar saugu įvažiuoti į pagrindinį kelią, iš kairės atvažiuojanti mašina buvo tikrai toli, todėl įsitikinusi, kad yra saugu, ji įsuko į pagrindinį kelią. Įvažiavusi į pagrindinį kelią važiavo gal 50 km/val. ir buvo nuvažiavusi gal apie 100-200 metrų, kai staiga pamatė praskriejančią mašiną. Ji jau buvo pavažiavusi už stotelės. Mašina tikrai važiavo dideliu greičiu, ji „skrido“. Matė, kaip ją aplenkusią mašiną sumėtė ir ta mašina nuvažiavo į griovį. Tada ji sustojo šalikelėj, išlipo iš mašinos, pamatė, kad yra nukentusių, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Vėliau atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. Jai važiuojant iš priekio matė automobilius, bet jie buvo toli. Iš galo atvažiavusios mašinos taip pat sustojo. Saulė jai nešvietė, matė, jog automobilis įsukant į pagrindinį kelią buvo tikrai toli. Jeigu būtų važiavę leistinu greičiu, tai tokia nelaimė nebūtų atsitikusi.

Liudytojas K. K. teisme parodė, kad vienas važiavo iš A. B. paskos nuo Kvėdarnos pusės į Šilalę, galėjo būti gegužės 19 d. Jis važiavo 300-400 metrų atstumu nuo A. B. mašinos, 90 km/val. greičiu ir pamatė, kaip iš Drobūkščių k. suko mašina į pagrindinį kelią. Tada A. B. suko į kairę, išvažiavo į priešingą eismo juostą, pakilo dūmų kamuoliai ir įvyko avarija. Jis sustojo ir padėjo nukentėjusiajam. Jo policija nieko neklausė, išbuvo įvykio vietoje apie 30 min. Policija atvyko po 15 min. Negali pasakyti kokiu greičiu važiavo A., negali pasakyti ir kokiu atstumu buvo ta mašina išsukusi iš šalutinio kelio nuo A. automobilio. Kelyje buvo daug automobilių.

Liudytoja G. J. teisme parodė, jog gegužės 19 d. ji važiavo nuo Šilalės link Kvėdarnos, ir prieš jos akis įvyko autoįvykis. Sidabrinis automobilis Mercedes Benz iš Drobūkščių pusės suko į dešinę į pagrindinį kelią, o priešais ją iš priekio atvažiavo mašina Škoda ruda. Kadangi Mercedes-Benz išsuko, tas kitas automobilis staiga metėsi į kairę, tada užnešė juos, tada į dešinę pasuko ir trenkėsi į šlaitą. Ji iššoko iš automobilio, iškvietė policiją. Nubėgo prie nukentėjusiojo, sustabdė kraujavimą ir laukė policijos. Įvykis įvyko prie pat jos, gal 100 metrų atstumu, ji staiga turėjo stabdyti. Policijos pareigūnas užsirašė jos duomenis ir ją paleido. Tačiau niekas su ja niekada nesusisiekė. Atstumas buvo nedidelis tarp išvažiavusio „Mercedes-Benz“ ir A. automobilio. Ji buvo kažkur iki 100-200 metrų atstumu nuo sankryžos. Nuo mašinos griovyje iki jos automobilio buvo gal apie 50-80 metrų. Parodė, kad žino, jog toks A. yra ir tiek. Jis buvo jos broliui dantis išmušęs.

Liudytojas V. B. teisme parodė, jog yra A. B. tėvas. Eismo įvykio dieną jam paskambino A. ir pasakė, jog įvyko eismo įvykis. Jis per 10-15 min. atvažiavo į eismo įvykio vietą, dar nebuvo greitosios. Pareigūnai buvo ką tik atvykę. Pamatė sudaužytą mašiną, gulintį B. ir daug kitų žmonių. Atvyko greitoji ir išsivežė B.. „Mercedes-Benz“ vairuotoja ėjo link B., bet dar buvo du asmenys, vyras su žmona, kurie tai vairuotojai pasakė pati užkišai, vos žmones neužmušei, tai vairuotoja apsisuko ir nuėjo. Pareigūnai to vyro su žmona neapklausė. Kai A. išvežė, policininkai darė matavimus. Jis pats ėjo apklausti žmones, dirbo pareigūnų darbą. Prašė pareigūnų apklausti liudytojus. Pareigūnai tik su „Mercedes-Benz“ vairuotoja tekalbėjo. Pareigūnai nepamatavo to pirmo mašinos užmetimo į kairę. Užfiksavo tik kai užmetė į dešinę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo, dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nustatyta, jog A. B. 2017 m. rugsėjo 21 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono PK reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Arūnas Kurpeikis surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, jog A. B. 2017 m. gegužės 19 d. 17.16 val., Mažeikiai-Plungė-Tauragė Šilalės r. Drobūkščių k. krašto keliai Mažeikiai- Plungė-Tauragė 102,60 kilometre vairuodamas automobilį MAZDA XEDOS 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, jo nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio trenkėsi į pakelės šlaitą, dėl to buvo apgadintas automobilis bei sužalojo kartu važiavusį keleivį D. B., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 4; 5; 9; 127 punktų reikalavimus.

2017 m. spalio 10 d. nutarimu A. B. paskirta administracinė nuobauda ANK 423 straipsnio 2 dalies pagrindu - 230 Eur bauda.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė. Itin reikšmingas šio pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė eismo įvykio kilimą ir žalos atsiradimą, t.y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ANK 423 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių.

Kelių eismo taisyklių 4 ir 5 punktuose numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu bei eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Ištyrus administracinio nusižengimo protokolą, kuriame esančiais užfiksuotais duomenimis grindžiamas kaltinimas nusižengimo padarymu, įvykio vietos apžiūros protokolą, eismo įvykio schemą, fotolenteles, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-24601-17, ekspertizės išvadą ir kitus įrodymus, bei įvertinus posėdyje dalyvavusio administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. bei liudytojų paaiškinimus matyti, kad kaltinimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

Nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai, apklausti teisme, pateikė iš esmės skirtingas įvykio versijas. Nei A. B., nei R. E. savo kaltės nepripažįsta. A. B. tvirtina, jog eismo įvykis įvyko, todėl, kad R. E. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz“ iš šalutinio kelio staiga įvažiavo į pagrindinį kelią, kuriuo jis atvažiavo R. E. iš kairės nuo Kvėdarnos mstl. automobiliu „Mazda Xedos 9“, ir taip sudarė jam kliūtį, dėl ko jis siekdamas išvengti susidūrimo nusprendė apvažiuoti kliūtį iš kairės įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, tačiau jo automobilį sumėtė ir jis trenkėsi į pakelės šlaitą. Tuo tarpu R. E. parodė, jog privažiavusi prie pagrindinio kelio sustojo, matė iš kairės pagrindiniu kelių atvažiuojančią mašina, tačiau kadangi automobilis buvo toli, ji įsitikinusi, jog pagrindiniame kelyje nėra jokių kliūčių, į jį įvažiavo sukdama į kairę link Šilalės m. ir nuo sankryžos nuvažiavusi apie 100-200 metrų pamatė ją dideliu greičiu lenkiantį automobilį, kurį sumėtė ir jis nuvažiavo į pakelės griovį.

Siekiant išsiaiškinti nagrinėjamo eismo įvykio kilimo mechanizmą bei tai, kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo tiesioginė priežastis jam kilti, buvo atlikta ekspertizė. Joje vertinta bylos medžiaga, taip pat A. B., D. B., R. E., A. Andrijausko, K. K. parodymai. 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-21(18) pateikiamos tokios išvados: tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų susieti automobilių „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimus, nustatyti jų tarpusavio išsidėstymą automobilio „Mercedes Benz“ įvažiavimo sankryžoje į pagrindinį kelią momentu bei techniniu požiūriu įvertinti, ar automobilio „Mercedes Benz“ įvažiavimas į pagrindinį kelią sudarė kliūtį automobilio „Mazda Xedos 9“ judėjimui; tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų susieti automobilių „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimus bei nusta­tyti jų tarpusavio išsidėstymą automobilio „Mercedes Benz“ įvažiavimo sankryžoje į pagrindinį ke­lią momentu; tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų susieti automobilių „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimus, nustatyti jų tarpusavio išsidėstymą automobilio „Mercedes Benz“ įvažiavimo sankryžoje į pagrindinį kelią momentu bei techniniu požiūriu įvertinti, ar automobilio „Mercedes Benz“ įvažiavimas į pagrindinį kelią sudarė kliūtį automobilio „Mazda Xedos 9“ judėjimui; dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima spręsti apie techniniu požiūriu tie­sioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjusio eismo dalyvio veiksmus.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizės akte pateikiamos ir tokios tikėtinos išvados:

Jeigu eismo įvykio vietoje eismo juostų plotis 3,5 m, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje si­tuacijoje automobilis „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš dešinės eismo juostos buvo perri­kiuotas įvažiuojant į kairįjį kelkraštį, tai techniniu požiūriu, tikėtina, jog automobilio „Mazda Xedos9“ vairuotojo A. B. veiksmai, - važiavo 80 km/h greičiu (kaip pats nurodo), viršydamas didžiausią leistiną pradedantiesiems vairuotojams 70 km/h greitį, turėdamas techninę galimybę su­stabdyti vairuojamą automobilį dešinėje kelio pusėje neprivažiuojant sankryžos, manevravo į kairę, nesuvaldė automobilio, pastarajam praradus judėjimo stabilumą nuslydo nuo kelio į kairiąją pakelę atsitrenkė į griovio - kalvos šlaitą, - turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu;

Jeigu eismo įvykio vietoje eismo juostų plotis 3,5 m, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilis „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš dešinės eismo juostos buvo perri­kiuotas įvažiuojant į kairįjį kelkraštį, tai prieš eismo įvykį automobiliu „Mazda Xedos 9“ važiuojant vairuotojo A. B. nurodytu 80 km/h ar leistinu 70 km/h greičiu, vairuotojui vietoje ma­nevravimo į kairę pasirinkus stabdymą, automobilis galėjo būti sustabdytas atitinkamai didesniu nei 25 m ar 35,5 m atstumu neprivažiuojant jo įvažiavimo į kairįjį kelkraštį vietos bei, tikėtina, sustab­dytas dešinėje kelio pusėje neprivažiuojant sankryžos, kurioje į pagrindinį kelią įvažiavo automobi­lis „Mercedes Benz“.

Apeliaciniame skunde A. B. teigia, kad kai R. E. vairuojamas automobilis staiga įvažiavo į sankryžą, šioje avarinėje situacijoje jam reikėjo greitai priimti sprendimą, kaip išvengti automobilių susidūrimo. Stabdyti buvo per vėlu, nes tarp automobilių buvo mažas atstumas, o jis važiavo gan dideliu, apie 80 km/h greičiu, todėl jis reagavo ir nusprendė apvažiuoti kliūtį, tačiau jo automobilį sumėtė, automobilio nesuvaldė. Nurodė, jog KET 134 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl šiuo atveju jis pasirinko kliūtį apvažiuoti.

Ekspertizės akte nurodyta, jog techniniu požiūriu automobilio „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo da­lyviams, nesudaryti kliūčių eismui, privalėjo važiuoti neviršydamas pradedantiems vairuotojams leistino 70 km/h greičio, o kilus grėsmei eismo saugumui ar atsiradus kliūčiai, tai pastebėjęs, priva­lėjo stabdyti.

Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais, todėl teismų praktikoje nustatant priežastinį ryšį pagrįstai remiamasi bylos duomenimis, leidžiančiais daryti išvadą, ar kaltininkas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, jeigu nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, jog pats A. B. pripažino, jog važiavo apie 80 km/h greičiu, nors teisę vairuoti buvo įgijęs tik prieš 4 mėnesius, teismas daro išvadą, jog jei A. B. būtų važiavęs neviršydamas pradedantiems vairuotojams leistino 70 km/h greičio, R. E. vairuojamas automobilis nebūtų sudaręs jam kliūties. Teismas pažymi, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, eismo intensyvumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, sustabdyti ją iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taigi vairuotojas, nepaisant to, kad jis neviršija nustatyto leistino greičio, turi sulėtinti ar prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. A. B. turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį, tačiau laiku nestabdė automobilio, o kliūtį apvažinėjo manevruodamas kairiau ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, taigi, jo elgesys buvo nepakankamai atsargus. Teismas sprendžia, jog visuma priežasčių, t. y. automobilio „Mazda Xedos 9“ vairuotojo viršytas greitis, vairavimo įgūdžių stoka, neatsargus vairavimas, lėmė eismo įvykio kilimą ir ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, t. y. buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu.

Be to, pats A. B. nurodė, jog matė kaip šalutiniame kelyje sustojo automobilis, kuris jam sukėlė įtarimą, kad gali išvažiuoti į pagrindinį kelią, todėl akivaizdu, jog A. B. turėjo ir galėjo numatyti kliūties atsiradimo galimybę, o taip pat ir būtinybę pasirinkti saugų važiavimo greitį. Taigi kliūtis kelyje neatsirado visiškai netikėtai.

Aiškinantis bylos aplinkybes bei paskirtos nuobaudos teisėtumą, teisme buvo apklaustas nukentėjusysis D. B., kuris teisme iš esmės patvirtino A. B. parodymus, tačiau vertinant nukentėjusiojo parodymus, būtina pažymėti, jog A. B. ir D. B. yra artimi draugai, todėl yra realus pagrindas manyti, jog nukentėjusysis D. B. yra suinteresuotas padėti draugui išvengti griežtos atsakomybės. Liudytojas V. B. eismo įvykio tiesiogiai nematė, todėl teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių sprendžiant klausimą dėl įvykio kaltininko. Be to, V. B. yra A. B. tėvas, todėl taip pat suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojas K. K. teisme negalėjo nurodyti kokiu greičiu važiavo A. B. bei kokiu atstumu buvo mašina „Mercedes Benz“ išsukusi iš šalutinio kelio nuo A. B. vairuojamo automobilio.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog eismo įvykis galbūt kilo ir dėl to, jog kitas eismo dalyvis, t. y. R. E. galbūt pažeidė KET 154 punktą, kuriame numatyta, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Pažymėtina, kad, esant pareigai duoti kelią, vairuotojas privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį (KET 3.2 punktas). Ekspertizės akte padaryta išvada, jog techniniu požiūriu automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. E. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo daly­viams, nesudaryti kliūčių eismui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, pri­valėjo duoti kelią pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančioms transporto priemonėms.

Išanalizavus eismo įvykio situaciją bei įrodymus, galbūt KET pažeidė abu vairuotojai, t. y. techniniu požiūriu įvykį lėmė galbūt abiejų vairuotojų veiksmai: R. E., vairavusi automobilį „Mercedes Benz“, įvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, galbūt nedavė kelio pirmumo teisę turinčiam pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Mazda Xedos 9“ (KET 154), o A. B. neatsargiai vairavo automobilį „Mazda Xedos 9“, viršydamas jam leistiną 70 km/h greitį (KET 9, 127). Tačiau teismas šioje byloje neturi galimybės spręsti R. E. administracinės atsakomybės klausimo, todėl administracinio nusižengimo byla perduotina Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimo R. E. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-122219290-17 yra priimtas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, pakankamai įsigilinus į įvykio aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai ištyrus įvykio aplinkybes, padarius surinktų įrodymų visumą atitinkančią išvadą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-122219290-17, palikti nepakeistą.

Perduoti administracinio nusižengimo bylą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimo R. E. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė