Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-201-626/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-08
Bylos Nr.
1S-201-626/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Kaltinamasis
L. Š.
Advokatai
Algimantas Kliunka
NuorašasByla Nr. 1S-201-626/2018
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.1.; 2.1.16.1.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo L. Š. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjos 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria buvo netenkintas kaltinamojo L. Š. prašymas dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-335-1014/2018, kurioje L. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikjos baudžiamoj kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnį 2 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu L. Š. buvo sulaikytas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo įtariamojo sulaikymo dienos, vėliau šis terminas paskesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 28 d.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. Š. pateikė teismui prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą kita, švelnesne, kardomąja priemone, pvz. namų areštu, intensyvia priežiūra, įpareigojimu nesiartinti prie nukentėjusiosios arba jų kompleksu.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjos 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi kaltinamojo L. Š. prašymas dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo, netenkintas.

Šalies argumentai

Kaltinamojo L. Š. gynėjas advokatas Algimantas Kliunka skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - kaltinamajam L. Š. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis - namų areštu, intensyvia priežiūra ir įpareigojimu nesiartinti prie nukentėjusiosios J. V.. Gynėjo teigimu, teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartyje pasisakė tik dėl to, kokios aplinkybės neva patvirtina galimybę tęsti suėmimo terminą, bet visiškai nepasisakė, kokios aplinkybės paneigia galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemone. Nurodo, kad pratęsiant suėmimo terminą teismas vertino tai, kad jo ginamasis nedirba ir nesimoko, tačiau anot gynėjo jis ir negali dirbti būdamas suimtas. Be to, L. Š. nuo 2017 m. gegužės 22 d. buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Šalčininkų skyriuje. Taip pat gynėjas 2017 m. spalio 25 d. teismui pateikė pažymą, kad L. Š. mokosi būdamas tardymo izoliatoriuje.

Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad L. Š. gali daryti poveikį nukentėjusiajai J. V., kitiems kaltinamiesiems, nes pasak gynėjo, J. V. nuostatos jo ginamojo atžvilgiu aiškiai priešiškos, jos parodymų L. Š. negalėjo ir negali įtakoti, o kiti kaltinamieji buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir atsisakė dalyvauti akistatose su L. Š.. Gynėjas pažymi, kad nukentėjusioji J. V., jo ginamasis ir kiti kaltinamieji – R. B., R. B., J. G. 2018 m. kovo 15 d. jau apklausti teisiamajame posėdyje, dalis apklaustinų liudytojų buvo policijos pareigūnai, kuriems jokio poveikio L. Š. negalėjo padaryti, o kiti liudytojai buvo šaukiami apklausoms patenkinus gynėjo prašymus. Be to, gynėjo teigimu, jokio neteisėto poveikio nukentėjusiajai J. V. neįmanoma padaryti, nes teismas proceso dalyviams nepranešė ir jie nežino kokį naują ar patikslinantį klausimą teismas ketina užduoti nukentėjusiajai J. V., o liudytojas V. K. yra policijos pareigūnas, kuris anksčiau priėmė pareiškimą iš J. V. ir ją apklausė dėl šiukšlių įmetimo į jos šulinį bei santykius I.ech Š.. Todėl gynėjo įsitikinimu, jo ginamasis, būdamas laisvėje, jau nebegali daryti poveikio nukentėjusiajai ir kitiems kaltinamiesiems, siekdamas sau palankių parodymų. Todėl gynėjo manymu, išnyko suėmimo pagrindas, numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Gynėjas skunde teigia, kad teismas tinkamai neįvertino arba perdėjo pranešime apie įtarimą nurodytų L. Š. veiksmų pavojingumą palyginus su kitų įtariamųjų - nusikaltimo vykdytojų R. B., R. B., J. G., veiksmų pavojingumu, nors jo ginamasis nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo neorganizavo, kiti kaitinamieji patys pasirinko nusikaltimo padarymo laiką, vietą, būdą ir priemones.

Gynėjas nesutinka su teismo argumentais, kad jo ginamasis gali daryti naujus sunkius ar (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, nes L. Š. anksčiau buvo teistas už kontrabandą, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Gynėjas pažymi, kad tai buvo ekonominio pobūdžio nusikalstamos veikos, tik formaliai sunkūs nusikaltimai, ir praeityje jis nebuvo teistas už pavojingus smurtinius nusikaltimus prieš asmenis ar jų turtą, kas neduoda pagrindo manyti, kad jo ginamasis gali daryti naujus pavojingus sunkius ar apysunkius nusikaltimus. Vien tai, kad L. Š. pirmą kartą įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad jis gali sistemingai daryti naujus minėtus ar kitus nusikaltimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje.

Gynėjas mano, kad prokuroras prašydamas pratęsti suėmimo terminą, vieną iš aplinkybių nurodo tai, kad jo ginamasis neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tačiau tai negali būti vertinama kaip suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo sąlyga, nes tokia nuostata prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principo užtikrinimui. Anot gynėjo, jo ginamajam inkriminuotų veikų pobūdis, jo asmenybės bruožai nerodo, jog jis būdamas laisvėje būtų ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis visiškai neįmanomas ar būtų itin apsunkintas.

Gynėjo manymu, nėra jokio būtinumo toliau varžyti jo ginamojo laisvę ir jį kaip jauną žmogų, kaltinamą padariusį apysunkius nusikaltimus, turintį glaudžius socialinius ryšius su savo šeimos nariais, turintį nuolatinę gyvenamąją vietą, toliau laikyti ilgą laiką izoliuotą suėmimo sąlygomis. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo L. Š. kardomojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys galėtų pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo taikymą ilgesnį laiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju jokių išskirtinių priežasčių tam nėra.

Šalies argumentai

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. gegužės 3 d. teisiamajame posėdyje apklausus visus liudytojus, ne jo ginamasis, kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje, o būtent jis (gynėjas) teismui pateikė prašymą apsvarstyti klausimą dėl kardomosios priemonės - suėmimo pakeitimo kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Anot gynėjo, teismas paties kaltinamojo L. Š. nuomonės dėl suėmimo pakeitimo kita kardomąja priemone teisiamajame posėdyje net neišklausė.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo. L. Š. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjos 2018 m. kovo 15 d. nutartimi kaltinamajam L. Š. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 28 d ir baigiasi 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje kaltinamajam L. Š. skirtinos kardomosios priemonės- suėmimo pagrindai ir sąlygos neišnyko, jokios aplinkybės iš esmės nepasikeitė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad suėmimas L. Š. buvo skirtas, o vėliau jo terminas tęsiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 punkte numatytais pagrindais, t.y. manant, kad L. Š. trukdys procesui ir darys naujas nusikalstamas veikas, bei konstatavus, kad yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos (duomenys neskelbtini) straipsnio 7, 8 dalyse, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis L. Š. gali trukdyti procesui, t.y. nustatė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą. Iš 2018 m. gegužės 3 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas nusprendė apklausti liudytoju policijos pareigūną V. K., o taip pat papildomai apklausti nukentėjusiąją J. V., todėl dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamajam L. Š. paskirtos kardomosios priemonės pagrindinė paskirtis – užtikrinti, kad pastarasis netrukdytų procesui, taip pat užtikrinti, jog kaltinamasis L. Š. nedarytų poveikio nukentėjusiajai J. Š. ir liudytojams, ir tokiu būdu užtikrinti netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme. Be to, bylos duomenimis, nukentėjusioji J. V. gyvena netoli L. Š. gyvenamosios vietos. Todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo L. Š. asmenybę, laikytina, kad kaltinamasis būdamas laisvėje, gali trukdyti bylos procesui.

Gynėjas skunde teigia, kad nukentėjusioji J. V., jo ginamasis ir kiti kaltinamieji – R. B., R. B., J. G. 2018 m. kovo 15 d. jau apklausti teisiamajame posėdyje, dalis apklaustinų liudytojų buvo policijos pareigūnai, todėl L. Š., būdamas laisvėje, jau nebegali daryti poveikio nukentėjusiajai ir kitiems kaltinamiesiems, siekdamas sau palankių parodymų. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokia gynybos pozicija. Aplinkybė, jog nukentėjusioji J. V., jo ginamasis ir kiti kaltinamieji jau apklausti teisiamajame posėdyje nesumenkina pagrindo manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje vis dar gali trukdyti bylos procesui ir bandyti paveikti nukentėjusiąją, kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nusprendė papildomai ją apklausti.

Atmesdamas kaltinamojo gynėjo prašymą pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog neišnyko ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, t.y. kad būdamas laisvėje kaltinamasis L. Š. gali daryti naujus nusikaltimus. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad L. Š. yra kaltinamas padaręs BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus. Už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato realią laisvės atėmimo bausmę – iki 4 metų, sankcijoje nenumatant jokios kitos alternatyvios bausmės rūšies. L. Š. praeityje teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kontrabandą. Šioje byloje jam pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su žmogaus bauginimu bei turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu. Šios aplinkybės patvirtina L. Š. polinkį nusikalsti. Be to, kaltinamasis būdamas jauno ir darbingo amžiaus iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, neturėjo legalių pajamų, nevedęs, kas nagrinėjamu atveju yra pagrindo abejoti kaltinamojo L. Š. socialinių ir ekonominių ryšių tvirtumu.

Gynėjas pažymi, kad jo ginamojo ankstesni padaryti nusikaltimai buvo ekonominio pobūdžio, tik formaliai sunkūs nusikaltimai, šioje byloje pirmą kartą įtariamas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kas, pasak gynėjo, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad jis gali sistemingai daryti naujus minėtus ar kitus nusikaltimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje. Tačiau su tokiais gynėjo skundo argumentais nesutiktina. Pažymėtina, kad L. Š. įtariamas padaręs šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prieš gerai jam pažįstamus asmenis (kaimynus), t.y. galimai kerštaudamas nukentėjusios J. V. sūnui, policijos pareigūnui P. V., dėl tariamo pastarojo neteisėto kišimosi į L. Š. asmeninį gyvenimą, L. Š. parengė nusikalstamą veiką, tai yra pasiūlė ir įkalbėjo R. B., R. B. ir J. G., kad už jį P. V. reikia atkeršyti, padegant pastarojo motinai, J. V., priklausantį garažą. Taigi, įvertinus kaltinamojo asmenybę (kerštingas), yra pagrindo vis tik manyti, jog L. Š., būdamas laisvėje gali daryti tuos pačius nusikaltimus, susijusius su tuo pačiu turto sunaikinimu ir prieš tuos pačius nukentėjusiuosius asmenis.

Gynėjas skunde nurodo, kad pratęsiant suėmimo terminą teismas vertino tai, kad jo ginamasis nedirba ir nesimoko, tačiau anot gynėjo jis ir negali dirbti būdamas suimtas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame kontekste pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybės ir laikotarpį iki kaltinamojo suėmimo ir nurodė, jog kaltinamasis nedirbo, kas duoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis iki kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo nedirbo.

Pripažinus, kad suėmimo terminas šioje nagrinėjamojoje stadijoje kaltinamajam L. Š. pratęstas pagrįstai, akivaizdu, jog kaltinamajam šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios J. V., kaip to prašoma gynėjo skunde. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgiant į socialinių ir ekonominių ryšių nebuvimą, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, taip pat į baudžiamojo proceso stadiją bei baudžiamojo proceso tikslus, neturi pagrindo manyti kitaip. Dėl to nėra pagrindo teismo priimtą skundžiamą nutartį vertinti kaip tendencingą, šališką ir neteisingą.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nagrinėjamu atveju nepažeidė. K. L. Šulc teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo išlaikyta.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pagrįstai pratęstas aukščiau numatytais pagrindais. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kardomosios priemonės tikslai, numatyti BPK 119 str., negali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) ir 130 straipsniais,

nutaria:

kaltinamojo L. Š. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjos 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė