Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. E. (toliau – pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos S. J. 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 22-ANR_N-1686-2019 (toliau ir – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19107632424 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) tyrėjos S. J. 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimu P. E. nubausta 90 eurų dydžio nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. 10.38 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino prekių už 99,95 eurų tokiais veiksmais padarydama pažeidimą, numatytą ANK 108 straipsnyje.

Teismo posėdyje pareiškėja P. E. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ji buvo 2019 m. rugsėjo 10 d. 10.38 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad teismo posėdžio metu peržiūrėtame vaizdo įraše matoma ji, tačiau nurodė, kad jokių prekių iš šios parduotuvės nevogė. Ji iš tiesų tą rytą nešėsi į matavimosi kabinas rūbų pasimatuoti, tarp kurių buvo ir du žaketai. Į matavimosi kabiną du žaketus nešėsi ant vienos pakabos, tačiau ne todėl, kad bandytų ką nors nuslėpti, o todėl, kad vienas iš žaketų tiesiog nuslydo nuo pakabos pareiškėjai ant rankos, kuomet pareiškėja apžiūrinėjo žaketus. Nepastebėjo, kad kuris iš žaketų būtų buvęs apgadintas. Dalį rūbų, kuriuos matavosi, ji paliko persirengimo kabinoje, o ją sudominusius rūbus, tarp jų ir paltą, ji išsinešė iš matavimosi kabinos, nes norėjo apie juos pasiklausti konsultantės. Kai ji matavosi, palto kišenėse jokių apsauginių magnetų nebuvo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tą rytą išėjusi iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės dar apie dvi valandas buvo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau niekas prie jos nebuvo priėjęs.

Nukentėjusiojo APB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. U. prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad su parduotuvės vedėja peržiūrėjo įvykio vaizdo įrašus ir jam nekyla abejonių, kad būtent pareiškėja pavogė žaketą. Pačios vagystės fakto nufilmuoti neįmanoma, nes matavimosi kabinose vaizdo filmavimo kamerų nėra ir parduotuvė neturi teisės ten jų įrengti. Parduotuvė apie visas vagystes praneša policijai.

Liudytoja apklausta prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. J. parodė, kad ji yra ne tik parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, bet ir konsultantė. Tą rytą ji pati dirbo parduotuvėje. Prieš darbo pradžią apžiūrima visa salė, patikrinama, ar visos prekės vietoje. Abu žaketai kabėjo ant pakabų, tas matosi ir iš vaizdo įrašų. Buvo darbo pradžia, pirkėjų nebuvo daug. Gali būti, kad iki pareiškėjos niekas į matavimosi kabinas nebuvo užėjęs. Pareiškėja į matavimosi kabiną pasiėmė įvairių rūbų, tarp kurių buvo ir žaketas. Pareiškėja stengėsi palaikyti pokalbį, liudytojos nuomone, tokiu būdu ji siekė maskuoti vagystę, nukreipti liudytojos dėmesį. Iš matavimosi kabinos pareiškėja išsinešė tik paltą bei džemperį. Išėjusi dar kažko paklausė liudytojos ir nuėjo link kasos. Liudytoja galvojo, kad pareiškėja pirks minėtus paltą ir džemperį, tačiau pareiškėja rūbus pakabino salėje ir pasišalino iš parduotuvės. Liudytojos manymu, paltą pareiškėja išsinešė ir pakabino salėje tam, kad kuo vėliau būtų pastebėti palto kišenėje paliktas apsauginis magnetas, kurį pareiškėja nuėmė nuo pavogto žaketo, bei žaketo etiketė. Pareiškėjai nuėjus link kasos, liudytoja nuėjo surinkti pareiškėjos matavimosi kabinoje paliktus rūbus, kuriuos turėjo grąžinti į salę. Salėje dėliodama rūbus pastebėjo, kad viena pakaba, ant kurios kabėjo žaketas, tuščia, o kitas žaketas sugadintas – bandant išplėšti apsauginį magnetą padaryta skylė. Rūbas sugadintas nebepataisomai, todėl jį teko nurašyti. Jai iš karto kilo įtarimas, kad vienas žaketas pavogtas. Per raciją paprašė kolegių patikrinti matavimosi kabinas, ar jose nėra žaketo – žaketo nebuvo. Tada paprašė pažiūrėti pareiškėjos matuoto palto kišenes – jame liudytojos kolegė rado apsauginį magnetą ir žaketo etiketę. Suprato, kad žaketą pavogė pareiškėja, iš karto atsisuko vaizdo kamerų įrašus, informavo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugą apie vagystę, tikėjosi, kad apsauga dar spės sulaikyti pareiškėją su žaketu kuprinėje, tačiau pareiškėja jau buvo spėjusi išeiti iš „(duomenys neskelbtini)“. Pati liudytoja „(duomenys neskelbtini)“ bandė ieškoti pareiškėjos, tačiau jos nerado. Policijos iš karto nekvietė, nes nežinojo pareiškėjos tapatybės. Į policiją buvo kreiptasi tuomet, kai pareiškėja kreipėsi į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ dėl prekės grąžinimo ir užpildė prašymą pervesti pinigus į jos banko sąskaitą. Liudytoja atpažino pareiškėją, kuri iš jų parduotuvės pavogė ne tik žaketą, bet ir daugiau rūbų. Dar tos pačios 2019 m. rugsėjo 10 d. vakarą pareiškėja visiškai pakeitusi įvaizdį vėl atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir naudodama tą pačią vagystės schemą (ant vienos pakabos vieną ant kito uždėdama kelis tuos pačius rūbus ir nešdamasi į kabiną tarsi vieną) pavogė dar rūbų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

P. E. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda, t. y. 90 eurų bauda, už ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagrindinis pareiškėjos argumentas įrodinėjant jos atžvilgiu priimto nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą – byloje nėra jokių vagystės faktą patvirtinančių įrodymų.

Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad P. E. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų ir tai užkirto pareiškėjai galimybę tinkamai pasinaudoti teise į gynybą bei sudaro esminę kliūtį, užkertančią galimybę teismui išsamiai išnagrinėti pareiškėjos skundą.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylos baigtis, jis taip pat turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

Nagrinėjamoje byloje P. E. 2019 m. lapkričio 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 22-ANR_P-1005-2019 (toliau – protokolas) pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, kuriame nusižengimo esmė išdėstyta taip: „2019-09-10 pil. P. E. gim. (duomenys neskelbtini) . PC „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino prekių už 99,95 eur. Taip padarytas pažeidimas numatytas LR ANK 108 str.“. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi žinoti, kokių konkrečiai prekių pasisavinimu jis yra kaltinamas. Iš to, kaip protokole suformuluota nusižengimo esmė, nėra aišku, kokių konkrečiai prekių pasisavinimu yra kaltinama P. E., t. y. neaiškus administracinio nusižengimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu tiek nukentėjusiojo APB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. U., tiek liudytoja kalbėjo apskritai ne apie prekių, o apie vienos prekės, t. y. žaketo, pasisavinimą. Skundžiamame nutarime pažeidimo esmė yra perrašyta iš protokolo, taip pat nekonkretizuojant už kokių prekių pasisavinimą pareiškėjai skiriama 90 eurų bauda.

Pažymėtina, jog nusižengimo esmę sudaro faktinių aplinkybių, apibūdinančių pagrindinius būtinuosius administracinio nusižengimo požymius, nurodymas ir aprašymas. ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip jau buvo minėta, iš protokole suformuluoto kaltinimo nėra aiškus administracinio nusižengimo dalykas – kokių konkrečiai prekių pasisavinimu yra kaltinama P. E.. Atitinkamai, nesant įvardintų konkrečių prekių, visiškai neaišku, kaip buvo nustatyta pareiškėjos pasisavintų prekių vertė, kuri pagal ANK 108 straipsnio dispoziciją turi neviršyti trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą nebuvo aiškintasi, kada ir kaip buvo fiksuotas konkrečių pareiškėjos galimai pagrobtų prekių trūkumas parduotuvėje.

Toks institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Nesuformulavus aiškiai nusižengimo esmės, neįvardijus konkretaus dalyko, nebuvo aiškiai apibrėžtos kaltinimo ribos ir tai sutrukdė pareiškėjai efektyviai pasinaudoti teise į gynybą, todėl ir skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Administracinio nusižengimo protokolas P. E. surašytas dėl nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje. Pažymėtina, kad protokole nurodyta, jog jis surašomas dėl nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje, tačiau šis straipsnis dalių neturi, todėl veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 108 straipsnį, o ne pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas dėmesys ir į Institucijos pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esantį 2019 m. spalio 10 d. Institucijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei į jame nustatytas aplinkybes. 2019 m. spalio 10 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad papildomai bendraujant su parduotuvės vadove J. J. pastaroji paaiškino, kad jokių įrodymų dėl sugadinto žaketo pateikti negali, nes sugadintas žaketas buvo pripažintas nebetinkamu grąžinti į prekybą, todėl nurašytas, jokių fotonuotraukų ar kitos vaizdinės medžiagos, galinčios patvirtinti jos teiginius dėl sugadinto žaketo, neturi. Apibendrinant ir teisiškai įvertinus įvykio aplinkybes 2019 m. spalio 10 d. Institucijos nutarime konstatuojama, kad sugadintas žaketas nepateiktas, sugadinimo faktas neužfiksuotas, todėl veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatytų požymių. Tačiau teismui neaišku, kokiais įrodymais remiantis Institucija nustatė parduotuvės vadovės teiginių apie prekių pasisavinimo faktą teisingumą. Teismo posėdžio metu peržiūrėtame vaizdo įraše pats vagystės faktas nėra užfiksuotas. Tiriant veiką nebuvo surinkti duomenys apie tai, kada ir kokiu būdu fiksuotas konkrečių prekių trūkumas parduotuvėje, parduotuvės vadovės J. J. teigimu, išėjus pareiškėjai iš parduotuvės, jos kolegė pareiškėjos matuoto palto kišenėje rado žaketo etiketę ir apsauginį magnetą, tačiau tiriant veiką nurodyta darbuotoja nebuvo nustatyta ir nebuvo apklausta, nebuvo aiškintasi, kur buvo padėti rasta žaketo etiketė bei apsauginis magnetas. Be to, liudytoja apklausta J. J. nurodė, kad tik pastebėjus vagystę iš karto buvo paspaustas pavojaus mygtukas ir kviesta „Akropolio“ apsauga, kad sulaikytų pareiškėją su įkalčiais, tačiau tiriant veiką ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama, nebuvo aiškinamasi, kas ir kada iš „Akropolio“ apsaugos darbuotojų reagavo į pavojaus signalą, kokių veiksmų buvo imtasi reaguojant į pavojaus signalą.

Aukščiau teismo aptartų administracinio nusižengimo protokolo trūkumų teismas savo iniciatyva pašalinti negali, jie laikytini esminiais. Be to, siekiant nustatyti, ar P. E. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėtis, teismo nuomone, reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. nustatyti bei apklausti liudytojus, pareikalauti iš bendrovės reikiamus dokumentus, o nevykdant teisėtų pareigūnų reikalavimų, taikyti įstatymo numatytas sankcijas bei atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus. Matyti, kad reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Dėl nurodytų priežasčių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos S. J. 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 22-ANR_N-1686-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19107632424 naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Veiklos skyriui, administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti bei papildomiems įrodymams surinkti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

P. E. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos S. J. 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 22-ANR_N-1686-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19107632424 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Veiklos skyriui tirti iš naujo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.