Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. C. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

Apie paskirtą 30,00 Eur baudą už administracinį nusižengimą portale „Mano VMI“ pareiškėjui 2021 m. lapkričio 30 d. buvo įkeltas pranešimas, apie kurio įkėlimą pareiškėjui pranešta tą pačią dieną el. paštu: (duomenys neskelbtini).

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ, redakcija galiojusi Sprendimo priėmimo dieną) 33 straipsnyje pateiktos mokesčių administratoriaus teisės. Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę, be kita ko, priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas (8 punktas).

7. Taigi šiuo atveju, visų pirma, spręstinas skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas tokiu atveju įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 10 straipsnyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

8. Pareiškėjo teigimu, jis jokių dokumentų dėl paskirtos baudos nėra gavęs ir jokia informacija jam nebuvo pateikta, o kadangi pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas, tai reiškia, kad skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas ir priverstinis išieškojimas jo atžvilgiu yra neteisėtas.

Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, sutinka su atsakove, kad pagal Taisyklių 10 punktą dokumentų įkėlimo į „Mano VMI“ data laikoma dokumento įteikimo elektroninės paslaugos gavėjui data ir sutikdamas su Taisyklėmis, elektroninės paslaugos gavėjas (šiuo atveju – pareiškėjas) sutinka per „Mano VMI“ gauti iš VMI dokumentus. Taigi spręstina, kad pareiškėjas, prisiregistravęs prie VMI portale esančios „Mano VMI“ paskyros, kurioje yra pateikiamos minėtos Taisyklės, su jomis susipažįsta ir tuo pačiu patvirtina, kad suprato šių Taisyklių nuostatas bei sutinka jų laikytis. Tuo pačiu pažymėtina, kad tuo atvjeu, jeigu asmuo nėra „Mano VMI“ sistemos naudotojas, t. y. niekada nebuvo prisijungęs prie „Mano VMI“, tik tokiu atveju pranešimai apie nesumokėtus mokesčius papildomai siunčiami ir paštu (per pašto paslaugų teikėjus) mokesčių mokėtojo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 1 d. patvirtino, kad susipažino su „Mano VMI“ naudojimo Taisyklėmis, suprato šių Taisyklių nuostatas ir sutinka jų laikytis. Byloje taip pat yra atsakovės pateikti įrodymai, kad pareiškėjas perskaitė jam pateiktus pranešimus (3 ir 4 priedai) apie paskirtą baudą, prisijungęs „Mano VMI“, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Iš byloje atsakovės pateiktų įrodymų, be kita ko, galima spręsti, kad pareiškėjas buvo prisijungęs prie „Mano VMI“ dieną po skundžiamo Sprendimo įteikimo, nes jis perskaitė „Pranešimą apie atšaukimą dėl klaidos“, ir kaip teisingai pastebėjo atsakovė, kad tokiu atveju pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti ir su ginčijamu VMI Sprendimu. Kadangi pareiškėjas, sutikdamas su Taisyklėmis, taip pat patvirtino, kad sutinka per „Mano VMI“ paskyrą gauti iš atsakovės VMI dokumentus, todėl laikytina pagrįsta išvada, jog dokumentų įteikimo elektroninės paslaugos gavėjui data laikoma dokumento įkėlimo į „Mano VMI“ data. Teismas konstatuoja, kad VMI 2022 m. sausio 28 d. per „Mano VMI“ svetainę pranešimu informavo pareiškėją apie nesumokėtą prievolę, t. y. 85,00 Eur baudą už administracinį nusižengimą ir pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. sausio 28 d. Papildomai 2022 m. kovo 17 d. pareiškėjui pateiktas pranešimas apie nesumokėtus mokesčius, patalpintas „Mano VMI“ portale 2022 m. kovo 17 d.

Pažymėtina, kad pareiškėjui paskirta bauda už administracinį nusižengimą teismine tvarka nenuginčyta, todėl laikytina teisėta, pagrįsta ir galiojančia. VMI, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas per nustatytą terminą paskirtos jam baudos neapskundė, taip pat baudos nesumokėjo, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 2 dalimi, teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą.

9. Taip pat, pareiškėjas mano, kad priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Anot jo, Sprendime nebuvo nurodyti privalomi duomenys ir informacija, koks yra priskaičiuotų mokesčių pagrindas; koks / kokie mokesčiai; už kokį laikotarpį priskaičiuoti mokesčiai, tai svarbu žinoti, nes būtina patikrinti, ar nėra suėjusi senatis.

LVAT šiuo aspektu savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio (ankstesnės VAĮ 8 straipsnio redakcijos) taikymo aspektu turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Atsižvelgiant į tai, kad VAĮ 10 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Pažymėtina ir tai, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente, o papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575 651/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 1411/2011).

Iš byloje esančio skundžiamo VMI Sprendimo matyti, kad prie jo pridedama Prievolių ataskaita. Ši ataskaita laikytina skundžiamo Sprendimo sudėtine dalimi. Prievolių ataskaitoje nurodyta, kokia prievolė išieškoma, nutarimo priėmimo data – 2022 m. sausio 27 d. ir nutarimo numeris – 39-ANR-N-11540-2022, administracinio nusižengimo identifikacinis kodas ROIK 21134041538, baudos suma – 85,00 Eur, mokėjimo terminas – 2022 m. kovo 11 d., prievolės tipas ir nutarimą priėmusi institucija. Nors pareiškėjas teigia, kad jam nesuprantama iš skundžiamo Sprendimo, kokiu pagrindu priimtas, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė skundžiamame Sprendime neturėjo nurodyti, už kokį konkretų administracinį nusižengimą pareiškėjui paskirta bauda, nes visos administracinio nusižengimo aplinkybės ir su jomis susijęs teisinis reglamentavimas išdėstytas Lietuvos kelių policijos tarnybos priimtame nutarime, kurio pagrindu ir priimtas skundžiamas Sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nesutinka su anksčiau paminėtais pareiškėjo argumentais ir daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus teisėtumo, pagrįstumo ir aiškumo reikalavimus, nes jame nurodyta, kam jis adresuotas, kokiais įstatymais vadovaujantis priimtas, kokia prievolė išieškoma, konkreti baudos suma, nutarimo numeris bei data ir Sprendimo apskundimo tvarka, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

10. Kaip jau minėta, MAĮ numato mokesčių administratoriaus teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Sprendimu yra išieškoma 85,00 Eur bauda iš pareiškėjo turto už padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju skundžiamo Sprendimo priėmimo metu bauda už administracinį nusižengimą nebuvo sumokėta, todėl VMI teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą ir perdavė šį Sprendimą antstoliui vykdyti.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad VMI Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo.

Kadangi sprendime nenustatyta aplinkybių, įgalinančių teismą panaikinti skundžiamą administracinį aktą (ABTĮ 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Pareiškėjas taip pat mano, kad yra pagrindas teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis teismas įvertintų ir išaiškintų, ar VMI veiksmai ir nuostatos nepažeidžia Konstitucijos nuostatų, tačiau toks pareiškėjo prašymas yra visiškas neargumentuotas.

Pažymėtina, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 str. 2 d.), nėra priskirti prie ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiški reikalavimai, kuriuos privalo išnagrinėti administracinis teismas. Reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus pobūdžio reikalavimai, o procesinio pobūdžio prašymai, kurie būtų sprendžiami, jeigu pareiškėjų skundas teisme būtų priimtas nagrinėti.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo stadijoje tenkinti pareiškėjo skunde suformuluoto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes pareiškėjas teismui nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kokių teisės akto (įstatymo) nuostatų neatitikimo Konstitucijai, reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

12. Likusieji tiek pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90, 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.