- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- 1-531-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23697-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- A. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2018 m. gegužės 20 d., apie 13.00 val., parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,37 promilės girtumas), sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą ir vedamas į tarnybinį automobilį, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. vieną kartą galva smūgiavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui D. L., tačiau nepataikė, muistėsi siekdamas ištrūkti, o įsodinamas į tarnybinį automobilį vieną kartą koja spyrė D. L. į ranką.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad tiksliai visų aplinkybių nepamena, bet buvo konfliktas parduotuvėje (duomenys neskelbtini) su apsaugos darbuotoju. Kilus konfliktui jis kuo toliau, tuo labiau įsiplieskė, buvo iškviesta policija. Atvykus policijos pareigūnams buvo labai įpykęs, todėl pradėjo konfliktuoti su policijos pareigūnais, juos įžeidinėti. Atsimena, kaip jį surakintą vedė į tarnybinį automobilį, vedant jis atliko pareikštame įtarime nurodytus veiksmus, o paguldytas sudavė iš kojos link pareigūno, nes buvo labai emocionalus ir neblaivus. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 51-52, 56).
Nukentėjusysis D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 20 d. patruliavo kartu su pareigūnu E. I., kai apie 12.00 val. gavo pranešimą apie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), PC (duomenys neskelbtini) agresyvų asmenį vartojantį alkoholį. Atvykus į įvykio vietą, išklausius apsaugos darbuotojų paaiškinimus ir paėmus pareiškimą, antrankiais surakintas A. P. buvo vedamas į tarnybinį automobilį, automobilių stovėjimo aikštelėje. Išėjus iš parduotuvės A. P. vis nerimo, keikėsi, laikant A. P. šonu, staiga tyčia, galvos judesiu pabandė galva jam (D. L.) smogti į galvą, tačiau jis (D. L.) spėjo pasitraukti. Po šio bandymo A. P. bandė ištrūkti. A. P. už surakintų rankų (už nugaros) laikė kartu su E. I.. Prie automobilio, bandant A. P. pasodinti į automobilį, A. P. bandė spirti koja ir pataikė jam (D. L.) į ranką. Tada A. P. buvo ištrauktas iš automobilio, paguldytas prie automobilio ir panaudotos dujos, kad nusiramintų. Paguldžius A. P. ant žemės, jis (D. L.) trenkėsi keliu į asfaltą ir pajuto stiprų skausmą. A. P. buvo laikomas ant žemės kol apsiramino. Šio įvykio metu buvo prieš A. P. buvo panaudotos dujos ir fizinė prievarta, nes asmuo buvo agresyvus, bandė D. L. suduoti į galvą, po to kojomis vieną smūgį pataikė į ranką. Lazdynų ligoninėje po apžiūros jam (D. L.) nustatytas kelio sumušimas (nedarbingumas 38 dienos), rankos sužalojimas nustatytas nebuvo. Gali būti, kad nuo smūgio į ranką skaudėjo, tačiau dėl veiksmų intensyvumo į tai nekreipė dėmesio. Materialinės žalos A. P. jam nepadarė, ieškinio nereikš. Po įvykio A. P. per „Facebook“ atsiprašė, prašė susitaikyti (b. l. 12).
Liudytojas E. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias nurodė nukentėjusysis D. L. (b. l. 18).
Specialisto išvada Nr. G 2877/2018 (01) patvirtina, kad D. L. nustatytas kairio kelio patinimas. Neatmetama galimybė, kad patinimas galėjo atsirasti nurodyto įvykio metu, kairiu keliu atsitrenkus į asfaltą, tačiau medicinos dokumentuose nesant išorinių sužalojimų požymių aprašymo (pvz., kraujosruvos, nubrozdinimai ir pan.), kurie nurodytų į tiesioginį trauminį poveikį kelio sričiai, nėra galimybės nurodyti, kad kelio patinimas atsirado būtent dėl patirtos traumos, o ne dėl kelio sąnario ligos. Medicinos dokumentuose nesant pakankamai duomenų, nustatytas kairio kelio patinimas sužalojimu nevertinamas (b. l. 23-24).
Policijos pareigūnų E. I. ir D. L. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos įvykio aplinkybės, kurios iš esmės analogiškos E. I. ir D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 8-9).
Vaizdo įrašai, kurie buvo apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu, patvirtina, kad A. P. elgėsi agresyviai, bandė koja smūgiuoti policijos pareigūnui (b. l. 29-31).
Asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu duomenys patvirtina, kad A. P. 2018 m. gegužės 20 d. 16.40 val. buvo nustatytas 1,37 promilės girtumas (b. l. 60).
SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 18 d. A. P. atlygino 171,06 Eur žalą PSDF už nukentėjusiojo D. L. gydymą (b. l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį, nes jis 2018 m. gegužės 20 d., apie 13.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.
A. P. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti sumokėti baudą dalimis per 12 mėnesių (b. l. 72-74).
Nukentėjusysis D. L. informuotas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 75). Prieštaravimų nepareiškė.
Skirdamas bausmę A. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl pasipriešinimo veiksmų buvo padaryta žala, kurią atlygino, atsiprašė nukentėjusiojo), į kaltinamojo asmenybę (dirba, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 63-71)), taip pat į dvi jo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui, numatytam BK 47 straipsnyje už nesunkaus nusikaltimo padarymą.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. P. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 20 d. 11.55 val. iki 2018 m. gegužės 21 d. 13.15 val. – dvi dienas (b. l. 47, 58), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 171,06 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo D. L. gydymo išlaidų, kurį 2018 m. lapkričio 18 d. A. P. atlygino (b. l. 35-41, 45), todėl procesas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais (b. l. 29) – paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 20 d. 11.55 val. iki 2018 m. gegužės 21 d. 13.15 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 30 MGL (1 500 Eur) bauda.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama dalimis) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 171,06 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.