Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-26-239/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-08
Bylos Nr.
1-26-239/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Zaleckienė
Nukentėjusysis
D. K.
Kaltinamasis
M.Č.
Baudžiamoji byla Nr.1-26-239/2016
Procesinis Nr. 1-01-1-00239-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija . 1.2.26.2.1 (s)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2016 m. balandžio 8 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,dalyvaujant prokurorei Neringai Mailinauskaitei - Posaškovai,kaltinamojo gynėjui advokatui M. M.,nukentėjusiajai D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M.Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-04-01 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. - 60 MGL dydžio bauda;

2) 2012-10-12 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. - 40 MGL dydžio bauda,

3) 2015-08-13 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., atidedant laisvės atėmimo bausmę 1 m. 6 mėn.

kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą:

Aprašomoji dalis

nustatė:

M.Č. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

kaltinamasis 2015-01-01 d. apie 22.20 val., viešoje vietoje, t. y. UAB „Sėkmės užeiga“ kavinės patalpose, esančiose Elektrėnų sav., Vievyje, Vilniaus g. 53, tyčia, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu ir turto niokojimu, kavinės darbuotojų bei lankytojų akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, iniciavęs konfliktą su kavinės lankytoju R. S., be jokios aiškios priežasties sudavė R. S. kojomis ir rankomis daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas bei trenkė pastarajam į nugarą kėde, tokiu būdu ją sulaužydamas, taip pat sudaužė UAB „Sėkmės užeiga“ priklausančius indus, padarydamas UAB „Sėkmės užeiga“ 87 € turtinę žalą. Tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1d.

Kaltinamasis M. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. 2015-01-01 apie 21 valandą, atvyko į kavinę „Sėkmės užeiga“. Kavinė buvo pilna lankytojų, joje buvo daug draugų, pažįstamų, su kuriais kaltinamasis bendravo, šnekučiavosi. Kavinėje taip pat buvo ir R. S., kurį kaltinamasis taip pat pažįsta daug metų. Kaltinamasis parodė, kad konflikto tarp jo ir R. S. nebuvo, o jie tik „galynėjosi“. R. S. yra žinomas kaip kovų menų klubo prezidentas. M. Č. parodė, kad nesijaučia stiprus, kad galėtų mušti R. S.. Sutiko, kad kavinėje nereikėjo „galynėtis“, negali paaiškinti, kodėl vėliau po „galynėjimosi“ ant R. S. veido buvo kraujas, neigia sudavęs smūgius R. S.. Kaltinamasis sutiko, kad dėl jo veiksmų kavinėje kilo sumaištis, buvo iškviesta apsauga. Pripažįsta, kad kavinėje šio įvykio metu buvo sulaužytos kėdės, sudaužyti indai, pats kaltinamasis kitą dieną žalą kavinei atlygino. Pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamasis parodė, kad pretenzijų nei iš baro lankytojų, nei iš personalo nesulaukė. Po šio įvykio su R. S. santykius palaiko normalius, sveikinasi.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. Č. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais:

Iš 2015-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią adresu: Vilniaus g. 53, Vievyje, UAB „Sėkmės užeiga“ patalpose, nustatyta, kad dešinėje pusėje, prie sienos ir lango stovi stalas, ant kurio matosi stiklo šukės ir išpiltas skystis. Už stalo stovi sugadinta kėdė - sulaužyta atrama. ( b. t. 1, b.l. 14-17).

Sutinkamai su byloje esančiu 2015-01-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, paimtas įvykio dienos vaizdo įrašas iš UAB „Sėkmės užeiga“. (b. t. 1, b.l. 39). Iš 2015-04-28 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio dienos vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas M. Č.. Vaizdo įraše pats įvykis neužfiksuotas. (b. t. 1, b.l. 40).

Nukentėjusioji D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, santykių nepalaiko. Įvykio dieną su draugais Kaušikais atėjo į kavinę UAB „Sėkmės užeiga“. Kavinėje buvo kaltinamasis su draugais, taip pat R. S. su N. K.. Liudytoja pastebėjo, kaip M. Č. priėjo prie jų ir kalbėjosi, o paskui prasidėjo muštynės. Nukentėjusioji pačio konflikto pradžios nematė, tik pamatė, kad ant grindų gulintį R. S. spardo kaltinamasis. Nukentėjusioji paaiškino, kad kavinėje buvo sudaužytos taurės, bokalai, bare kilo sąmyšis ir triukšmas, o jai šventė buvo sugadinta ir ji patyrė moralinę žalą.

Apklaustas liudytoju R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykių nepalaiko. Įvykio dieną, t.y. 2015-01-01 apie 21 val. kartu su N. K. atvyko į kavinę „Sėkmės užeiga“. Kavinėje sėdėjo nugara į salę. Pajuto, kaip kažkas sudavė jam smūgį iš nugaros. Liudytojas paaiškino, kad tuo metu nesiorientavo aplinkoje, bare buvo daug žmonių. Teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamojo M. Č. kavinėje nematė. Neneigia, kad buvo pargriautas ant grindų, tačiau parodo, kad „neužfiksavau, dėl ko nugriuvau“. Taip pat neneigia, kad buvo mušamas, nes „kažkas vyko, užsidengiau galvą“ Į klausimą ar buvo suduotas smūgis į nugarą, liudytojas R. S. parodė, kad „jaučiau šiokį tokį diskomfortą. Pretenzijų niekam neturiu. Palaukiau, atsikėliau ir nuėjau prie baro“. Dėl smūgių sudavimo parodė, jog „jautė, kad kažkas vyksta, laikė rankas užsidėjęs ant galvos, vėliau išvažiavo namo“. Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kūno sužalojimų nepatyrė, šiek tiek bėgo kraujas iš nosies. Apie parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad policijos pareigūnams nesakė, kad matė, kaip M. S. sudavė jam smūgius, kadangi to negalėjo matyti. Apklausos protokolą jis skaitė, tačiau pasikuklino ir neprašė jo perrašyti.

Liudytoja N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. S. 2015-01-01 atvyko į kavinę „Sėkmės užeiga“ atsigerti kavos, aptarti darbo reikalus. Eidamas pro šalį kaltinamasis užkabino R. S. ranka, tačiau kaip, tiksliai nurodyti negali. Tarp vyrų kilo kivirčas. Liudytoja bandė nuraminti vyrus, tačiau R. S. kaltinamojo buvo parverstas ant grindų. Po konflikto matėsi mušimo žymės – buvo paraudimai, bėgo kraujas iš nosies. Sutinkamai su liudytojos parodymais, būtent, R. Č. sudavė smūgį į veidą R. S.. Dėl kokios priežasties kaltinamasis kliudė R. S., pasakyti negali. Liudytoja N. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko ryšius su nukentėjusiąja, bendrauja, o su kaltinamuoju tik pasisveikina. Paties įvykio nelabai prisimena, kadangi buvo gerokai neblaivus, žmona jam sakė, kad kavinėje buvo muštynės.

Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiąja yra draugės, kaltinamojo nepažįsta. Įvykio dieną matė, kaip kaltinamasis mušėsi su kažkokiu vyru, jo nepažįsta. Matė, kad vyras buvo sužalotas. Liudytoja paaiškino, kad kavinėje tuo metu visi sureagavo į muštynes, buvo nemalonu, kavinė po įvykio buvo uždaryta.

Liudytojas V. A., UAB „Sėmės užeiga“ direktorius, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad asmeniškai nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios. Įvykio dieną jam paskambino kavinės klientai ir paprašė, kad jis atvyktų į kavinę. Liudytojas tuomet nurodė barmenėms kreiptis į policiją. Po įvykio buvo sudaužyti indai, kėdė. Padarytą žalą atlygino M. Č.. Dėl netinkamo kaltinamojo elgesio gauna nusiskundimų tiek iš barmenių, tiek iš klientų.

Liudytoja L. D. (B.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną dirbo UAB „Sėkmės užeiga“, kavinėje buvo kaltinamasis, nukentėjusioji, liudytojai. Paties įvykio nematė, ji iškvietė apsaugą. Kavinėje buvo girdėti šauksmai, riksmai, dūžiai. Po konflikto vieni žmonės buvo išsigandę, kiti – nusiteikę agresyviai. Ji pati buvo šiek tiek išsigandusi.

Liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąją. Paties įvykio nematė, sureagavo į kilusį sąmyšį. Matė kruviną vyrą, kurio nepažįsta, jis buvo stambus, matė jį šio teisiamojo posėdžio metu, iš matymo pažįsta kaip baro klientą. Jokių emocijų įvykis nesukėlė. Dėl parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad apklausos metu buvo sutrikusi, į klausimus atsakinėjo tik „taip“ arba „ne“. Surašytą protokolą perskaitė, jį pasirašė.

Liudytojas P. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kavinėje šventė Naujus metus, kavinėje buvo daug žmonių. Paties įvykio nematė, A. L. parodė jam, kad vyksta grumtynės. Liudytojas šiek tiek pabuvo su A. L., kol atvyko policijos pareigūnai.

Liudytojas A. K. parodė, kad į kavinę „Sėkmės užeiga“ įvykio dieną buvo atvykęs kaip policijos pareigūnas. R. S., kuris buvo sumuštas, duoti parodymus atsisakė. Jo veidas buvo kraujuotas. Kaltinamojo R. Č. įvykio vietoje jau nebuvo. Kavinėje buvo išvartytos kėdės, stalai, sudaužytos stiklinės. Policijos pareigūnai paprašė lankytojų išeiti. Daugelis kavinės lankytojų buvo lauke, jie buvo išsigandę.

Liudytojas J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tyrė bylos medžiagą, iš vaizdo medžiagos buvo nustatyti liudytojai, dalis žmonių buvo kviesti į apklausas. Jis asmeniškai apklausinėjo A. L.. Liudytojas paaiškino, kad ji sutiko duoti parodymus, tačiau nurodė, kad tai daryti jai yra nemalonu, kadangi nurodytus žmones ji pažįsta. Ji pasakojo, kad prie jos priėjo vyras, kuris jai pasakė: „nespoksok ir nereaguok“. Apklausos protokolą ji skaitė, pirmą kartą rado klaidų ir neatitikimų, todėl protokolas buvo pataisytas.

Liudytojas G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam teko atlikti keletą ikiteisminio tyrimo veiksmų šioje byloje. Būtent jis apklausė R. S.. Liudytojas paaiškino, kad į apklausos protokolą rašoma tik tai, ką sako apklausiamasis ir nei daugiau, nei mažiau. R. S. protokolą perskaitė, pastabų nepateikė.

LR BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektas yra viešoji tvarka, o objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas vienu ar keliais alternatyviais LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.).

Taigi, M. Č. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės visiškai nepripažino, o teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas, kad prisipažįsta, jog savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, tačiau neigia vartojęs fizinį smurtą R. S. atžvilgiu. Kaltinamasis parodė, kad konflikto tarp jo ir R. S. nebuvo, o jie tik „galynėjosi“. R. S. yra žinomas kaip kovos menų klubo prezidentas, o M. Č. nesijaučia stiprus, kad galėtų mušti R. S.. Sutiko, kad kavinėje nereikėjo „galynėtis“, negali paaiškinti, kodėl vėliau po „galynėjimosi“ ant R. S. veido buvo kraujas, neigia sudavęs smūgius R. S.. Kaltinamasis sutiko, kad dėl jo veiksmų kavinėje kilo sumaištis, buvo iškviesta apsauga. Pripažįsta, kad kavinėje šio įvykio metu buvo sulaužytos kėdės, sudaužyti indai, pats kaltinamasis kitą dieną žalą kavinei atlygino. Pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti arba visiškai išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Visi teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog 2015-01-01, apie 22 val. jiems būnant kavinėje UAB „Sėkmės užeiga“ tarp kaltinamojo M. Č. ir R. S. įvykusio konflikto pasėkoje jie turėjo nutraukti savo laisvalaikio leidimą kavinėje, nes kilo sąmyšis, triukšmas, policijos darbuotojų buvo išprašyti iš kavinės.

Iš byloje esančio 2015-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, esanti adresu Vievyje, Vilniaus g. 53, UAB „Sėkmės užeiga“ yra kavinės patalpos, taigi, vieša vieta, kurioje po įvykio buvo matyti stiklo šukės, išpiltas skystis, sulūžusi kėdė. Iš liudytojų D. K., R. S., N. K. ir paties kaltinamojo parodymų matyti, kad M. Č., bendravęs su kavinės lankytojais, be jokios priežasties užkabino R. S., parvertė jį ant žemės, dėl ko R. S. patyrė sužalojimus – jam bėgo kraujas, tokiais savo veiksmais sukėlė sumaištį, kavinės lankytojų išgąstį, sulaužė kėdę, sudaužė indus. Liudytojas V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų dažnai sulaukia tiek darbuotojų, tiek kavinės lankytojų skundų. Kavinės direktorius patvirtino, kad kaltinamasis atlygino padarytą žalą už sudaužytus indus ir sulaužytas kėdes. Iš liudytojų parodymų matyti, kad tokie kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį, kai kurie žmonės buvo išsigandę. Nors liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jokių emocijų įvykis nesukėlė, tačiau patikslino, kad duodama parodymus policijos pareigūnui po įvykio-jautėsi sutrikusi. Liudytojas A. K. patvirtino, kad po šio įvykio kavinės klientai buvo išprašyti ir kavinė toliau nebetęsė darbo. Liudytojas taip pat patvirtino, kad matė sužalotą vyrą, kuris bendrauti atsisakė. Teismas laiko, kad byloje visiškai įrodyta, kad M. Č. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kai be jokios aiškios priežasties kliudė R. S., parvertė jį ant žemės, dėl ko R. S. patyrė sužalojimus, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1d.

UAB „Sėkmės užeiga, esanti Vilniaus g. 53, Vievyje, Elektrėnų sav. akivaizdžiai yra vieša vieta, kurioje renkasi žmonės, o ypač nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2015-01-01 vakare. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kuriems kaltininko veiksmai sukels nepatogumų, (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Todėl teismas daro išvada, kad M. Č. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje. Ši vieta yra matoma ir prieinama daugeliui lankytojų.

Pagal teismų praktiką visuomenės sutrikdymu laikomi ir veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2 K- 447/2010). Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009).

Kad R. S. atžvilgiu M. Č. vartojo fizinį smurtą, o ne kaip jis parodo, vyrai „tik galynėjosi“ patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. K.. Ji parodė, kad matė, kaip M. Č. bendravo su R. S., o paskui tarp jų prasidėjo muštynės. Kaltinamasis pirmas sudavė smūgį R. S.. Matė, kaip M. Č. keliu sudavė smūgį R. S. ir iš karto pastarajam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Taip pat liudytoja parodė, kad M. Č. spardė kojomis R. S.. Teismui netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo. Jos parodymai išsamūs, nuoseklūs. D. K. tokius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojų R. S., A. L., R. K. bei N. K. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas vertina kaip norą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Minėtų liudytojų parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., 4 d. buvo pagarsinti. Taigi, teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. S. parodė, kad jam būnant kavinėje jis visiškai net nematė kaltinamojo M. Č., nors ir neneigia, kad buvo mušamas, parodo, kad „kažkas vyko, užsidengiau galvą“ Į klausimą ar buvo suduotas smūgis jam į nugarą, liudytojas R. S. parodė, kad „jaučiau šiokį tokį diskomfortą. Pretenzijų niekam neturiu. Palaukiau, atsikėliau ir nuėjau prie baro“. Dėl smūgių sudavimo parodė, jog „jautė, kad kažkas vyksta, laikė rankas užsidėjęs ant galvos, vėliau išvažiavo namo“. Patvirtino, kad šiek tiek bėgo kraujas iš nosies. Apie parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad policijos pareigūnams nesakė, kad matė, kaip M. Č. sudavė jam smūgius, kadangi to negalėjo matyti. Apklausos protokolą jis skaitė, tačiau pasikuklino ir neprašė jo perrašyti. Apklausta liudytoja A. L. parodė, kad paties įvykio nematė, į kilusį sąmyšį reagavo. Matė kruviną vyrą, kurio nepažįsta. Gi ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad „matė kaip kaltinamasis M. Č. spardo ant grindų gulintį vyrą. Kiek M. Č. sudavė kojomis smūgių ant grindų gulinčiam vyrui-nematė“ (b. t. 1, l. 31). Dėl parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad apklausos metu buvo sutrikusi, į klausimus atsakinėjo tik „taip“ arba „ne“. Surašytą protokolą perskaitė, jį pasirašė. Liudytoja N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip eidamas pro šalį kaltinamasis užkabino R. S. ranka. Tarp vyrų kilo kivirčas ir jo metu R. S. kaltinamojo buvo parverstas ant grindų. Po konflikto matėsi mušimo žymės – buvo paraudimai, bėgo kraujas iš nosies. Sutinkamai su liudytojos parodymais, būtent, R. Č. sudavė smūgį į veidą R. S.. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip M. Č. sudavė smūgį R. S. su ranka per veidą, o paskui su kėde pargriovė jį ant žemės (b. t. 1, l. 30). Be to, liudytoja patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Liudytoja R. K. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog matė, kaip kaltinamasis kavinėje „mušėsi su vyriškiu, o po to matė tą vyrą sužalotą“. Eisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad apklausiant liudytojus Nors R. S. dėl jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto į gydymo įstaigas nesikreipė, tačiau visos šios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad jo atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas. Iš dalies ir pats kaltinamasis neneigia, kad jis vartojo smurtą R. S. atžvilgiu, tačiau tokius savo veiksmus jis įvardija kaip „galynėjimąsi“.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad apklausiant liudytoju R. K., R. S., A. L., N. K. būtų pažeistos BPK normos. Todėl netikėti minėtų liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokio pagrindo.

Nors motyvai ir tikslai neturi reikšmės veikos kvalifikacijai pagal BK 284 str. 1 d., tačiau jų analizė yra svarbi kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Kartu tai yra svarbu vertinant, ar nedidelis chuliganizmas pagal pavojingumą yra laikytinas nusikalstama veika ar dar nepasiekė nusikalstamai veikai būdingo pavojingumo. Taigi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka baudžiamojo nusižengimo sudėtį ar kvalifikuotini pagal ATPK 174 straipsnį, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika kvalifikuotina pagal BK 284 str. (LAT bylos Nr. 2K-484/2014) Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis su visais šnekučiavosi, sveikinosi ir su R. S., konflikto tarp jų nebuvo. R. S. ir kaltinamasis parodė, kad asmeninių santykių nepalaiko, yra tik iš matymo pažįstami. Tuo metu, kai M. Č. turėjo fizinį kontaktą su R. S., po kurio R. S. atsidūrė ant žemės. Taigi, iš šių aplinkybių akivaizdu, kad nei kaltinamasis, nei R. S. neturėjo asmeninių priežasčių ar kitokių motyvų konfliktuoti tarpusavyje. Tai, kad pats R. S. nepareiškė pretenzijų dėl sveikatos sutrikdymo, savaime nedaro kaltinamojo veikos mažiau pavojingos. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad R. S. yra žinomas kovų menų atstovas, kaip labai stiprus žmogus, o kaltinamasis yra per silpnas su juo kovoti. Iš šių kaltinamojo paaiškinimų teismas daro išvadą, kad kaltinamojo motyvai, tikslai ir tyčia buvo nukreipta ne į patį smurtą prieš R. S., o būtent, į viešosios tvarkos sutrikdymą. Kaltinamasis suvokė, kad tokie jo veiksmai iššauks aplinkinių reakciją, visuomenė bus sukrėsta. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad sutinka, jog dėl jo veiksmų kavinėje kilo sumaištis, buvo iškviesta apsauga. Pripažįsta, kad kavinėje šio įvykio metu buvo sulaužytos kėdės, sudaužyti indai. Taigi kaltinamasis daugelio kavinės lankytojų akivaizdoje savo vandališkais veiksmais, įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, kavinė buvo uždaryta, žmonės, buvę joje, išsigandę ir pasimetę. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmų intensyvumas peržengė administracinės atsakomybės ribas, nėra pagrindo taikyti ir BK 284 str. 2 d., kadangi viešoji tvarka buvo sutrikdyta ne „necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu“, o vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi teismas, išnagrinėjęs visus surinktus duomenis, daro išvadą, kad visi surinkti ir paminėti duomenys yra įrodymai BPK 20 str. prasme. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamojo M. Č. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kurie buvo vertinami įrodymų vertinimo taisyklėmis, išanalizavus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo kaltumo susiformuoti. Teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo M. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį..

Taigi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).

Skiriant bausmę M. Č. atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padarytas nesunkus nusikaltimas, nesukėlęs sunkių padarinių, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė. M. Č. yra teistas tris kartus, vienas teistumas išnykęs, paskutinį kartą teistas 2015-09-13 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., ne kartą baustas administracine tvarka, baustas užsienyje, o tai rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus M. Č. laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, vadovaujantis LR BPK 297-298 str., 301, 303 str., 305 str., 307 str. ir 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M.Č., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2015-09-13 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš dalies bausmes sudedant ir paskirti M.Č. galutinę 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos M.Č. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, būtą laikinam sulaikyme nuo 2015-02-12 iki 2015-02-14. (t 1, b.l. 97-101)

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. 2015-01-05 pagal daiktų dokumentų pateikimo protokolą paimtas CD-R diskas su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Nijolė Zaleckienė