Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

- 2021 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas 2 m. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir automobilio konfiskavimas;

- 2022 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – areštas 16 parų;

- 2023 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. kovo 9 d. apie 22 val. iš restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tarnybinių patalpų paėmė 184,30 Eur grynaisiais ir pasišalino, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 184,30 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. gegužės 24 d. įtariamojo L. K. apklausos protokole nurodyta, kad savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. kovo 9 d., apie 22.30 val. jis baiginėjo dieninę pamainą restorane „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Restoranas jau buvo užrakintas, lankytojų nebuvo, todėl jis su bendradarbiu (vardo ir pavardės neatsimena) tvarkė virtuvės patalpas. Jis buvo atsakingas už virtuvės patalpas, o jo bendradarbis buvo atsakingas už barą. Tvarkymosi metu staiga jis sugalvojo, kad jam reikia pinigų. Jis žinojo, kad tarnybinėse patalpose ant stalo guli vokelis su pinigais, kurie po pamainos buvo išimami iš kasos aparato, nes prieš mėnesį dirbo su kasa ir visada po pamainos ten palikdavo vokelį su pinigais. Kol bendradarbis buvo prie baro ir ten tvarkėsi, jis nuėjo į restorano tarnybines patalpas, kur ant pagrindinio stalo prie darbinio kompiuterio gulėjo spalvotas vokelis. Nežiūrėdamas, kas viduje, jis paėmė vokelį, įsidėjo į kelnių kišenę, paskui nuėjo į persirengimo patalpas, kur iš savo spintelės pasiėmė juodos spalvos striukę ir vokelį įsidėjo į striukės vidinę kišenę, paskui striukę įdėjo atgal į spintelę ir nuėjo pabaigti virtuvės tvarkymo darbų. Pabaigęs pamainą apie 23 val. jis kartu su bendradarbiu nuėjo į persirengimo patalpas, persirengė, pasiėmė savo juodą striukę, kurioje buvo įdėtas vokelis, striukę užsidėjo, pranešė telefonu apsaugos darbuotojui, kad jau pabaigė darbą, ir su bendradarbiu išėjo. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi. Įsipareigoja iki 2024 m. liepos 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti 184,30 Eur žalą (el. b. l. 63-66).

2024 m. gegužės 24 d. įtariamojo L. K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad prie savo 2024 m. gegužės 24 d. duotų parodymų norėtų papildyti, jog tą dieną – 2024 m. kovo 9 d. – jis restorane „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 12 iki 23 val. Apie 17 val. į restoraną atėjo jo tėvai – mama R. S. ir patėvis R. S., kurie atėjo kaip klientai pavalgyti ir pažiūrėti, kur jis dirba. Jis nežinojo, kad tėvai ateis, bet kai pamatė, pasiūlė šiems juos aptarnauti ir sumokėti už jų užsakytą maistą. Tėvai užsisakė maisto ir nuėjo atsisėsti prie staliuko, jis sudėjo maistą ant padėklo, pritaikė nuolaidą ir apmokėjo pats už maistą kasoje (nes, kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, prieš mėnesį dirbo su kasa). Tada jis pakvietė tėvus prieiti, pasiimti maistą, šie paėmė maistą ir atsisėdo prie staliuko, tuo metu jis toliau atlikinėjo savo darbus. Tuo metu salėje buvo ir kitų lankytojų. Kai jis buvo prie kasos aparato ir mokėjo už tėvų maistą, šalia jo dar buvo du bendradarbiai (vardų ir pavardžių neatsimena). Kada jo tėvai išėjo iš restorano, jis nepastebėjo, nes dirbo virtuvės patalpose. Su tėvais prieš tai, aptarnavimo metu, buvo susitaręs, kad šie jo palauks kažkur lauke iki jo darbo pabaigos. Pabaigęs darbą apie 22 val. jis įsileido tėvus pro galines duris į tarnybines patalpas (persirengimo kambarį), kad paduotų šiems maistą (bulvytes „fri“), kuris jau buvo pagamintas, bet neišparduotas. Tada jis iškvietė jiems „(duomenys neskelbtini)“ taksi ir jie išvyko namo. Tuo metu, kai jo tėvai buvo užėję į tarnybines patalpas, jis jau buvo pasiėmęs vokelį su pinigais. Vienas iš jo bendradarbių (vardo ir pavardės neatsimena) matė, kad jo tėvai buvo užėję į tarnybines patalpas, bet niekaip nesureagavo, neklausė jo, kas čia per asmenys ir ko šie nori ir jis irgi nieko nesakė. Paskui bendradarbis pastebėjo, kad dingo pinigai, pasakė jam paskambinti tėvams, nes galimai šie paėmė pinigus. Jis tėvams skambino keliskart, bet šie neatsiliepė. Jis pats bendradarbiui neprisipažino, kad iš tikrųjų pinigus paėmė pats (el. b. l. 84-87).

2024 m. kovo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2024 m. kovo 9 d. 22 val. į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), pro tarnybinių patalpų lauko duris įėjo du pašaliniai asmenys, prisistatę restorano darbuotojo L. K., dirbusio pamainoje tą vakarą, tėvais. 22.12 val. asmenys išėjo iš patalpų. Po jų išėjimo buvo pasigesta kasos inkasacijos pinigų 184,30 Eur, kuriuos inkasavo restorano darbuotojas E. S. Pinigai buvo padėti ofiso zonoje prie darbinio kompiuterio (el. b. l. 1-4).

2024 m. balandžio 15 d. liudytojo E. S. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ restorane apie (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 9 d. jis dirbo nuo 17 val. iki 23 val. Tą dieną pagal grafiką turėjo dirbti jo bendradarbė, bet paprašė ją pakeisti. Apie 21 val. jis nuėjo skaičiuoti vieną iš kasų, tuo metu jo bendradarbis L. K. dirbo virtuvėje. Maždaug tuo metu į „(duomenys neskelbtini)“ restoraną atėjo L. K. tėvai, kurie sėdėjo lankytojų salėje, valgė. Maždaug po 5-7 min. jis paskaičiavo, kiek pinigų buvo kasoje (tą dieną buvo 184 Eur, tikslios sumos jau neatsimena). Tuos pinigus jis padėjo į voką ir nunešė į tarnybinę patalpą, padėjo prie kompiuterio. Visada ten deda paskaičiuotus pinigus. Po to jis nuėjo tvarkyti tualetų ir nematė, kas vyksta prie tarnybinės patalpos. Apie 22 val. jis priėjo prie savo bendradarbio L. K. ir pasakė, kad salėje jau nebegali būti lankytojų, nes jau užsidarymo laikas. Pasakė būtent L. K., nes ten sėdėjo šio tėvai, į ką L. K. atsakė, kad gerai, tuoj jis šiems pasakys. Po pastabos jis pastebėjo, kad L. K. tėvai užėjo į jų darbo zoną ir buvo labai arti tos vietos, kur yra tarnybinė patalpa, kurioje jis paliko voką su pinigais. Kadangi ši patalpa yra ir jiems skirta, jie jos nerakina dėl savo patogumo. Po to jis nuėjo skaičiuoti kitų likusių kasų. Paskaičiavęs likusias kasas ir sudėjęs pinigus į vokus, jis nunešė juos į tą pačią tarnybinę patalpą ir pastebėjo, kad pirmasis vokas su pinigais jau tuščias. Tai pastebėjęs jis iškart nuėjo prie savo bendradarbio L. K. ir paklausė, ar šis nematė pinigų, į ką L. K. atsakė, kad matė tik tarnybinėje patalpoje tuščią voką, gulintį ant grindų. Jis paprašė L. K. paskambinti savo tėvams, nes šie tuo momentu buvo išėję iš restorano. L. K. ilgai bandė prisiskambinti, bet niekas nekėlė ragelio. Kada tiksliai išėjo L. K. tėvai, jis nematė, nes buvo užsiėmęs, ar šie buvo užėję į tarnybinę patalpą, jis negali atsakyti, nes matė tik kaip šie stovi prie jos. Jo bendradarbis L. K. žinojo visą tvarką, kaip yra uždaromos ir skaičiuojamos kasos ir kur būna dedami pinigai, nes jau ne vieną mėnesį dirbo tame „(duomenys neskelbtini)“ restorane. Prieš tai visada L. K. uždarinėdavo kasas, bet dėl dažnų pinigų minusų vadovė nusprendė perkelti šį dirbti į virtuvę, nes jau turėjo įtarimą, kad L. K. pasisavina dalį pinigų sau. Tą vakarą, kai pastebėjo dingusius pinigus, jis parašė SMS savo bendradarbei, bet ši jos neperskaitė. Vadovei jis neskambino, nes jau buvo vėlus metas, ir galvojo, kad ši nepakels ragelio. Vadovė apie incidentą sužinojo kitos dienos ryte, iškart paskambino jam, jis viską papasakojo ir ši nusprendė parašyti pareiškimą į policiją. L. K. po šio incidento daugiau pats nepasirodė darbe, raktą nuo restorano perdavė draugui, kad šis atiduotų jį vadovei ir daugiau jis L. K. nebematė. Ar vadovė bendravo su L. K., jis nežino. Žino tik tiek, kad L. K. jau yra atleistas iš darbo (el. b. l. 19-22).

2024 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) miesto 5 PK 2-ojo veiklos skyriaus specialisto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Kompiuterio ekrane viršuje, kairėje pusėje matoma datą 2024 m. kovo 9 d. ir einantis laikas nuo 22:01:33. Matomos tarnybines patalpos, į kurias vyras, dėvintis kepurę ir pilką maikutę, įleidžią vyrą, vilkintį striukę (striukė su gobtuvu, ant kurio yra kailiukas), paskui vyrą įeina ir moteris, dėvinti šviesią kepurę ir violetinės spalvos striukę. Visi užeina į patalpų vidų. Po kelių akimirkų vyras ir moteris išeina iš patalpų į lauką. Toliau vaizdo įraše matomi vaikščiojantys du „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (el. b. l. 7-8).

2024 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) miesto 5 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini): vadovė L. N., ši nurodė, kad vieta, kurioje buvo padėti pinigai, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima; asmuo, galimai paėmęs pinigus – L. K. darbe iki šios dienos nepasirodė, kontaktinių duomenų ji neturi (el. b. l. 9-10).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad baigdamas darbą dieninėje pamainoje restorane „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). tvarkymosi metu staiga sugalvojo, kad jam reikia pinigų. Žinojo, jog tarnybinėse patalpose ant stalo guli vokelis su pinigais, kurie po pamainos buvo išimami iš kasos aparato. Kol bendradarbis buvo prie baro ir ten tvarkėsi, jis nuėjo į restorano tarnybines patalpas, kur gulėjo spalvotas vokelis. Nežiūrėdamas, kas viduje, jis paėmė vokelį, įsidėjo į kelnių kišenę, vėliau nuėjo į persirengimo patalpas, kur iš savo spintelės pasiėmė juodos spalvos striukę ir vokelį įsidėjo į striukės vidinę kišenę, vėliau striukę įdėjo atgal į spintelę ir nuėjo pabaigti virtuvės tvarkymo darbų. Pabaigęs pamainą apie 23 val. jis kartu su bendradarbiu nuėjo į persirengimo patalpas, persirengė, pasiėmė savo juodą striukę, kurioje buvo įdėtas vokelis, striukę užsidėjo, pranešė telefonu apsaugos darbuotojui, kad jau pabaigė darbą, ir su bendradarbiu išėjo. Papildomoje apklausoje kaltinamasis nurodė, jog įvykio diena jo darbe lankėsi jo tėvai, jis juos buvo įleidęs į tarnybines patalpas, tačiau tuo metu, kai jo tėvai buvo užėję į tarnybines patalpas, jis jau buvo pasiėmęs vokelį su pinigais. L. K. kaltę pagrindžia ne tik pačio kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, liudytojo E. S. parodymai, 2024 m. kovo 19 d. ir 2024 m. kovo 20 d. tarnybiniai pranešimai.

Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. L. K. savo veiksmais pavogė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 184,30 Eur kas yra (3,6 MGL), t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, darytina išvada, kad L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 5 dalyje.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad grobia svetimą turtą ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia. Suprato, kad vokelyje esantis pinigai priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sąmoningai pasisavino vokelyje esančius pinigus. Darytina išvada, kad L. K. veiksmuose yra visi būtini nedidelės vertės turto vagystę atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. K. 2024 m. kovo 9 d. apie 22 val. iš restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tarnybinių patalpų paėmė 184,30 Eur grynaisiais ir pasišalino, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 184,30 Eur vertės turtą.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. K. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu (el. b. l. 104-106).

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, susijusį su svetimo turto grobimu (BK 12 straipsnis).

L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. L. K. baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus (el. b. l. 93-103), teistas už nusikalstamas veikas susijusias su vairavimu būnant neblaiviam, nusikalstamą veiką kito asmens sveikatai, vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones (el. b. l. 71-78). Vykdo individualią veiklą, nuo (duomenys neskelbtini) d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 82-83). Byloje nepateikta duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei priklausomybės ligų centre.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Vadovaujantis BK 46 straipsniu viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2024 m. gegužės 24 d. pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, matyti, kad L. K. sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Pagal BK 46 straipsnio 3 dalį viešųjų darbų laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą. Prokuroro pareiškime siūloma skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (270 val.). Toks prašomos bausmės dydis viršija įstatymo numatytą maksimalų viešųjų darbų valandų skaičių už baudžiamąjį nusižengimą. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą) mano, jog proporcinga L. K. skirti ilgesnį viešųjų darbų atlikimo terminą už numatytą šios bausmės vidurkį, viešųjų darbų valandų dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 3 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies maksimumui už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Teismo vertinimu tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei bausmei keliamus tikslus. Kaltinamajam skirtina 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui (225 val.).

L. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu ir L. K. skiriama 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui (150 val.).

V. Civilinių ieškinių išsprendimo ir kiti klausimai

Kaltinamajam nutarimu ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 184,30 Eur turtinės žalos atlyginimo (el. b. l. 1-4, 28-30).

L. K. 2024 m. gegužės 24 d. rašytiniame pasižadėjime nurodė, jog atlygins UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą per 2 mėnesius (el. b. l. 107).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Pateikto civilinio ieškinio dydis atitinka L. K. pagrobtų pinigų vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo L. K. priteisiama – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 184,30 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Prokuratūros pareiškime prašoma L. K. atžvilgiu taikyti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę įpareigoti L. K. atlyginti padarytą turtinę žalą. BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos asmenims atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 36-40 straipsniai) arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais (BK 75-79 straipsniai), arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BK 67 straipsnio 3 dalyje yra išvardinta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos gali būti skiriami kartu su bausme. Tarp minėtoje straipsnio dalyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme nėra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas ir nemokami darbai. Taigi šios baudžiamojo poveikio priemonės kartu su bausme negali būti skiriamos, todėl taikyti BK 69 straipsnio nuostatas ir paskyrus viešuosius darbus L. K. kartu skirti ir įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, nėra teisinio pagrindo.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui (225 val.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. K. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui (150 val.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti iš L. K. 184,30 Eur (šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus, trisdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

- Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai.

- Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.

- Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

- Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

- Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

- Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

- Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

- Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

- Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

- Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.