Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens B. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-8730-776/2017 pagal pareiškėjo A. C. prašymą suinteresuotam asmeniui B. G. dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo.Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria patvirtina ieškovo A. C. ir atsakovės B. G. taikos sutartis dėl skolos grąžinimo dalimis. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. B. G. visiškai nemokėjo įmokų pagal patvirtintą taikos sutartį, B. G. yra grąžinusi tik dalį taikos sutartyje numatytos skolos, suinteresuotas asmuo iki šiol negrąžino 1 829,28 Eur skolos. Kadangi taikos sutartyje yra numatytas skolos grąžinimas periodinėmis įmokomos, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 4 dalimi terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti skaičiuotinas nuo paskutinės įmokos, o ne nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (b. l. 1, 27–29). Suinteresuotas asmuo B. G. nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą, tvirtindamas, kad ji nevykdo taikos sutarties. Pažymėjo, kad nuo teismo nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 13 metų, todėl prašo taikyti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senatį, numatytą CPK 606 straipsnio 2 dalyje ir neišduoti vykdomojo rašto. Paaiškino, kad ji iki šiol yra grąžinusi 30 014 Lt, todėl pareiškėjas A. C. nepagrįstai reikalauja išduoti vykdomąjį raštą, prašė klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 11–12, 84–85).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-658-03/2002 patvirtintą taikos sutartį (b. l. 86–87).Teismas išaiškino, kad remiantis CPK 606 straipsnio 4 dalimi jei pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o 5 metų terminas pateikti vykdyti vykdomuosius raštus prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Teismas įvertinęs aplinkybę, pagal taikos sutartį paskutinę pinginę įmoką atsakovės turėjo sumokėti iki 2012 m. gruodžio 31 d., konstatavo, kad nagrinėjamu atveju terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą nėra praleistas.Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo B. G. sumokėjo visas įmokas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, todėl išdavė vykdomąjį raštą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo B. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį (b. l. 89–91). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas atsisakė klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nors suinteresuotas asmuo to prašė.Teismas abstrakčiai nurodė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, neanalizavo suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų, susijusių su taikos sutarties vykdymu, nes ji grąžino visą skolą pagal taikos sutartį. Nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad galimai kai kurie įrašai apie taikos sutarties vykdymą yra suklastoti.Nepagrįstai teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė sumos, dėl kurios išduodamas vykdomasis raštas. Iš to, kaip suformuota rezoliucinė galis, galima suprasti, kad vykdomasis raštas išduodamas dėl visos skolos, dėl kurios grąžinimo susitarta teismo patvirtintoje taikos sutartyje.Teismas neįvertino aplinkybės, kad yra suėjusi vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senatis. Paskutinę 2 280 Lt (660,33 Eur) dydžio įmoką pagal taikos sutartį suinteresuotas asmuo turėjo sumokėti 2012 m. gruodžio 31 d., todėl prašo taikyti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senatį, numatytą CPK 606 straipsnio 2 dalyje, visoms įmokoms, mokėtinoms iki 2012 m.Pareiškėjas A. C. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia apgaule iš suinteresuoto asmens įgyti 30 000 Lt (8 688,60 Eur).Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. C. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį (b. l. 93–97). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, suinteresuotas asmuo grąžino tik dalį skolos pagal taikos sutartį. Teismas įvertinęs bylos dalyvių pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinus nusprendė išduoti vykdomąjį raštą, o kokia konkreti taikos sutarties dalis neįvykdyta, koks yra įsiskolinimas bus nustatyta atliekant priverstinį vykdymą. Nepagrįstai suinteresuotas asmuo teigia, kad suėjo senatis, nes pagal taikos sutartį skola turėjo būti grąžinta periodinėmis įmokomis, paskutinę įmoką sumokant 2012 m. gruodžio 31 d. Suinteresuotas asmuo B. G. vėlavo atlikti įmokas, paskutinę atliko 2015 m. birželio mėn., todėl tokiais savo veiksmais ji nutraukė senaties terminą.Pareiškėjas tik pasinaudojo teise kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl nepagrįsti skundo argumentai dėl piktnaudžiavimo teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas prašymą išduoti vykdomąjį raštą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tačiau pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad žodinio proceso tvarka prašymas gali būti nagrinėjamas tik esant būtinybei, kurios konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo teisė. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-658-03/2002 patvirtinta A. C. ir B. G. taikos sutartis, kuria B. G. sutiko sumokėti A. C. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) taip: perleisti 9 404 Lt (2 723,59 Eur) vertės Telšių apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 61-6471 atkurtą nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančius 6 ha žemės, išmokant kompensaciją, o likusią 20 596 Lt (5 965,01 Eur) skolą grąžinti periodinėmis įmokomos, t. y. iki 2004 m. gruodžio 31 d. sumokant 2 356 Lt (682,34 Eur), nuo 2005 m. iki 2012 m. kasmet sumokant po 2 280 Lt (660,33 Eur), įmokos turi būti atliktos iki paskutinės atitinkamų metų dienos, t. y. gruodžio 31 d. (b. l. 3). Pareiškėjas A. C. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo B. G. negrąžino 1 829,28 Eur skolos dalies, tačiau suinteresuotas asmuo nesutiko, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Suinteresuoto asmens B. G. teigimu, ji grąžino visą skolą, t. y. perdavė pareiškėjui teisę į gauti piniginę kompensaciją į atkurtą 9 404 Lt vertės nuosavybę, 2004 m. sumokėjo 2 356 Lt, 2005 m. – 2 550 Lt, 2006 m. – 2 280 Lt, 2007 – 2012 m. – 11 060 Lt, 2013 – 2015 m. – 2 364 Lt. Nors suinteresuoto asmens pateiktame raštelyje yra įrašas „gavau 2 550 Lt, 1 000 Lt ir 1 280 Lt, per banką: 2 280 Lt, 2 280 Lt, 2 280 Lt ir 440 Lt“, tačiau pareiškėjas A. C. neigia gavęs šiuos pinigus, nes atitinkamus įrašus atliko ne jis ir pateikė išrašus iš banko sąskaitos (b. l. 14, 27–29). Taigi tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl to kokia dalis skolos yra grąžinta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą suinteresuotas asmuo B. G. privalėjo pateikti teismui visus duomenis apie atliktus mokėjimus pagal taikos sutartį. Visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir konstatavus, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo grąžino visą skolą, yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų rašytinių įrodymų, jų paaiškinimų, susijusių su taikos sutarties vykdymu, nenustatė, kokia dalis skolos grąžinta bei kokia dalis skolos pagal teismo patvirtintą taikos sutartį yra negrąžinta, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiu, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie taikos sutartyje numatytų įmokų sumokėjimą. Kaip minėta klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ypač tais atvejais kai bylos dalyviai nurodo prieštaringas faktines aplinkybes dėl jų pateiktų įrodymų, todėl spręstina, kad prieštaravimai galėtų būti pašalinti teismo posėdyje apklausiant bylos dalyvius bei išsamiai įvertinant pateiktus duomenis. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad suinteresuotas asmuo B. G. neįvykdė dalies teismo patvirtintos taikos sutarties, bet ir kokia apimtimi, kokią konkrečiai dalį skolos gražino. Kaip minėta nutarties 13 – 14 punktuose, tik nustačius faktinę aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo negrąžino visos taikos sutartyje numatytos skolos, yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl konkrečiu atveju neįvykdytos taikos sutarties dalies. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti. Pirmosios instancijos teismui nenustačius faktinių aplinkybių ir neįvertinus byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų rašytinių įrodymų kokia skolos dalis pagal teismo patvirtintą taikos sutartį yra negrąžinta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi teismo nutartis naikintina iš esmės dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir įvertinimo ir byla gražinama iš naujo nagrinėti ir tik įvertinus bylos faktines aplinkybes bus galima daryti konkrečias išvadas dėl prašymo pagrįstumo ar nepagrįstumo apeliacinės instancijos teismui nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo A. C. prašymą suinteresuotam asmeniui B. G. dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.