- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- 1S-275-185/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-20 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atmetė J. J. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. 2017-10-17 nutarimą, kuriuo prokurorė paliko galioti Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2017-09-28 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. J. skundą, konstatavusi, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 str. (Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas).
Šalies argumentai
Skundu J. J. prašo iš naujo atlikti tyrimą, tinkamai įvertinti policijos pareigūnų veiksmus, ar nebuvo pažeistos žmogaus teisės, įstatymai, įsilaužiant į privatų butą be jokio skubaus reikalo, paliekant jį be jokios apsaugos dvi paras, tik uoliai vykdant kaimyno iš gretimo buto prašymą. Nurodo, kad apylinkės teismas ne iki galo išnagrinėjo pateiktą medžiagą, buvo akivaizdžiai šališkas ir neteisingas. Ligoninėje jam pasikalbėjus su savo seserimi L. D. paaiškėjo, kad jos psichinės ligos paūmėjimą išprovokuoja kaimynas iš gretimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, rodydamas nepakantumą, nesupratingumą ligoniui, gąsdindamas, jog viską padarys, kad ji čia negyventų. 2017-08-15 ryte jo seserį iš lovos prikėlė stiprus beldimas į buto (duomenys neskelbtini) duris, durų rankenos klibinimas. Apylinkės teismo nutartyje išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės. Policijos pareigūnai negynė žmogaus orumo, jo teisių, dar daugiau, savo veiksmais besiverždami į butą išprovokavo ligonės pasipriešinimą. Pareigūnai sudavė jo sesei smūgį į dešinę veido dalį, purškė dujomis. Įsilaužimui nebuvo pasiruošta, nebuvo psichiatro, psichologo ar policijos derybininko, negautos išvados iš medikų apie ligonės būseną, neišsiaiškinta, kaip konkrečiu atveju reikėtų elgtis, nebuvo ir jokio būtinumo skubos tvarka veržtis į butą. Nutraukęs atostogas ir apie 20 val. atvykęs į sesers butą po pareigūnų įsiveržimo, rado sulaužytas ir iškeltas šarvuotas duris, sulaužytas vidines medžio masyvo duris, suskaldytus apvadus, nutrauktą skambučio laidą, suskaldytas šaldytuvo, kuriuo buvo stabdomas pareigūnų veržimasis į butą, duris. Vien tik šarvuotų durų pakeitimas kainavo 410 Eur. Rašte rašoma, kad L. D. mėtė ant žmonių, vaikų įvairius daiktus, nors arčiausias pievoje pramintas takas yra už 19 metrų nuo namo, toje vietoje iš viso nėra vaikų žaidimo, automobilių stovėjimo aikštelių ar balkonų, todėl, ar gali psichinės ligos paūmėjimo būsenos žmogus vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus būdamas dar ir išgąsdintas, jog atėjo atimti jos buto, įsigyto už asmenines, o ne valstybės, lėšas. Jo sesuo gynė savo turtą, neįsileisdama nepažįstamų, plėšė pinigus, mėtė pro langą geriausius namų apyvokos daiktus, kaip ji pati jam sakė, jog neatitektų tiems, kurie atėjo paimti jos buto. Be to, dalis pro langą išmestų daiktų buvo išnešioti, t. y. policija neužtikrino ligonės išmestų daiktų apsaugos. Rašoma, kad ligonė daužė buto sienas, tačiau ant sienų nėra nė vieno įbrėžimo, butas dvi paras buvo paliktas be apsaugos, nebuvo pritvirtintos net „Stop“ juostos. Nesupranta, kokį pavojų visuomenei gali kelti ligoto žmogaus rėkimas bute už šarvuotų durų, atjungus inžinerinius tinklus. Be to, policijos pareigūnai nedarė garso ar vaizdo įrašų, todėl viskas, kas sakoma, tėra tik policijos pareigūnų teiginiai. Nurodo, kad nebuvo jokio gaisro, tačiau buvo iškviesta gaisrinė su kopėčiomis, o automobilis statomas po langais, nors aiškiai buvo matyti pro langus mėtomi daiktai, dėl ko buvo išdaužtas gaisrinės automobilio stiklas. Visa tai rodo gaisrinės mašinos vado nekompetenciją. Netiesa, jog jis atsisakė atvykti ir atrakinti sesers buto duris. Telefonu policijos pareigūnui paaiškino, jog atostogauja ir yra išvykęs, kad geriausiu atveju gali atvykti apie 20 val. ir tai nežino, ar galės atrakinti buto duris, nes gali būti paliktas raktas spynoje iš vidaus. Po pokalbio su pareigūnu iš karto paskambino seseriai, ji atsiliepė, bet nekalbėjo, tačiau girdėjo jos garsų prašymą pasitraukti nuo durų. Dar kažkam jam paskambinus prašė neerzinti sesers ir pasitraukti nuo durų, kad ji nusiramintų. Pagrįstai kyla klausimas, kokiais dokumentais remiantis jis turėjo dalyvauti policijos operacijoje įsilaužiant į privatų butą, jeigu net tarybiniais laikais be prokuroro leidimo nebuvo galima patekti į butą, tuo labiau palikti jį be apsaugos. Nurodo, kad L. D. nėra nesugyvenanti su kaimynais, tame bute gyvena daugiau kaip 15 metų, rūpinasi tvarka laiptinėje, tvarko lauko aplinką aplink laiptinę ir ypač kruopščiai prižiūri savo butą, kurį nuniokojo pareigūnai. Nieko nerašoma apie kaimynus, kurie supranta jos negalią ir giria už draugiškumą, tvarkingumą. Policijos pareigūnų vadas neatsiprašė už tokius jo pavaldinių veiksmus, dėl ko galima teigti, kad policijos pareigūnai ir ateityje taip elgsis su pažeidžiamais psichiniais ligoniais. Jam nesuprantama, kokį pavojų aplinkiniams galėjo sukelti ligonė prikelta iš lovos, šlepete spardydama šarvuotas duris, būdama savo kambaryje ar šaukdama, kad pasitrauktų nuo durų ir jos neerzintų. Mano, kad tik neprofesionalūs, neadekvatūs pareigūnų veiksmai toliau destabilizavo padėtį, pakenkdami tolesnei ligonės sveikatai, o teisėja tik gina pareigūnus, įstatymo raidę, bet ne žmogiškumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista.
BPK 168 str. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Įstatymas įpareigoją ikiteisminio tyrimo pareigūną ir (ar) prokurorą nutarime išdėstyti argumentuotus savo sprendimo motyvus. Tai reiškia, kad prieš priimant byloje sprendimą, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės turi būti išsamiai ir objektyviai patikrintos bei ištirtos, todėl atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis.
Susipažinęs su teismui pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atliekant pareiškėjo prašyme ir skunduose nurodytų aplinkybių patikslinimą nebuvo pasinaudota visomis galimybėmis surinkti reikšmingus duomenis, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismui nebuvo pagrindo pritarti vyriausiosios tyrėjos ir prokurorės kategoriškoms išvadoms, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaip matyti iš bylos duomenų, J. J. kreipėsi į prokuratūrą su prašymu įvertinti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, nurodė, kad pareigūnai be jokio skubaus reikalo įsilaužė į privatų jo sesers L. D. butą, išpjovė šarvuotas duris, išlaužė vidines medžio duris, dėl ko buvo padaryta žala, taip pat sudavė jo seseriai smūgį į veidą, purškė dujomis, negana to, paliko jo sesers butą be jokios apsaugos, kai jo sesuo buvo išvežta į ligoninę.
Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyriausioji tyrėja M. M., gavusi iš prokuratūros persiųstą J. J. prašymą, 2017-08-30 priėmė nutarimą, kuriuo, vadovaudamasi BPK 3 str. 1 d. 1 p. (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį prokurorė L. Š. 2017-09-18 nutarimu panaikino ir medžiagą J. J. prašyme ir skunde nurodytoms aplinkybėms patikslinti grąžino policijai. Prokurorė nutarime nurodė, kad nebuvo aiškinamasi, kam priklauso butas, kuriame gyvena L. D., ar ši moteris serga psichine liga, ar ji yra veiksni, kuo J. J. grindžia padarytos žalos dydį, kokiu pagrindu jis atstovauja L. D., kokie pareigūnai dalyvavo įvykyje, negauti ir kiti duomenys, kurių visuma leistų priimti tinkamą ir objektyvų procesinį sprendimą šioje medžiagoje. Todėl, pasak prokurorės, siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, būtina atlikti išsamią J. J. apklausą, gauti duomenis apie L. D. diagnozę, duomenis, ar anksčiau yra buvę panašių įvykių, pridėti visą medžiagą, susijusią su policijos ir kitų pareigūnų veiksmais įvykio metu, tarnybinius pranešimus, iš kurių būtų matyti, kokie buvo padaryti buto apgadinimai, kokių priemonių buvo imtasi butui apsaugoti, kada ir kam butas buvo perduotas saugoti po to, kai L. D. buvo išvežta į ligoninę, bei atlikti kitus su J. J. prašyme nurodytų aplinkybių tyrimu susijusius reikiamus papildomus veiksmus ir tik tuomet priimti procesinį sprendimą. Vyriausioji tyrėja M. M., atlikusi, jos nuomone, išsamų J. J. prašyme ir skunde nurodytų aplinkybių patikslinimą ir negavusi jokių objektyvių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 165 str., 2017-09-28 nutarimu dar kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumą patikrino ta pati prokurorė L. Š., o prokurorės 2017-10-17 nutarimo teisėtumą patikrino apylinkės teismas skundžiama 2017-11-20 nutartimi, kurie nenustatę pagrindų, kuriais remiantis būtų galima 2017-09-28 vyriausiosios tyrėjos nutarimą panaikinti, paliko jį galioti, su kuo šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas sutikti negali.
Jau minėta, kad prokurorė L. Š., 2017-09-18 nutarimu panaikindama vyriausiosios tyrėjos 2017-08-30 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodė, jos nuomone, būtinus atlikti veiksmus, siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, ir tik tuomet priimti procesinį sprendimą. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šiuo atveju nebuvo atlikti visi prokurorės nutarime nurodyti būtini veiksmai, nebuvo išnaudotos visos galimybės deramai patikrinti ir įvertinti pareiškėjo prašyme ir skunde nurodytas aplinkybes, todėl išvados dėl nusikalstamos veikos požymių nebuvimo negali būti laikomos pakankamai argumentuotomis.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad esant įtarimų dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, aiškinantis pareiškėjo nurodytas aplinkybes, negali būti remiamasi vien tik tų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija išsamiai neapklausus pačių pareigūnų. Todėl šiuo atveju turėjo būti apklaustas įvykyje buvęs ir tarnybinį pranešimą pateikęs vyr. patrulis Ž. S., taip pat ir kiti įvykio vietoje buvę ar su šiuo įvykiu susiję policijos pareigūnai, siekiant išsiaiškinti ne tik tai, ar buvo būtina, pasitelkus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus ir jų turimą įrangą, išpjauti L. D. buto duris ir patekti į buto vidų, kokiais teisės aktais vadovaujantis tai buvo daroma, bet ir tas aplinkybes, kurias 2017-09-18 nutarime, kuriuo buvo panaikintas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodė prokurorė, t. y. kokie buto apgadinimai buvo padaryti, kokių priemonių buvo imtasi butui apsaugoti, kada ir kam butas buvo perduotas saugoti po to, kai L. D. buvo išvežta į ligoninę, nes jokių duomenų, rodančių šių prokurorės nurodytų aplinkybių aiškinimąsi, teismui pateiktoje medžiagoje nėra, kaip ir nesiaiškinta, kokia šiuo atveju reali grėsmė buvo iškilusi, jeigu L. D. garsiai šaukė būdama savo buto viduje, o daiktus pro langą mėtė ten, kur, pasak J. J., nėra nei vaikų žaidimo, nei automobilių stovėjimo aikštelių ar balkonų, o artimiausias pievoje pramintas takas yra už 19 metrų nuo namo (šios aplinkybės nepatikrintos atliekant įvykio vietos, įskaitant ir buto, apžiūrą), juolab kad ji, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai darė ne pirmą kartą, tačiau nesiaiškinta, ar anksčiau dėl analogiškų įvykių buvo kviečiami policijos pareigūnai, jeigu taip, kokių veiksmų ir priemonių buvo imtasi, kuo šis įvykis skyrėsi nuo ankstesnių įvykių, nesiaiškinta, kokie šiuo atveju daiktai buvo mėtomi pro langą iki atvykstant specialiosioms tarnyboms ir po jų atvykimo, koks buvo tolimesnis išmestų daiktų likimas, nes, pasak J. J., dalis tų daiktų buvo išnešioti. Pažymėtina, kad Policijos veiklos įstatymo 21 str. reglamentuoja policijos pareigūno pareigas, o šio straipsnio 1 d. 2 p. nurodyta, kad policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Tačiau šiuo atveju, kaip jau minėta, nesiaiškinta, kokių priemonių buvo imtasi apsaugoti išmestus pro langą daiktus ir butą po to, kai L. D., kuri gyvena viena, išpjovus jos buto duris, buvo išvežta į ligoninę, nepatikrintos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kaimyno iš gretimo buto galimai provokuojančių veiksmų, kurie iššaukia L. D. neigiamą reakciją (šūkavimą, daiktų mėtymą), apie tai neapklausti kaimynai. Taip pat nebuvo patikrintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie galimus smurtinius pareigūnų veiksmus ir dujų panaudojimą L. D. atžvilgiu, apie tai neapklausti ne tik policijos pareigūnai, bet ir įvykio vietoje buvę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, greitosios medicinos darbuotojai, neišreikalauti jokie su šiuo įvykiu susiję medicininiai dokumentai. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, tik atlikus pirmiau nurodytus ir kitus su J. J. prašyme ir skunduose nurodytų aplinkybių tyrimu susijusius reikiamus papildomus veiksmus būtų galima priimti tinkamą ir objektyvų sprendimą.
Apibendrinus darytina išvada, kad šiuo atveju ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti nepakankamai motyvuotai, neišsiaiškinus ir ne iki galo ištyrus visų pareiškėjo prašyme ir skunduose nurodytų aplinkybių, neišnaudojus visų galimybių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas prokurorės nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino nepaisydamas to, kad šis nutarimas buvo priimtas neatlikus tos pačios prokurorės ankstesniame nutarime nurodytų visų veiksmų, kuriuos prokurorė manė esant būtina atlikti, siekiant, kad būtų nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, ir tik po to priimtas procesinis sprendimas. Dėl visų šių aplinkybių skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta, todėl ji naikinama ir priimamas naujas procesinis sprendimas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-20 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. 2017-10-17 nutarimą, kuriuo atmestas J. J. prašymas, bei Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2017-09-28 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. J. prašymą.
Medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. prašyme ir skunduose nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti ir naujam sprendimui priimti perduoti Panevėžio apygardos prokuratūrai Panevėžio apylinkės prokuratūrai.
Ši nutartis neskundžiama.