Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės T. S. ieškinį dėl drausminės nuobaudos panaikinimo atsakovei V. L. K. mokyklai.

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčo komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. DGKS-2165 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-6705/2016, kuriuo darbo ginčų komisija nusprendė ieškovės prašymą atsakovui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

3. Ieškovė įrodinėjo, kad mokyklos direktorės 2016 m. kovo 30 d. įsakymu drausminė nuobauda – pastaba jai paskirta nepagrįstai, kadangi perkeldama savo dukrą V. S. iš 3A klasės į 3B klasę, nesavivaliavo, nepasinaudojo pareigomis bei nepažeidė etikos normų, savo pareigas bei darbo funkcijas atlieka sąžiningai bei kruopščiai. Nurodė, jog 2016 m. kovo 8 d. pateikė V. L. K. mokyklos l.e. direktoriaus pareigas V. M. prašymą perkelti dukrą V. S. į kitą klasę dėl nekomfortiškos vaiko savijautos 3A klasėje, su mokyklos direktore susitarė, jog dukra bus perkelta į 3B klasę, kai tik pasveiks tuo metu sirgusi 3A klasės mokytoja (auklėtoja) Z. I., taip pat papildomai susitarė, jog dukra neoficialiai pabandys pora dienų mokytis 3B klasėje. Pažymėjo, jog dukra 2016 m. kovo 14 d. pabandė mokytis 3B klasėje, jautėsi komfortiškai, todėl atsižvelgdamas į ieškovės prašymą atsakovo vadovės 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. M-27 „Dėl V. S. perkėlimo į kitą klasę“ leido pervesti 3A klasės mokinę V. S. iš mokytojos Z. I. klasės į mokytojos V. P. 3B klasę nuo 2016 m. kovo 15 d. Pažymi, jog dukros perkėlimas visiškai nesusijęs su jos, kaip istorijos mokytojos, darbo atlikimu, o ji elgėsi pagal jos su atsakove pasirašytą sutartį dėl vaiko priėmimo į L. K. mokyklą (b. l. 1-3).

4. Atsakovė atsiliepime su ieškovės reikalavimu nesutiko. Nurodė, jog drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta pagrįstai, įvertinus ieškovės elgesį perkeliant vaiką į kitą klasę neturint tam leidimo ir pasinaudojant savo statusu įtikinant naujos klasės mokytoją apie vaiko perkėlimo į naują klasę klausimo suderinimą su mokyklos direktore. Atsakovo teigimu, toks ieškovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu darbine padėtimi savo darbovietėje, vertintinas kaip bendrosios ir pedagoginės etikos normų nesilaikymas, kadangi kiekvienas darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nesutiko su ieškovės argumentu, jog nebuvo padaryta žala, kadangi naudojimasis mokytojo statusu, siekiant neteisėtai pasiekti palankaus rezultato, yra neteisėtas, tokiu būdu padaroma neturtinio pobūdžio žala tiek profesijai, tiek mokyklos prestižui ir geram vardui. Manė, jog ieškovės nurodoma aplinkybė, kad vaikas neoficialiai mokėsi tik vieną dieną, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai situacijai, kadangi nuobauda ieškovei buvo paskirta už nurodytus veiksmus, kurių buvimo fakto ir jų teisinio vertinimo nekeičia vaiko neoficialaus mokymosi laiko trukmė. Nurodė, jog drausminės nuobaudos teisingumo nepaneigia ieškovės nurodytas argumentas, kad vaiko perkėlimui neprieštaravo nei mokytojos, nei mokyklos vadovybė ar bendruomenė (b. l. 24-26).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. priimdamas sprendimą ieškovės ieškinį atmetė.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovės elgesys, kuomet ji, neturėjusi oficialaus leidimo ir nurodžiusi pradinių klasių mokytojai V. P. klaidingą informaciją apie vaiko perkėlimo su mokyklos direktore suderinimą, perkėlė dukrą į kitą klasę, vertinamas kaip pasinaudojimas savo darbine padėtimi ir mokytojos statusu. Sprendė, kad tokiu elgesiu ieškovė pažeidė atsakovo Vidaus darbo tvarkos taisyklių 146.2 punktą, kuriame įtvirtintas draudimas savivaliauti ir naudotis savo pareigomis dėl asmeninių paskatų bei pareiginės instrukcijos 6.5 punkte įtvirtintus bendros ir pedagoginės etikos normų laikymosi principus.

7. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl mokykloje susiklosčiusios neoficialios perkėlimo į kitą klasę praktikos, kaip deklaratyvius. Remdamasis liudytojos ir šalių paaiškinimais pažymėjo, kad ieškovės nurodytas pavyzdys dėl kitos mokinės perkėlimo skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, todėl sprendė, jog į nurodyto perkėlimo aplinkybes nėra pagrindo atsižvelgti nagrinėjamu atveju.

8. Nesutiko su ieškovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, jog perkėlimas nesukėlė jokių pašalinių pasekmių. Įvertinęs Z. I. rašytinio paaiškinimo turinį, atsakovo atstovės paaiškinimus teismas sprendė, jog ieškovės poelgis padarė atsakovui neturtinio pobūdžio žalą, turėjo neigiamos įtakos mokyklos mikroklimatui, o mokinių tėvai suabejojo mokyklos įvaizdžiu ir vidine tvarka.

9. Atmetė ieškovės argumentus dėl neoficialaus vaiko mokymosi kitoje klasėje trukmės, pažymėdamas, kad tai nekeičia atsakovo vidaus teisės aktų, reglamentuojančių ieškovės darbą, pažeidimo. Nurodė, jog laiko trukmė gali turėti įtakos sprendžiant drausminės nuobaudos rūšies ieškovei parinkimą.

10. Teismas pažymėjo, kad drausminė nuobauda yra adekvati ir proporcinga darbo drausmės pažeidimui, paskirta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, ieškovės ankstesnį darbą, nepažeista drausminės nuobaudos paskyrimo procedūra (b. l. 51-57).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

11.1. teismas neįvertino aplinkybės, jog dėl vaiko perkėlimo neprieštaravo nei klasių mokytojos, nei mokyklos vadovybė ar mokyklos bendruomenė, nebuvo jokių ginčų ar sukeltos įtampos kolektyvui bei vaikui;

11.2. apeliantės, kaip vaiko motinos, prašymo pateikimas perkelti dukrą į kitą klasę nepagrįstai įvertintas kaip pasinaudojimas pareigomis ar etikos normų pažeidimas. Pažymi, jog darbdavio noras bausti vaiko motiną už prašymą perkelti dukrą į kitą klasę yra nesuprantamas;

11.3. atsakovas neįrodė darbo drausmės pažeidimo, sukeliančio drausminę atsakomybę, sąlygų, o skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys pasielgė nepagrįstai ir nesąžiningai. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog buvo sukelta įtampa ne tik kolektyvui, bet ir vaikui, nenustatyta jokiame dokumente; priešingai, vaikas kitoje klasėje pasijuto geriau ir komfortiškiau, o kolektyvas, išskyrus klasių mokytojas, nežinojo apie dukros perkėlimą ir vienos klasės į kitą;

11.4. atsakovas taip pat neįrodė realios darbdavio patirtos žalos ar neigiamų pasekmių. Pažymi, jog mokinių perkėlimas nereglamentuojamas jokiais vidiniais aktais ar patvirtinta tvarka, o iš pateikto kito pavyzdžio matyti, jog perkėlimas yra toleruojamas net nepranešus mokytojai, iš kurios klasės perkeliamas mokinys;

11.5. nors drausminė nuobauda paskirta vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 80, 144, 146.2 punktais bei pareiginės instrukcijos 6.5 punktu, tačiau minėti punktai reglamentuoja darbo pareigų atlikimą, kai tuo tarpu paskirta drausminė nuobauda nesusijusi su apeliantės darbo santykiais (b. l. 62-66).

12. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, kaip pagrįstą. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė savavališkai, neturėdama leidimo dėl savo dukros perkėlimo į kitą klasę, pasinaudodama savo darbine padėtimi ir mokytojos statusu, nuvedė vaiką į kitą klasę 2016 m. kovo 14 d. Pažymi, jog apeliantės teiginiai apie žodinį suderinimą su mokyklos direktore pabandyti mokytis laikinai iki oficialaus perkėlimo kitoje klasėje yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pažymi, kad pasinaudodama savo statusu apeliantė sukūrė iliuziją dėl savo veiksmų teisėtumo. V. L. K. vidurinės mokyklos darbo tvarkos taisyklių 31 punkte įtvirtinta, jog mokiniai į klases skirstomi direktoriaus įsakymais, ieškovė patvirtino, kad toks skirstymas jai žinomas, ji supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis, todėl nepagrįstai nurodo, jog mokinių perkėlimas nereglamentuojamas jokiais vidiniais teisės aktais. Mano, jog apeliantės paaiškinimai, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, apeliantės elgesys įrodinėjimo procese bei pozicijos nenuoseklumas parodo, jog apeliantė visomis priemonėmis siekia išvengti atsakomybės už jos padarytą pažeidimą (b. l. 77-81).

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje nustatyta, kad ieškovės dukra V. S. pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutartį Nr. 23MS-276 mokosi V. L. K. vidurinėje mokykloje (b. l. 14-15). Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovė minėtoje mokykloje dirba istorijos mokytoja (b. l. 39-40). Byloje nekyla ginčo dėl to, jog ieškovė 2016 m. kovo 8 d. teikė l e. direktorės pareigas V. M. prašymą dėl dukros V. S. perkėlimo iš 3A klasės į 3B klasę dėl nekomfortiškos vaiko savijautos klasėje (b. l. 7). L. e. direktorės pareigas V. M. 2016 m. kovo 15 d. įsakymo „Dėl V. S. perkėlimo į kitą klasę“ pagrindu ieškovės dukra nuo 2016 m. kovo 15 d. pervesta iš mokytojos Z. I. ugdomų 3A klasės mokinių į 3B klasę, kuri mokoma mokytojos V. P. (b. l. 9). Byloje ginčo nekyla dėl to, jog 2016 m. kovo 14 d. ieškovė nuvedė dukrą į 3B klasę, kurioje dukra praleido visas pamokas, o mokytoja V. P. ieškovės dukrą priėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis). Ieškovei 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. P-12 už bendrosios ir pedagoginės etikos normų nesilaikymą ir savavališką savo dukros perkėlimą į kitą klasę paskirta pastaba (b. l. 6).

14. Apeliantė įrodinėja, kad vaiką 2016 m. kovo 14 d. perkėlė į 3B klasę pagal žodinį susitarimą su mokyklos vadove, siekiant, kad mergaitė neoficialiai pabandytų pasimokyti kitoje klasėje, prašymą perkelti rašė kaip vaiko motina, su darbo pareigų atlikimu jokių pažeidimų nepadarė, todėl jai drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai.

15. Pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 228 straipsnyje. Darbuotojo pareigos taip pat gali būti nustatytos ir kituose DK straipsniuose ar kituose įstatymuose bei lokaliniuose teisės aktuose. Šių paskirtis atskleidžiama DK 4 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad įmonėse, įstaigose, organizacijose gali būti priimami vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nustatantys darbo įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais nereglamentuotas darbo sąlygas ir papildomas, palyginti su nustatytomis įstatymuose bei kituose norminiuose teisės aktuose, darbo, socialines ir buities lengvatas darbuotojams arba atskiroms jų grupėms.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei pateikus 2016 m. kovo 8 d. prašymą perkelti dukrą į kitą klasę, mokyklos vadovė ant prašymo pažymėjo, jog susitarta perkelti po moksleivių Velykų atostogų, laukti, kol mokytoja Z. I. pasveiks (b. l. 7). Byloje taip pat pateiktas ir ieškovės 2016 m. kovo 15 d. prašymas, kuriuo prašoma pervesti ieškovės dukrą nuo 2016 m. kovo 15 d. į 3B klasę; ant prašymo nurodyta, jog pervedama į 3B klasę nuo 2016 m. kovo 15 d. (b. l. 8). Dėl ieškovės dukros pervedimo taip pat l. e. direktorės pareigas V. M. priėmė 2016 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. M-27 „Dėl V. S. perkėlimo į kitą klasę“, kuriame nurodyta, jog leidžiama pervesti ieškovės dukrą į 3B klasę nuo 2016 m. kovo 15 d. (b. l. 9). Taigi kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės dukra perkeliama į kitą klasę tik nuo 2016 m. kovo 15 d., o apie tai, kad buvo susitarta neoficialiai ieškovės dukrai leisti pabandyti pasimokyti kitoje klasėje 2016 m. kovo 14 d., byloje nėra jokių rašytinių įrodymų; leidimo davimą paneigė ir mokyklos vadovė (CPK 178 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė nuvedė dukrą į kitą klasę negavusi mokyklos vadovo oficialaus leidimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog vaikų perkėlimas nereglamentuotas jokiais vidiniais teisės aktais, kad neoficialaus perkėlimo praktika buvo taikoma ir anksčiau, o minėtam argumentui pagrįsti pateikė kitos mokinės pavyzdį. Iš darbo ginčų komisijai pateiktų V. L. K. vidurinės mokyklos Darbo tvarkos taisyklių 31 punkto matyti, jog mokinių paskirstymas į klases įforminamas direktoriaus įsakymu (ais) (darbo ginčų komisijos bylos l. 3), taigi, net jei detali perkėlimo tvarka ir nenustatyta, tačiau vaikai į klases nėra pervedami savavališkai, o tai priklauso nuo mokyklos vadovo valinio sprendimo, kuris įforminamas įsakymu. Pažymėtina, kad ieškovei, dirbančiai mokykloje, vaikų perkėlimo tvarka turėjo būti žinoma, juolab, kad, ieškovė buvo supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis (b. l. 42). Teisėjų kolegija pritaria ir apylinkės teismo argumentui, jog pateiktas pavyzdys dėl kito vaiko perkėlimo į kitą klasę nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pateisinti apeliantės veiksmų neoficialiai pervedant vaiką 2016 m. kovo 14 d. pabandyti mokytis kitoje klasėje, kadangi, viena vertus, tai visiškai skirtingi atvejai ir perkėlimo motyvai, kita vertus, sprendžiamas ne pats perkėlimo faktas ar leidimo perkelti pagrįstumas, o fakto perkelti vaiką neoficialiai buvimas.

18. Apeliantė taip pat nepagrįstai neigia drausminės nuobaudos pagrįstumą remdamasi argumentu, jog prašymą perkelti vaiką į kitą klasę teikė kaip vaiko motina, o tai reiškia, kad prašymo pateikimas perkelti dukrą į kitą klasę nepagrįstai vertinamas kaip pasinaudojimas pareigomis ar etikos normų pažeidimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad buvo baudžiamas apeliantės elgesys ne už prašymo perkelti vaiką į kitą klasę pateikimą, kurį pateikti suteikiama teisė kiekvienam įstatyminiam vaiko atstovui, bet už prašymą lydinčius veiksmus, kurie peržengė įprastas formalaus elgesio ribas, standartiškai taikomos kitiems asmenims. Pažymėtina, jog perkėlimo tvarka įforminama įsakymu, todėl nesant įsakymo bei nepagrindus neoficialaus perkėlimo anksčiau negu perkėlimas leistas įsakymu, vertintina, jog pagrįstai ieškovės elgesyje atsakovas bei pirmosios instancijos teismas įžvelgė pasinaudojimą pareigomis.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pateisinamas apeliantės elgesys ir įvertinant tai, jog nepadaryta turtinė žala. Pažymėtina, kad nors turtinės žalos padarymas nebuvo įrodinėjamas, o teismas nenustatė turtinės žalos, tačiau buvo nustatyta neturtinio pobūdžio žala profesijai, mokyklos prestižui ir geram vardui. Matyti, jog laikinai einanti atsakovo direktorės pareigas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl tokio neoficialaus perkėlimo buvo sukelta įtampa tarp mokytojų, situacija buvo aptarinėjama vaikų tėvų (b. l. 53). Iš mokytojos Z. I. paaiškinimo nustatyta, jog perkėlus apeliantės dukrą tarp tėvų kilo sąmyšis, jiems buvo neramu (darbo bylos l. 31). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią situaciją vertino kaip sukeltas neigiamas pasekmes, o apeliantė nepaneigė ir teikdama apeliacinį skundą nepaneigė tokios pirmosios instancijos teismo išvados (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė savo veiksmus pateisina remdamasi vaiko savijauta, nurodydama, kad vaikas naujoje klasėje pasijuto komfortiškai, tačiau nagrinėjamu atveju nevertinama ieškovės vaiko savijauta, kuri neturi teisinės reikšmės skiriant drausminę nuobaudą, tačiau vertinami apeliantės veiksmai iki įsakymo perkelti vaiką į kitą klasę priėmimo bei tokių veiksmų pasekmės.

20. Apeliantė taip pat nepagrįstai remiasi ir aplinkybe, jog savo istorijos mokytojos pareigas bei darbo funkcijas atliko sąžiningai ir kruopščiai, todėl nebuvo pagrindo jai skirti drausminės nuobaudos. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl padaryto pažeidimo, ir atsakydama į apeliantės argumentą, pažymi, kad darbo tvarkos taisyklės apima ne tik tiesioginį darbo funkcijų atlikimą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, būdama atsakovo darbuotoja, nuvedė savo dukrą į 3B klasę be oficialaus leidimo 2016 m. kovo 14 d. „pasibandyti mokytis“, vertintina, jog darbo normose nustatyti standartai privalo būti išlaikyti ir derinant asmeninius klausimus (DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas), už kurių nesilaikymą (darbo tvarkos taisyklių 80 punktas, 146.2 punktas, pareiginių instrukcijų 6.5 punktas) apeliantei ir buvo paskirta drausminė nuobauda.

21. Teisėjų kolegija nepasisako dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos bei jos proporcingumo padarytam pažeidimui, kadangi su minėta tvarka bei drausminės nuobaudos proporcingumu susijusių apylinkės teismo išvadų ieškovė apeliaciniame skunde neginčija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako ir dėl kitų apeliantės argumentų, kadangi jie neturi reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

22. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

24. Atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti 475 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teikia teismui 2016 m. lapkričio 14 d. sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas Nr. 306 ir mokėjimo nurodymą, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme aplinkybę. Iš 2016 m. lapkričio 14 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 306 nurodytos detalizacijos matyti, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas.

25. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo metu pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali rekomenduotina suma už atsiliepimo parengimą sudaro 1003,47 Eur (1.3 koeficientas x 771,90 Eur bruto, galiojęs 2016 m. II ketv.), taigi, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio.

26. Pažymėtina, kad priteisiant advokato teisinės pagalbos išlaidas atsižvelgiama ne tik į maksimalius rekomenduojamus dydžius, kurie nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, bet ir į kitus kriterijus, numatytus Rekomendacijų 2 punkte. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kilęs ginčas nėra sudėtingas, jam spręsti nebuvo reikalingos specialios žinios, taip nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai (Rekomendacijų 2.1-2.2, 2.7 punktai). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo atstovas teikė atstovavimo paslaugas atsakovui ir pirmosios instancijos teisme, tokiu būdu užtikrindamas teisinių paslaugų nagrinėjant civilinę bylą, pastovumą (Rekomendacijų 2.6. punktas). Todėl atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, vertintina, jog 475 Eur prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra per didelė, todėl ji mažintina, priteisiant iš apeliantės atsakovo naudai 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. L. K. mokyklai (įmonės kodas 190002411) 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.