Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato V. P. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nuspręsta pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti A. A. veiksmus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus į BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paliekant Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Bausmės atlikimo pradžia – 2022 m. vasario 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. lapkričio 4 d. (įskait. 2 mėnesiai 30 dienų), 1/3 paskirtos bausmės atliko 2023 m. kovo 30 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. balandžio 30 d. – 1 metai 6 mėnesiai 5 dienos.

Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje būtina pažymėti, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl net ir nustačius formaliąsias ir materialiąsias nuteistojo lygtinio paleidimo sąlygas, institucija ar teismas sprendžiantis lygtinio paleidimo klausimą gali jo netaikyti, jeigu yra pagrįstos priežastys manyti, kad bausmės tikslai vis dar nėra pasiekti ar nuteistajam dar per anksti tęsti resocializaciją probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo A. A. skundu, išnagrinėjęs Komisijos Nutarimą ir išanalizavęs A. A. asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos priimtas Nutarimas turi būti panaikintas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į skunde nurodytas aplinkybes, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo. Komisija tokį savo motyvuotą ir išsamų sprendimą priėmė, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, atliktą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. A. A. skunde išdėstytos aplinkybės, dėl ko turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, nesuponuoja išvados, jog Nutarimas nėra visapusiškai motyvuotas ir nepagrįstas. Komisijos nutarime, kuriame yra priimtas sprendimas nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra atsižvelgta į A. A. charakterizuojančių aplinkybių visumą, jos tinkamai įvertintos ir remiantis visomis išanalizuotomis aplinkybėmis priimtas įstatymų reikalavimus atitinkantis Nutarimas.

Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju, dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo, sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymų nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Tuo tarpu, šiuo atveju nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl vertintina jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir sprendžiama, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad A. A. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. A. deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, turi darbą – dirba pagal individualią veiklą, dalyvavo programose – „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa“, „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencija“, ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programą, „Į problemų sprendimą orientuota trumpalaikė terapija“, „Pykčio ir agresijos valdymas“, šachmatų turnyre, reginyje-susitikime su sporto klubo „PAMĖTOM“ nariais-žaidėjais, renginyje-susitikime su sporto klubo „ENTUZIASTAI“ nariais-žaidėjais, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Minėtos aplinkybės nuteistąjį A. A. charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos taikymui.

Teismas įvertinęs Nutarime, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2024 m. balandžio 12 d. išvadoje Nr. RV-25-1135 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) ir nuteistojo asmens byloje išdėstytas aplinkybes nustatė, jog A. A. anksčiau teistas 3 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai – kankindamas ar kitaip itin žiauriai sunkiai sutrikdė sveikatą. Iš nusikalstamų veikų visumos matyti, jog ankstesniuose nusikalstamose veikose įžvelgiamas finansinės naudos siekimo modelis, fiksuota nusikalstamo pobūdžio modelio lūžis ir nusikaltimų sunkėjimo dinamika. 2022 m. balandžio 6 d. Alytaus kalėjime buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. rugsėjo 19 d. atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taikant OASys metodiką, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. balandžio 3 d. Vilniaus kalėjime buvo atliktas A. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, kuo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreipiant dėmesį į A. A. kriminogeninius veiksnius, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad statiniai veiksniai yra didelis teistumų skaičius (4); laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika; ankstesniuose nusikalstamose veikose įžvelgiamas finansinės naudos siekimo modelis. Dinaminiai veiksniai nustatyti tokie kaip nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; impulsyvumas; problemų sprendimo įgūdžių stoka; pasekmių suvokimo stoka; tikslų siekis neteisėtais būdais. Apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra tokie kaip formalus gyvenamosios vietos patvirtinimas; formalus įsidarbinimo galimybės patvirtinimas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog A. A. bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas nebuvo, taip pat nebuvo ir baustas drausmine tvarka. Nuteistojo pakartotinis nusikalstamas elgesys yra siejamas su tam tikromis kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis bei nepakankamu kitų visuomenės narių teisių gerbimu bei moralinių vertybių ignoravimu. Su nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, spontaniškas ir agresyvus elgesys bei tokio elgesio pasekmių neįvertinimas. Nuteistasis pats pasirinkdavo rizikingas situacijas, kurios buvo susijusios su nusikalstamu elgesiu. Nustatytas būdingas teisės pažeidimų modelis, praeityje ne kartą teistas ir nors praeiti teistumai yra išnykę, tačiau pakartotinis nusikalstamumo modelis suponuoja nuteistojo neigiamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir esamas visuomenes normas. Pabrėžtina, jog 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos nutarimu Nr. NN-618 A. A. buvo perkeltas iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimo, siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems bei palengvinti nuteistojo resocializaciją ir užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Iš aptartų aplinkybių matyti, jog A. A. formaliai deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme ir tinkamai resocializuotis atgal į visuomenę, tačiau nuteistojo impulsyvus elgesys, savo kaltės minimalizavimas, išsakomos abejonės teisingumu, neigiamas požiūris į visuomenės interesus suponuoja prielaidą griežčiau vertinti nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos A. A. lygtiniam paleidimui, siekiant atsižvelgti ne tik į nuteistojo, bet ir į visuomenės interesus, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų nustatytą bausmę ar jos dalį, kuri jį taip paveiktų, kad ateityje būtų laikomasi įstatymų ir nebūtų sukeliama grėsmė aplinkiniams. Be to pažymėtina, jog A. A. nustatyta vidutinė (kintanti iš žemos į vidutinę) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas rodo, jog A. A. pažanga siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra nustatyta, o jau aukščiau minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesuponuoja esminių jo elgesio pokyčių bausmės atlikimo eigoje.

Visa tai rodo, kad yra matoma nuteistojo pažanga siekiant tinkamai resocializuotis, tačiau nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su Komisijos Nutarime išdėstyta pozicija, jog atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką bei nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatuotina, jog nuteistasis dar nepadarė reikšmingos pažangos, valdant nusikalstamo elgesio riziką ir nėra pagrindo manyti, kad jis paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo įstaigos laikysis įstatymų. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog skundžiamas Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus A. A. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti. Padaryta nusikalstama veika, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nuteistojo bausmės atlikimo metu nepakankamai pakitęs požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus A. A. iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. A. atstovo advokato V. P. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.