- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- A18.-137-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03352-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- V. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. 2017 m. birželio 7 d., apie 00.39 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) nustatant eismo įvykio aplinkybes nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti ir pabėgo.
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. G. buvo surašytas administracinis nurodymas, jam siūlyta sumokėti 45 eurų baudą iki 2017 m. gruodžio 1 d. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. G. nurodymu paskirtos baudos nebuvo sumokėjęs (b. l. 3), todėl, vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi ir 614 straipsnio 1 dalies 2 punktu, byla perduota nagrinėti teismui.
Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo V. G. nieko nenurodė (b. l. 1).
Teismo posėdyje V. G. savo kaltę neigė. Parodė, kad nuo policijos pareigūnų nebėgo, vienintelė jo klaida buvo, kad vėlai važiavo automobiliu. Jis su pažįstamais, viso šešiese, buvo autoservise, kai atėjo pareigūnai ir pradėjo klausinėti apie eismo įvykį. Neprisistatė, tačiau buvo apsirengę uniformas. Nieko konkrečiai nepasakė. Jie aiškinosi, kas vairavo automobilį, dėl to klausinėjo jį ir kitus kartu buvusius. Nepasakė, kad „jūs esate sulaikyti“, kad „negalite pasišalinti“, klausė, kas vairavo automobilį. Jie paaiškino, kad niekas automobilio nevairavo ir niekas eismo įvykio nepadarė. Jis dar vyko su pareigūnais į įvykio vietą prie tvoros, kuri net nebuvo pažeista. Po to visi grįžo prie autoserviso, jis turėjo autoserviso raktus, todėl uždarė jį ir išėjo namo, nes suprato, kad kalba baigta. Nepaklausė pareigūnų, ar dar jo reikės, tačiau ir jie nieko nepasakė. Nuo pareigūnų nebėgo. Vienas iš jų kompanijos asmuo iš tikrųjų pabėgo, tačiau tik jį vieną tuo apkaltino, nors pasišalino dviese. Teigė, kad jie tiesiog išėjo. Tas asmuo palei mašinas nubėgo, bet niekas nei gaudė, nei ką nors sakė jam. Niekas nesivijo, niekas nešaukė. Kai jis uždarė autoservisą, pareigūnai stovėjo prie savo mašinos ir šnekėjo, nepasakė, kad bus atliekamas kažkoks tyrimas. Pareigūnų automobilis buvo visai kitoje vietoje.
Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. G. parodė, kad vykdė tyrimą dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Pilietis V. G. dalyvavo eismo įvykyje, iš kurio pasišalino. Buvo taip užregistruota medžiaga. Be to, buvo traukiamas atsakomybėn dėl to, kad nepakluso policijos pareigūnams. Jis pats įvykio vietoje nebuvo, tik tyrė įvykį dėl pabėgimo iš eismo įvykio vietos. Šis tyrimas buvo nutrauktas, nes nukentėjęs nepateikė pretenzijų. Apie tai, kad V. G. nepakluso policijos pareigūnams, jam žinoma iš pareigūnų tarnybinių pranešimų. Pareigūnai aiškinosi dėl eismo įvykio, surado 5 asmenis, kurie buvo autoservise. Bandant aiškintis, 2 iš jų pabėgo. Vienas iš pabėgusių buvo V. G.. Kiti liko, jiems buvo nustatytas neblaivumas. Policijos pareigūnai vijosi bėglį, po to paaiškėjo, kad tai V. G.. Jis lakstė apie automobilius, jo buvo prašoma sustoti. Sakė „stok, policija“, jis lakstė apie mašinas. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atpažino patruliai, o asmenys, kurie buvo kartu su V. G., nurodė, kad jis ten buvo. Policininkai jį aiškiai matė. Jis ne kartą keitė parodymus. Tik vėliau prisipažino, kad vairavo.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas O. G. parodė, kad tyrė autoįvykį dėl „Mercedes Benz“ atsitrenkimo į tvorą. Nuvažiavo į autoservisą, ten buvo mašina ir 5 asmenys, visi buvo neblaivūs. Pradėjo aiškintis, kas yra savininkas, kas vairuotojas ir pan. Su V. G. kartu nuvažiavo į įvykio vietą, apžiūrėjo stulpą, tada grįžo atgal į autoservisą. Pasakė, kad visiems nustatys girtumą/blaivumą. Visi asmenys buvo garaže, prie automobilio. Paskui jie uždarė garažą, išėjo pro kitą išėjimą ir pradėjo bėgti į visas puses. Pradėjo gaudyti, sugavo 3, o porininkas V. Š. vaikėsi administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Jam buvo sakoma „Policija, sustokite“. Kiti nurodė, kad būtent jis vairavo automobilį. Pabėgo jis ir dar vienas. Tie, kurie liko, pasakė, kas tie 2 kiti. Tie 2 kurie bėgo, jie bėgo akivaizdžiai, nes prieš tai mes su jais bendravome. Jie jau žinojo, kad mes aiškinamės įvykio aplinkybes.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas V. Š. parodė, kad Salininkuose buvo eismo įvykis. Automobilis atsitrenkė į namo tvorą, išvažiavo iš įvykio vietos. Jie nuvyko į eismo įvykį, aiškinosi aplinkybes. Automobilį rado garaže, autoservise. Garažas buvo atidarytas. Aiškinosi įvykio aplinkybes, nuvažiavo į įvykio vietą su V. G. apžiūrėjo tvorą, tada grįžo atgal. Nustatinėjant asmenybę, jie uždarė garažą ir visi išėjo pro kitą išėjimą. Dalis jų buvo sulaikyti, 2 iš jų pradėjo bėgioti aplink mašiną. Vienas iš jų buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kitas asmuo – nenustatytas. Jiems buvo pasakyta „stokit, policija“.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Ž. N. parodė, kad su V. G. ir kitais buvo prie autoserviso, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Teigė, kad nematė ir negirdėjo, kai policijos pareigūnai šaukė V. G. sustoti ir nematė, kad jis nevykdytų reikalavimų. Vienas iš pažįstamų tikrai pabėgo, bet tai buvo ne V. G..
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad V. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių O. G. ir V. Š. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. birželio 7 d., apie 00.27 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Melioratorių g. automobilis įvažiavo į tvorą. Aiškinantis įvykio aplinkybes, pagal liudytojų parodymus nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį autoservisą, kur rado automobilį „Mercedes Benz“, šalia automobilio buvo 5 iš matymo neblaivūs asmenys, nuo kurių sklido stiprus alkoholio kvapas. Aiškinantis aplinkybes dėl apgadintos tvoros ant automobilio rado žymes atitinkančias tvoros apgadinimus, automobilio variklis buvo šiltas, automobilio padangų raštas atitiko žymes įvykio vietoje. Automobilis buvo be valstybinio numerio ženklų. Jaunuoliai apie eismo įvykį nieko nepasakojo, elgėsi įžūliai, ant priekinio automobilio bamperio matėsi įbrėžimas. Išėję iš serviso patalpų į lauką, toliau aiškinosi įvykio aplinkybes. Paaiškino jaunuoliams, kad bus nustatytos tapatybės ir visų asmenų girtumas, du asmenys pradėjo bėgti. Vyriausiasis patrulis V. Š. sušuko „Stok, policija“ ir pradėjo vytis aplink automobilius bėgiojantį vaikiną, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. G., kuris prieš tai užrakino servisą, kuriame buvo automobilis „Mercedes Benz“ (b. l. 4-5, 6, 7); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio specialisto R. G. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad tiriant eismo įvykio medžiagą Nr. AV2-1630/720 buvo susisiekta su pareigūnu V. Š., kuris paaiškino, kad 2017 m. birželio 7 d., atvykus į autoservisą, kur stovėjo eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Mercedes Benz“, buvo bandoma nustatyti vairuotoją. Paaiškinta, kad įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinta tvora, ant automobilio yra žymės, kurios atitinka tvoros apgadinimui, taip pat įvykio vietoje liko pėdsakai nuo rato protektoriaus, tačiau nei vienas asmuo neprisipažino vairavęs automobilio. Išėjus aiškintis į kiemą, visi asmenys bandė pasitraukti, tarp jų buvo, kaip vėliau paaiškėjo, V. G., kuris užrakino autoservisą ir bandė pabėgti, į perspėjimus sustoti nereagavo, bėgiojo aplink kieme stovinčius automobilius ir pasitraukė (b. l. 9).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas laikomas administraciniu nusižengimu. Teismo posėdyje V. G. neneigė, kad prie jo priėję pareigūnai buvo su tarnybinėmis uniformomis, taigi iš to jam turėjo buvo akivaizdu, kas yra šie asmenys. Nors V. G. tvirtino, kad nuo pareigūnų nebėgo ir jo atžvilgiu nebuvo gautas joks nurodymas, „Stok, policija“, tokius jo parodymus paneigia byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, taip pat teismo posėdyje pareigūnų O. G. ir V. Š. parodymai. Teismo posėdyje abu įvykio vietoje buvę pareigūnai patvirtino, kad iš įvykio vietos bandė pasišalinti du asmenys, kad jiems buvo šaukiama „Stok, policija“, tačiau jie nepakluso. Be to, liudytojas V. Š. atpažino V. G. kaip būtent tą asmenį, kurį jis vaikėsi ir nepakluso jo nurodymui sustoti. Nors kartu su V. G. įvykio vietoje buvęs liudytojas Ž. N. tvirtino, kad negirdėjo, kaip V. G. būtų pareigūnai šaukę sustoti ir nematė, kad jis nebūtų vykdęs pareigūnų reikalavimų, tačiau šis liudytojas yra V. G. draugas, todėl turi suinteresuotumą bylos baigtimi bei gali siekti padėti jam išvengti atsakomybės. Dėl nurodytų priežasčių šio liudytojo parodymais teismas nesivadovauja kaip nepatikimais. Be to, tai, kad nurodytas liudytojas teigė nematęs ir negirdėjęs tam tikrų aplinkybių, dar nereiškia, kad jų nebuvo. Tuo tarpu tarnybinius pranešimus surašę ir teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, kad su V. G. jokie ryšiai jų nesieja, jie nebuvo anksčiau pažįstami. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusižengimo padarymu ar jam pakenkti, jų parodymai bei tarnybiniai pranešimai tarpusavyje neprieštarauja ir vieni kitus papildo, todėl teismas neturi pagrindo jai netikėti.
Byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad 2017 m. birželio 7 d. policijos pareigūnams tiriant įvykusio eismo įvykio aplinkybes V. G. pradėjo šalintis iš vietos, bėgti nuo policijos pareigūno V. Š. ir nepakluso jo teisėtam reikalavimui sustoti, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į valdymo tvarką), ir tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama V. G. asmenybė – baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti V. G. paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas lygus ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
V. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 115 Eur dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:17074941141. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.