Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjos S. R. atstovei advokatei Audronei Neniškienei (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant),

suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),

suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),

suinteresuotam asmeniui L. R. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, valstybės įmonei Registrų centro Marijampolės filialas, L. R. ir Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja S. R. prašo teismą nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai), ir daiktinės teisės į juos (b. l. 3-5). Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad daiktinės teisės į Pastatus Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. VĮ Registrų centro Marijampolės filialas atsisakė įrašyti Pastatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, netenkino jos prašymo dėl daiktinių teisių įregistravimo. Pastatai priklauso jai. Pastatuose jos motina M. G. gyveno iki savo mirties – (duomenys neskelbtini). Su motina gyveno ji ir jos brolis L. R.. Po motinos mirties ji Pastatus naudoja, juos valdo. Ji Pastatus sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo nuo anksčiau juos valdžiusios jos motinos mirties (duomenys neskelbtini). Per visą šį laiką Pastatais nuolatos naudojosi pagal tikslinę paskirtį – name gyveno ir namų ūkio tvarkymui naudojo ūkines patalpas. Šiuo metu siekianti įteisinti ir išviešinti įregistruojant tiek Pastatus, tiek prašomą nustatyti kaip įgytą įgyjamosios senaties pagrindu savo nuosavybės teisę į juos. Į namus gyventi atėjo mama, ji juos valdė, kol numirė. Anksčiau ten gyveno seneliai, jie statė Pastatus. Senelius prižiūrėjo mama, todėl jai liko namai. Ji tuose namuose užaugo, juose gyvena iki dabar. Mama namuose išgyveno apie 30-40 metų iki jos gimimo. Kai ji gimė, šeima namuose gyveno kartu. Ji turi vieną brolį L. Mama jai paliko turtą, niekas daugiau nepretendavo. Mama mokėjo už elektrą, vėliau – ji mokėjo. Niekada nebuvo išsikėlusi iš namo, valdė jį kaip nuosavą. Ji pastatus valdo: moka mokesčius, tvarko aplinką. Mama ir ji buvo deklaravusi vietą tame name. Žemės nuosavybė prie namų – 50 arų, sutvarkyta, po pačiais Pastatais nesutvarkyta. Dėl 50 arų žemės susitvarkė dokumentus po mamos mirties (b. l. 3-5).Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Pareiškėjos valdomi nekilnojami daiktai niekada nepriklausė nei savivaldybei, nei likviduotam Vilkaviškio r. (duomenys neskelbtini) kolūkiui, Pastatai visą laiką nuo jų pastatymo buvę tik privatūs. Ūkinėse knygose 1986 metais įrašyta pareiškėjos mama kaip pastatų šeimininkė (b. l. 60-61).Suinteresuotas asmuo L. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 34).Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėja nepateikė į bylą patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos valdomi statiniai statybos būdu buvo sukurti teisėtai, kad nėra ir nuo pat sukūrimo nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybės objektais, kas pagal įstatymo reguliavimą galėtų būti kliūtimis nustatyti prašomą faktą. Pareiškimą siūloma spręsti teismo nuožiūra (b. l. 35-38).Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas atsiliepime į pareiškimą prieštaravimų pareiškėjos reikalavimui nepareiškė, patvirtino apie atsisakymą administracine tvarka Nekilnojamo turto registre įregistruoti pareiškėjos valdomus daiktus ir daiktines teises į juos, kadangi ši neturi ir nepateikė nustatytų kaip privalomų statinių statybos ir daiktinių teisių į juos įgijimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (b. l. 45-46).Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. K. paaiškino, kad R. gyveno prie karių kapų. Ji ten apsigyveno 1988 metais, tai R. toje vietoje jau gyveno. M. mirė prieš 10 metų. Iki mirties namą tvarkė M. Yra namas ir ūkinis pastatas. Po M. mirties pastatuose gyveno jos vaikai S. ir L., jie ten tebegyvena. Negirdėjo, kad kas nors keltų pretenzijas.Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. M. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) nuo gimimo. R. pažįsta, jie gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje – M. ir B. Tas namas buvo pastatytas, jie į jį įsikraustė. Yra namas ir ūkinis pastatas. M. ir B. turėjo du vaikus – S. ir L., kurie ten užaugo. M. mirė prieš 10 metų, B. mirė prieš metus. Viskas liko dukrai. Niekas pretenzijų nekėlė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.Nustatyta, kad 1917 m. buvo pastatyti Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 10-12). Pastatus statė privatūs asmenys, pas kuriuos apsigyveno pareiškėjos motina M. G. (b. l. 21, 62). Po Pastatus stačiusių asmenų mirties, pareiškėjos motina M. G. toliau liko gyventi Pastatuose, valdė juos kaip savo. M. G., sukūrusi šeimą, Pastatuose gyveno su šeima – dukra S. R., sūnumi L. R., vaikų tėvu B. R. (b. l. 19, 21-22). Po pareiškėjos motinos M. G. mirties ((duomenys neskelbtini)), Pastatus toliau valdo pareiškėja (b. l. 4). Pareiškėja Pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvena nuo gimimo – nuo (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai iki dabar (b. l. 19). Pareiškėja Pastatus prižiūri, moka mokesčius, tvarko aplinką (b. l. 4, 23-25). Pastatų naudojimas visą laiką buvo atviras (b. l. 4, 23-25). Nuosavybės teisės į Pastatus viešame registre neįregistruotos (b. l. 47). Pastatai nepriklausė savivaldybei ar buvusiam (duomenys neskelbtini) kolūkiui (b. l. 62). (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose nurodyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1986 m. iki 1990 m. nuomos pagrindu ir nuo 1991 m. iki 1997 m. nuosavybės teise priklausė M. G. ūkiui (b. l. 17-19). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).Pagal pareiškėjos, suinteresuoto asmens atstovės ir liudytojų paaiškinimus, rašytinius duomenis teismas sprendžia, kad egzistuoja visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos: 1) pareiškėjos motina, vėliau pareiškėja praeityje nebuvo įgijusios nuosavybės teisės į Pastatus jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į Pastatus nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjos, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neįrodyta, jog Pastatai nėra valstybės nuosavybė. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje reglamentuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl bylose dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (LAT 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Tokių įrodymų į bylą nepateikta, todėl neįrodyta, kad Pastatai priklausė valstybei ar savivaldybei; 3) pareiškėjos motina, po jos mirties – pareiškėja Pastatus pradėjo valdyti ir jais naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių į Pastatus už jas; 4) pareiškėjos motina vėliausiai nuo 1986 m. Pastatus valdė teisėtai, perėmusi juos iš privačių asmenų, o pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) Pastatus valdė teisėtai, perėmusi valdymą po savo motinos mirties. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja ar jos motina Pastatus pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) pareiškėjos motina, vėliau pareiškėja Pastatus valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydamos: juose gyveno, mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė aplinką; 6) pareiškėjos motina vėliausiai nuo 1986 m., o pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) Pastatus valdė ir naudojo nepertraukiamai; 7) pareiškėjos motina, vėliau pareiškėja Pastatus valdė kaip savo, elgėsi kaip jų savininkės; 8) Pastatus tiek pareiškėjos motina, tiek pareiškėja sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį – pareiškėjos motina vėliausiai nuo 1986 m. iki (duomenys neskelbtini), o pareiškėja – nuo (duomenys neskelbtini). Esant šių sąlygų visumai, teismas daro išvadą, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į Pastatus įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.