Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams su įpareigojimais;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams;

3) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ( 3 veikos ), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo bausme 9 metams. Ši bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimu. 2024 m. sausio 9 d. nutartimi 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinta ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 60 parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. sausio 9 d. nutartimi paskirta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta ir sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams 15 dienų. 2025 m. sausio 2 d. lygtinai paleistas iš Alytaus kalėjimo neatlikus į 5 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2025 m. sausio 2 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą, o 2025 m. birželio 9 d. iš jo išbrauktas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2025 m. liepos 31 d. apie 01.00 val., būdamas neblaivus vairavo automobilį Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvėmis, kuomet Geležinio Vilko g. - Ukmergės g. sankryžoje, Vilnius, policijos pareigūnams automobilį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, jam nustatytas 1,96 promilės girtumas. Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. liepos 31 d. įtariamuoju apklaustas V. M. savo kaltę pripažino visiškai, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi ir parodė, kad 2025 m. liepos 30 d. visą dieną vartojo alkoholį, <...> brendį <...>. Buvo kažkokiame bare, <...> Savanorių prospekte. Kur norėjo važiuoti <...> kažkur dar išgerti. Įsėdo į automobilį Peugeot Partner (duomenys neskelbtini) numeriais, <...> už vairo ir važiavo, kur tik sugalvojo Vilniaus miesto gatvėmis. Ukmergės - Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnai iš karto suprato, kad jis neblaivus, davė jam papūsti į alkotesterį, pamena, kad pripūtė virš dviejų promilių. Dėl automobilio Peugeot Partner nieko paaiškinti negali, iš kur jis pas jį atsirado ir iš kur jį paėmė. Alkoholį jau vartoja apie 3 mėnesius kiekvieną dieną, su atmintimi labai prastai. Ar automobilį iš kažko pasiskolino, ar ji yra kokio jo giminaičio, negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) nėra buvęs. Vairuotojo pažymėjimo apskritai nėra turėjęs, nėra laikęs egzamino (el. b. t. 1, b. l. 149-152).

Motyvuojamoji dalis

Be V. M. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2025 m. liepos 31 d. registruotas gyventojo pranešimas, kad kieme per šaligatvius važinėjo a/m (duomenys neskelbtini) sp. v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas išlipęs iš a/m-lio šaukė. A/m-lio galas yra po eismo įvykio. Dabar a/m-lis nuvažiavo Geležinio Vilko g. link Seimo. Pasak pranešėjo galimai vairuotojas neblavus (el. b. t. 2, b. l. 4-5).

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. rugpjūčio 8 d. liudytojas E. M. („(duomenys neskelbtini)“ direktorius) parodė, kad įmonės reikmėms 2023 metais gruodžio mėnesį iš UAB (duomenys neskelbtini) nusipirko automobilį Peugeot Partner su lietuviškais numeriais (duomenys neskelbtini) Kadangi įmonė ir veikia (duomenys neskelbtini), nupirktam automobiliui privaloma išsiimti (duomenys neskelbtini) valstybinius numerius ir užregistruoti (duomenys neskelbtini) regitros įmonėje. Taip ir padarė. Taip pačiais metais automobilis ir buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini). Buvo gauti (duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu naudojasi jo įmonės darbuotojai ir jis tuo pačiu. Datos tiksliai nepasakys, šių metų liepos mėnesio pradžioje su šiuo automobiliu atvažiavo į Vilnių. Priparkavo (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2025 m. liepos 31 d. nakties metu jam teko darbo reikalais vykti į (duomenys neskelbtini), todėl automobilį perstatė prie (duomenys neskelbtini). Raktus nuo automobilio paliko savo pažįstamam A. P. Kiek žino, A. ir V. M. yra draugai. Bendrauja. Kokiomis aplinkybėmis pas V. atsirado automobilio raktai, negali pasakyti ir nurodyti, galimai buvo duoti A., tačiau, kaip ir minėjo, negali to tiksliai nurodyti. Automobilis nebuvo pavogtas. 2025 m. rugpjūčio 1 d. 10 val. pastebėjo, kad automobilio nėra jo pastatymo vietoje, todėl nežinodamas, kur yra automobilis ir kas su juo atsitiko, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad nėra jo įmonei priklausančio automobilio ir nežino, kas su juo atsitiko. Suprato, kad A. yra susijęs su automobilio dingimu, todėl jam įkyriai vis skambino ir klausinėjo. Pagaliau jis jam prisipažino, kad su automobiliu įvyko kažkoks incidentas ir automobilis yra policijos įstaigoje. Išsiaiškino, kad automobilis pateko į eismo įvykį ir yra automobilių saugojimo aikštelėje. Prašo jo įmonei grąžinti automobilį Peugeot Partner. Jam parodytas valstybinis numeris yra nuo šito automobilio <...> (el. b. t. 1, b. l. 193-196).

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. rugpjūčio 8 d. liudytojas A. P. parodė, kad V. M. yra jo pažįstamas. V. pažįsta maždaug apie (duomenys neskelbtini). V. yra jo sugyventinės G. M. brolis. Taip pat pažįsta E. M., jis yra jo pažįstamas. Dažnai su juo bendrauja. Dienos tiksliai negali pasakyti, jis iš (duomenys neskelbtini), automobilį Peugeout Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perstatė į kitą kiemą, kadangi E. jam buvo palikęs automobilį saugoti ir prižiūrėti. Tada, negali pasakyti tiksliai dienos, galimai 31 dieną, V. M. davė automobilio raktus, kad jis automobilį perstatytų į dar kitą vietą, saugesnę. Po to V. kažkur dingo. Su juo susisiekti nebuvo galimybės, o telefoną jis buvo palikęs namuose. Kitą dieną V. M. grįžo namo, jis nurodė, kad buvo uždarytas į areštinę, kad jo vairuotas automobilis Peugeout Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas ir yra automobilių saugojimo aikštelėje. Jis apie tai, kas atsitiko su automobiliu Peugeout Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė automobilio savininkui E. M. Jis V. tik leido automobilį perstatyti, o nevairuoti automobilį neblaiviam (el. b. t. 2, b. l. 1-3).

2025 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime dėl techninio eismo įvykio nurodyta, kad 2025 m. liepos 31 d., patruliuojant kartu su <...> jaunesniuoju tyrėju E. P. <...> radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ iš VPK OVS budėtojo apie 01.12 val. radijo ryšiu gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kad: „(duomenys neskelbtini) spalvos automobilis, v/n (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį PEUGEOT, v/n (duomenys neskelbtini) pasišalino. Praneša liudininkas.“ Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjai O. A., <...>, ir A. M., <...>. O. A. paaiškino, kad būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo 2 garsius garsus, dėl ko pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip vyras, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, užrakina (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį ((duomenys neskelbtini)) ir nuo jo svirduliuodamas nueina, vėliau tas vyras grįžta atgal į (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį ir nuvažiuoja link Savanorių žiedo. O. A. teigė, kad pagal minėto vyro eiseną mano, kad minėtas vyras galėjo būti neblaivus, kadangi jis svirduliavo. O. A. paaiškino, kad kieme pamatė apgadintą automobilį, todėl apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. O. A. nurodė, kad nematė, kaip buvo apgadintos transporto priemonės, tik girdėjo 2 garsus, kurie priminė transporto priemonių susidūrimus. A. M. nurodė, kad būdama bute išgirdo mašinos garsus, pažiūrėjusi pro langą pamatė, kaip lauke ant pievos buksuoja (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis ((duomenys neskelbtini)), kuris išvažiavo, o minėtai transporto priemonei grįžus, išgirdo dūžius, kurie priminė automobilių plastikų dūžius. A. M. teigė, kad pačių eismo įvykių nematė, tik girdėjo, kas vairavo transporto priemonę, nematė. O. A. nurodė, kad kieme rado nuo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio nukritusį valstybinio numerio ženklą, išduotą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus daugiabučių kiemus pastebėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra apgadinti 2 automobiliai: „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ir „Opel Astra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Panaudojus POLIS II naršyklę nustatyta, kad „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. G., <...>, kuris skambinant telefonu neatsiliepė. „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra I. M., <...>, kuri skambinant telefonu neatsiliepė. Automobiliui „Peugeot 308“ apgadintas galinis kairės pusės bamperis, išdaužtas galinis kairės pusės žibintas. Šalia minėto automobilio galo yra matomos ant žemės gulinčios žibinto šukės. Automobiliui „Opel Astra“ apgadintas galinis dešinės pusės bamperis. Minėtų transporto priemonių apgadinimai nufotografuoti. Taip pat pievoje, kur, pasak pranešėjų, važiavo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis, buvo pastebėtas automobilio padangos protektoriaus pėdsakas, kuris buvo nufotografuotas. Iš O. A. ir A. M. paimti paaiškinimai. Užpildytas EĮIS: 07-25-9644193. Nuotraukos įkeltos į EĮlS (el. b. t. 1, b. l. 92-93).

2025 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime dėl sustabdytos transporto priemonės nurodyta, kad 2025 m. liepos 31 d., pareigūnas, dirbdamas nustatytame maršrute tarnybiniu automobiliu, kuris yra pažymėtas skiriamaisiais policijos ženklais, kartu su specialistu R. Č. išgirdo, kaip Vilniaus aps. VPK OVS budėtojas per radijo ryšį praneša, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas teigia, kad kieme šaligatviu važinėja (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis, kurio vairuotojas yra neblaivus. Dirbant pagal požymius, jie pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) važiuojantį (duomenys neskelbtini) spalvos, požymius atitinkantį automobilį link Geležinio Vilko g. Apsisukus bei važiuojant Geležinio Vilko g., pravažiavus tunelį, jie pavijo anksčiau matytą automobilį, kurio galinė automobilio dalis buvo apgadinta. Įjungus spec. švyturėlius bei garsinį signalą, automobilis Peugeot su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais važiuodamas trečia eismo juosta nesustojo, tačiau pradėjo stipriai vingiuoti, vos neatsitrenkęs į atitvarus. Įjungus švyturėlius jie važiavo nuo Geležinio Vilko tilto iki Geležinio Vilko g. 37, kur automobilis sustojo prie sankryžos Geležinio Vilko g. – Ukmergės g. Apie 1 val. 20 min. privažiavus stabdomam automobiliui iš priekio, užkitus jam kelią toliau važiuoti, pastebėjo, kad vairuotojas bando atidaryti vairuotojo pusės durelės. Kai jis pribėgo prie stabdomo automobilio vairuotojo pusės, vairuotojas buvo jau išlipęs iš automobilio bei, galimai, ruošėsi bėgti, dėl to vairuotojas iškart buvo paimtas už kairės rankos ir paguldytas ant žemės. Nuo vairuotojo sklido aitrus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Bendraujant su vairuotoju, jis prisistatė kaip „A.“ bei teigė, kad jis būdamas bare sukonfliktavo (asmuo netikslino, su kuo buvo konfliktas), bei teigė, kad „Manęs niekas nemuš, dėl to aš paėmiau raktus nuo stalo ir išvažiavau. Aš (duomenys neskelbtini) mašiną, kam ji priklauso, nežinau“, taip pat asmuo prisipažino, kad yra apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Dalinės apžiūros metu galinėje kišenėje gulėjo piniginė, kurioje buvo daug įvairių banko kortelių V. M. vardu ir asmens tapatybės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo elgėsi neadekvačiai, tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje daužė galvą į sieną, taip žalodamas save. Pildant dokumentus po kurio laiko asmuo ir vėl pradėjo daužyti galvą į sieną. Kad asmuo nesusižalotų, nedelsiant buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS. Panaudotos spec. priemonės antrankiai (el. b. t. 1, b. l. 82).

Įvykio vietos apžiūros protokolu (su jo priedu – foto-lentele) 2025 m. liepos 31 d. apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučių kiemas adresu (duomenys neskelbtini) bei jame stovintys automobiliai. Šalia daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje ant vejos matomas Peugeot automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie Opel automobilio galinės pusės, matyti ant galinio bamperio dešinėje pusėje esantys apgadinimai, subraižymai. Žiūrint į automobilį Opel iš galinės pusės, po kaire puse matomas stovintis Peugeot automobilis, priėjus arčiau prie Peugeot automobilio galinės pusės, matomi ant galinio bamperio kairės pusės esantys apgadinimai. Prie Peugeot automobilio galinio bamperio kairės pusės ant žemės matomos galimai sudaužyto galinio žibinto raudonos spalvos šukės. Žiūrint nuo Peugeot automobilio galinės pusės link prekybinio kiosko pusės, ant smėlio matomos automobilio ratų provėžos. Einant arčiau link kiosko pusės matomos dar vienos automobilio ratų provėžos, medis, šalia kurio ant žemės guli (duomenys neskelbtini) registracijos valstybinio numerio ženklas Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinio numerio ženklas paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 1. <...> Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių ar objektų nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebima (el. b. t. 1, b. l. 66-68, 69-76).

Įvykio vietos apžiūros protokolu (su jo priedu foto-lentele) 2025 m. liepos 31 d. apžiūrėta Geležinio Vilko 37A, Vilnius, Vilniaus miesto sav., gatvė, automobilis Peugeot Partnert valst. Nr. (duomenys neskelbtini). <...> apgadintas automobilio priekis, sulaužytas priekinis bamperis ir jo grotelės, nėra priekinio valstybinio numerio. Automobilio gale įlenktos galinės durys, įlenktas galinis bamperis, apgadintas bei sulankstytas galinis valstybinis numeris, išdaužtas galinis kairys žibintas. <...> Automobilio salone <...> ant <...> grindų guli tuščia plastikinė butelio tara ir kiti daiktai (el. b. t. 1, b. l. 41-43, 44-53).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. rugpjūčio 11 d. apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai, pavadinimu:

1) BPC skambučio įrašas (ID 92407883354, skambučio pradžia 2025-07-31 01:00:27), įrašo trukmė 1 minutė, 24 sekundės. Įraše girdimas pokalbis, vykstantis tarp BPC darbuotojo ir vyro, paskambinusio bendruoju pagalbos numeriu. Įrašas prasideda: BPC: 112. Vyras: Sveiki. Norėčiau pranešti apie įtartinai girtą vairuotoją. BPC: Koks miestas, gatvė? Vyras: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Prie namo, kieme ratais važinėjo, sustojo, rėkavo, mašinos galas įdaužtas. BPC: Kokia markė? Vyras: Markės nemačiau, dviejų durų, (duomenys neskelbtini), primena tokį (duomenys neskelbtini), kai būna pakraunamas. BPC: Valstybinius gal įžiūrėjote? Vyras: (duomenys neskelbtini) ir toliau tiktai skaičiai. (duomenys neskelbtini) tik tai buvo. Nuvažiavo tik ką link (duomenys neskelbtini), išvažiuojant po dešine link Geležinio Vilko. Link Seimo pusės. Tik tik nuvažiavo. Jis bordiūrais važinėja. BPC: Jūsų vardas, kas praneša? Vyras: M. J. <...>;

2) BPC garso įrašas pavadinimu BPC skambučio įrašas (ID 92407883723, skambučio pradžia 2025-07-31 01:07:17), įrašo trukmė 1 minutė, 21 sekundė. Įraše girdimas pokalbis, vykstantis tarp BPC darbuotojos ir vyro, paskambinusios bendruoju pagalbos numeriu. Įrašas prasideda: BPC: 112. Vyras: Aš čia neseniai skambinau dėl to, kad čia važinėjo kažkoks (duomenys neskelbtini). Man pasakė paskambinti. Apgadinta mašina Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)…. BPC: Kas jums sakė? Vyras: Policija pasakė paskambinti, jeigu apgadinta kokia mašina. BPC: Peugeot kokie valstybiniai? Vyras: (duomenys neskelbtini). Ir čia matosi provėžos, kur jisai važinėjo. Čia bus tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). O, valstybinius numerius radome. Bet čia (duomenys neskelbtini) numeriai bus. BPC: To (duomenys neskelbtini) tie (duomenys neskelbtini)? Vyras: Jo. (duomenys neskelbtini) <...>;

3) BPC skambučio įrašas (ID 92407883723, skambučio pradžia 2025-07-31 01:17:00), įrašo trukmė 55 sekundės. Įraše girdimas pokalbis, vykstantis tarp BPC darbuotojos ir vyro, paskambinusio bendruoju pagalbos numeriu. Įrašas prasideda: BPC: 112. Vyras: va ką tik nuvažiavo šitas veikėjas, kur čia (duomenys neskelbtini) įvykis, link (duomenys neskelbtini). BPC: Koks čia įvykis buvo? Vyras: Avarija (duomenys neskelbtini). BPC: Ir nuvažiavo link Vingio? Vyras: Link Vingio. Dabar prie sankryžos stovi. Labai lėtai važiuoja. BPC: Valstybinius jūs nurodėt, o markė kokia? Vyras: Markės nepastebėjau, nes ką tik greit pravažiavo. BPC: Link Vingio kino teatro nuvažiavo? Vyras: Taip. Vos važiuoja žinokite. BPC: Gerai, perduosim policijai;

4) BPC skambučio įrašas (ID 92407883723, skambučio pradžia 2025-07-31 01:17:42), įrašo 43 sekundės. Įraše girdimas pokalbis, vykstantis tarp BPC darbuotojo ir vyro, paskambinusio bendruoju pagalbos numeriu. Įrašas prasideda: BPC: 112. Vyras: Sveiki, čia dėl (duomenys neskelbtini) avarijos, jisai dabar sustojęs yra už sankryžos pagrindinės. Va važiuoja patruliai. BPC: Nurodėte jau policijai? Pamatė pareigūnai? Vyras: Žemaitės gatve tegul važiuoja, tiesiai tiesiai į Konarskio pusę. BPC: Vienu žodžiu policija pamatė, viskas gerai tada (el. b. t. 1, b. l. 62-65).

Neblaivumo nustatymo akte nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. Nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 val. Pirmo tikrinimo metu 01.38 val. jam nustatytas 2,19 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 02.03 val. – 1,96 prom. neblaivumas. V. M. neblaivumo nustatymo akte nepasirašė (el. b. t. 1, b. l. 77).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotą girtumo laipsnį patvirtina alkotesterio pūtimo kvitų rodmenys iš kurių matyti, jog 2025 m. liepos 31 d. 01.38 val. V. M. nustatytas 2.19 ‰, o 2025 m. liepos 31 d. 02.03 val. – 1.96 ‰ girtumo laipsnis. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. lapkričio 21 d (el. b. t. 1, b. l. 78-81).

Ikiteisminiame tyrime surinkti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų loginę grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. M. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Minėta, kad ikiteisminiame tyrime V. M. savo kaltę pripažino, parodė, kad 2025 m. liepos 30 d. visą dieną vartojo alkoholį kažkokiame bare, po ko nusprendė pasivažinėti Vilniaus gatvėmis, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų; pripūtė virš dviejų promilių. Alkoholį vartoja apie 3 mėnesius kiekvieną dieną, vairuotojo pažymėjimo apskritai nėra turėjęs. Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad buvo palikęs įmonės automobilį savo pažįstamam A. P. prižiūrėti ir saugoti, o 2025 m. rugpjūčio 1 d. 10 val. pastebėjo, jog automobilio nėra pastatymo vietoje; vėliau A. P. prisipažino, kad su automobiliu įvyko incidentas ir automobilis yra policijos įstaigoje. Liudytoju apklaustas A. P. šiuos E. M. parodymus patvirtino, paaiškino, kad E. M. jam buvo palikęs automobilį, o jis galimai 31 dieną, V. M. davė automobilio raktus, kad perstatytų automobilį į kitą vietą, saugesnę. Po to V. M. kažkur dingo, grįžo namo kitą dieną ir nurodė, kad buvo uždarytas į areštinę, kad jo vairuotas automobilis yra apgadintas ir saugomas automobilių saugojimo aikštelėje. Jis tik leido automobilį perstatyti, o nevairuoti automobilį neblaiviam. Iš į gautą iškvietimą reagavusio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnams buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini) kieme šaligatviu važinėja (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis, kurio vairuotojas yra neblaivus. Dirbant pagal požymius, buvo pastebėtas minėtas automobilis, tik užkitus kelią toliau važiuoti, automobilis buvo sustabdytas. Pareigūnai pastebėjo, kad vairuotojas bando atidaryti vairuotojo pusės durelės. Jiems pribėgus, buvo matyti, kad asmuo galimai ruošėsi bėgti, dėl to asmuo iškart buvo paimtas už kairės rankos ir paguldytas ant žemės. Nuo vairuotojo sklido aitrus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Asmuo elgėsi neadekvačiai, tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje daužė galvą į sieną, taip žalodamas save. Nustatyta, kad vairuotojas – kaltinamasis V. M. Tai, kad jis buvo neblaivus patvirtina ir Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, alkotesterio kvitai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai bei kita bylos medžiaga.

Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines V. M. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas inkriminuojant BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl ir ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. M. 2025 m. liepos 31 d. apie 01.00 val., būdamas neblaivus vairavo automobilį Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvėmis, kuomet Geležinio Vilko g. – Ukmergės g. sankryžoje, Vilnius, policijos pareigūnams automobilį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, jam nustatytas 1,96 promilės girtumas. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo V. M. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Veika kvalifikuota teisingai.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su bausmės rūšimi bei jos dydžiu, prašė leisti sumokėti automobilio vertę dalimis per 4 metus (el. b. t. 1, b. l. 167-175).

Dėl bausmės.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

V. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, ne kartą teistas (el. b. t. 1, b. l. 101-112), vyrauja turtinės nusikalstamos veikos, tačiau už tokio pobūdžio nusikaltimą teisiamas pirmą kartą.

Pagal BK 27 straipsnio1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, teistumas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo panaikintas. Todėl V. M. pripažintinas recidyvistu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nusikalstamą veiką V. M. padarė praėjus tik kiek daugiau negu mėnesiui po to, kai buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro kaip atlikęs subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Tai, suprantama, jo necharakterizuoja teigiamai. Priešingai, rodo, jog nusikalstama veika nėra atsitiktinė.

Administracinio nusižengimų registro duomenimis, 5 metų laikotarpiu administracine tvarka baustas virš 15 kartų, paskutinį kartą – dėl 2025 m. liepos 18 d. padarytų administracinių nusižengimų, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje, 484 straipsnio 2 dalyje (smulki vagystė, viešosios tvarkos pažeidimas), tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai vyraujantys, dauguma fiksuotų administracinių nusižengimų padaryti V. M. esant neblaiviam (el. b. t. 1, b. l. 115-130). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše nurodyta, kad pastarasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (su pertraukomis) vykdė individualią veiklą (el. b. t. 1, b. l. 113-114). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, visgi būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas bei kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokuroro prašomą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro pasiūlyta maksimali 90 parų arešto bausmės trukmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir V. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu jam skirtina galutinė sumažinta bausmė – 60 parų arešto.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 31 d. 01.20 val. iki 2025 m. liepos 31 d. 11.53 val. (el. b. t. 1, b. l. 25-28, 32-34), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis). Tokiu būdu galutinė bausmė – 59 paros arešto.

Dėl BK 75 straipsnio netaikymo.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad pastarasis ne kartą praeityje buvo trauktas baudžiamojo atsakomybėn, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog Kaltinamasis ateityje nenusikals ir laikysis įstatymu, todėl BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga V. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas įvertintina pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visuma, taip pat tai, kad V. M. pirmą kartą teisiamas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. Nors savo kaltę kaltinamasis pripažino, tačiau net nesant kaltinamojo formalaus prisipažinimo, bylos įrodymai patvirtina jo kaltę padarius aptariamą nusikaltimą. Pastebėtina, kad nors nepavyko išvengti kai kurių transporto priemonių apgadinimo, visgi, skaudesnių pasekmių buvo išvengta, tą iš dalies lėmė atsakingų ir pilietiškų asmenų įsikišimas informuojant policiją apie galimai neblaivų vairuotoją. Visų aptartų aplinkybių visumos pagrindu, teismo vertinimu, V. M. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų ribojimo terminą. Toks laikotarpis yra proporcingas padarytam pavojingam nusikaltimui, kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. liepos 31 d., kai buvo faktiškai apribota kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones (el. b. t. 1, b. l. 157-160). Apie sprendimą informuotina akcinė bendrovė „Regitra“.

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras taip pat prašo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (BK 72 straipsnio 1, 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Akivaizdu, kad V. M. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), WIN (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 16-18), kaip priemonę. Byloje yra duomenų, kad šio automobilio savininkas ir valdytojas buvo (duomenys neskelbtini), UAB (el. b. t. 1, b. l. 162). Liudytojas E. M. („(duomenys neskelbtini)“ direktorius) apklaustas parodė, kad įmonės reikmėms 2023 metais gruodžio mėnesį iš UAB (duomenys neskelbtini) nusipirko automobilį Peugeot Partner su lietuviškais numeriais (duomenys neskelbtini) Kadangi įmonė ir veikia (duomenys neskelbtini), nupirktam automobiliui privaloma išsiimti (duomenys neskelbtini) valstybinius numerius ir užregistruoti (duomenys neskelbtini) regitros įmonėje. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalies sąlygų. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia konfiskuoti automobilio Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ 2025 m. liepos mėnesio pažymą, automobilio PEUGEOT Partner (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 7 600 Eur (septyni tūkstančiai šeši šimtai eurų)(el. b. t. 1, b. l. 161). Byloje nesant kitų duomenų apie automobilio vertę, teismas sprendžia vadovautis vidutine rinkos verte ir nustatyti konfiskuotino turto vertę – 7 600 Eur.

Minėta, kaltinamasis prašė automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą leisti sumokėti dalimis per 4 metus. Teismas pažymi, jog BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo ar nustatyti mokėjimo termino. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę (jos dalį) atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Kaltinamajam neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę (jos dalį) atitinkančios pinigų sumos, jis galės kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti V. M. prašymo ir konfiskuotinos automobilio vertės sumokėjimą išdėstyti.

V. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų bei kitų asmenį charakterizuojančių duomenų, daugeliu atveju, įvairūs kiti teisės pažeidimai fiksuojami jam esant neblaiviam, todėl vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, V. M. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant tai padaryti per 12 mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl kardomųjų priemonių.

Ikiteisminiame tyrime kaltinamajam paskirtos ir taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (el. b. t. 1, b. l. 157-160), paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 31 d. 01.20 val. iki 2025 m. liepos 31 d. 11.53 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. Tokiu būdu galutinę bausmę nustatyti 59 (penkiasdešimt devynias) paras arešto.

V. M. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2025 m. liepos 31 d. Apie sprendimą informuoti akcinę bendrovę „Regitrą“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. M. išieškoti automobilio Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), WIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 600 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, V. M. įpareigoti sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. M. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios tesės sustabdymą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) arešto bausmės atlikimo vietą, jos vykdymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442, +370 34 656 216;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.