- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 1-22-496/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Kaltinamasis
- P. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. M., gim.1957m. vasario 05d. Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta prie Vilniaus miesto savivaldybės, nedirbantis, neįgalus (darbingumas 20 procentų),
teistas dvylika kartų, paskutinį kartą teistas 1999m. spalio 29d. Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 146str. 3d., 42str. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
2012-04-30d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal BK 284str.1d. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos BK 75str. bausmės vykdymas atidėtas 1m. 6 mėn., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK BK 180 str.1d., 284str.1d., 180str.1d., 284str.1d., 180str.1d., 180str.1d., 145str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. M. 2011m. spalio 10d., tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - Kelmės r., Lioliuose, Nepriklausomybės g. 39, Liolių senelių namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. suduodamas ranka vieną kartą per veidą ir taip atimdamas galimybę jai priešintis, pagrobė E. K. priklausantį turtą- 5 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. K. 5 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis P. M. 2011m. spalio 12d., tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - Kelmės r., Lioliuose, Nepriklausomybės g. 39, Liolių senelių namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas nukentėjusiosios T. R. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. smaugdamas rankomis, pagrobė svetimą T. R. priklausantį turtą - 6 Lt, tuo nukentėjusiajai T. R. padarydamas 6 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis P. M. 2011m. spalio 13d., tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje – Kelmės r., Lioliuose, Nepriklausomybės g. 39, Liolių senelių namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, t.y įsikibęs į rūbus ties krūtine tampė G. P. ir grasino, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis P. M. 2011m. spalio 13d., tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - Kelmės r., Lioliuose, Nepriklausomybės g. 39, Liolių senelių namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas nukentėjusiosios Z. S. atžvilgiu psichologinį smurtą, t.y. šaukdamas bei reikalaudamas atiduoti pinigus, pagrobė svetimą Z. S. priklausantį turtą - 20 Lt, tuo nukentėjusiajai Z. S. padarydamas 20 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis P. M. 2011m. spalio 13d., tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - Kelmės r., Lioliuose, Nepriklausomybės g. 39, Liolių senelių namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, t.y. užmušti nukentėjusiąją, pagrobė svetimą E. K. priklausantį turtą - 10 Lt, tuo nukentėjusiajai E. K. padarydamas 10 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis P. M. 2011m. spalio 15d. apie 9 val., Kelmės r., Lioliuose, Nepriklausomybės g. 39, Liolių senelių namuose, socialinių darbuotojų poilsio kambaryje, D. F. ir T. K. grasino sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, artėdamas link jų ir šaukdamas, kad nužudys ir papjaus jas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis P. M. kaltės nepripažino, nurodė, kad nusikaltimų nepadarė, o gyventojai surašė pareiškimus dėl to, kad jie ir administracija norėjo jį išvaryti iš Liolių senelių namų. Kaltinamasis paaiškino, kad iš T. R. 5 Lt jis tik pasiskolino, bet vėliau pamiršo grąžinti, E. K. pinigų neėmė, G. P. jis netampė, ši moteris esą yra psichiškai nesveika. Kaltinamasis nurodė, kad su Z. S. jis gyveno, jai atidavė savo telefoną, už kurį gavo iš jos 100 Lt, tačiau 20 litų iš Z. S. neatėmė. E. K. iš jo nupirko lietsargį už 10 Lt, šių pinigų jis neatėmė. Kaltinamasis pripažino buvęs užėjęs į darbuotojų kambarį, tačiau tikrai ne spalio 16 dieną, nes tuomet jis jau buvo Šiaulių ligoninėje, darbuotojų kambaryje buvo F. ir K., jis tik paklausė, „ką jos ant jo varo“, tačiau negrasino.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo P. M. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji Z. S. teismo posėdžio metu (t.1, l.167-168) parodė, kad P. M. Liolių senelių namuose ją dažnai skriausdavo, pinigus viliodavo. Ji iš baimės jam atiduodavo pinigus. Kai ji pinigų nedavė, tai jis ją sumušė. P. M. iš jos yra paėmęs ne tik 20 Lt, bet daug daugiau pinigų. Ji jam atleidžia.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. S. paaiškino (t.1, l.17, 19), kad Kelmės Liolių senelių namų gyventojas P. M. pastoviai iš jos reikalaudavo pinigų, jei ji neduodavo, P. M. puldavo muštis, plūstis necenzūriniais žodžiais. 2011-10-13 P. M. ją vėl užsipuolė, kad duotų pinigų ir ji bijojo, kad šis gali sumušti ir P. M. davė 20 litų. P. M. pinigus išleisdavo alkoholiui. Anksčiau bijojo apie tai pranešti, nes P. M. pastoviai grasindavo, kad užmuš ar papjaus ją. Kitais kartais P. M. su ja elgdavosi gerai, o tą kartą jis garsiau riktelėjo, kad ji duotų pinigų ir ji davė, nes bijojo, kad P. M. gali sumušti. Anksčiau P. M. jai nėra sudavęs.
Nukentėjusioji D. F. teismo posėdžio metu (t.1, l.168-169) paaiškino, kad spalio 13 dieną, šeštadienį, apie 9 val. P. M. buvo neblaivus. Ji ryte atėjo į darbą kartu su T. K., nuėjo į slaugytojų persirengimo kambarėlį. P. M. įvažiavo savo vežimėliu į šį kambarėlį ir užstojo duris. Tuomet jis puolė link jos, sakė, kad „užmuš“, „papjaus“, „mažai tave muša‘. Šie grasinimai jai pasirodė realūs, nors ji nematė P. M. rankose įrankio. Ji išsigando, kad P. M. gali įvykdyti grasinimus ir iššoko per kambarėlio langą. Ji anksčiau iš gyventojų yra girdėjusi nusiskundimų dėl P. M. elgesio, žinojo, kad jis grasino Z. S. ir buvo ją sumušęs, ši vaikščiojo su mėlyne po akimi, todėl ji tikėjo, kad P. M. grasinimai realūs ir jis juos gali įvykdyti. P. M. jos ir kitų darbuotojų prašydavo paskolinti pinigų. Visos jam skolindavo. Jis vėliau skolas atiduodavo. Ir tą kartą, kai grasino, jis prašė paskolinti pinigų, bet ji pinigų nedavė, nes jis tuo metu buvo pradėjęs gerti.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. F. parodė (t.1, l.23, 29), kad P. M. ant jos buvo supykęs, nes ji buvo P. M. išvariusi iš senelių kambario, kur girdėjo, kad šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, ji girdėjo P. M. šaukiant, kad seneliai, kurių įvardinti negali konkrečiai, duotų pinigų. Būnant persirengimo kambaryje P. M. įvažiavo į šį kambarį ir agresyviai sakė, kad ją papjaus, kodėl ji nesuprato. P. M. rankose neturėjo jokio peilio ar daikto, kuriuo galėtų suduoti, tačiau jis agresyviai šaukė bei kėlėsi iš vežimėlio. Ji suprato, kad suduoti jis norėjo kumščiais. Ji tada labai išsigando, pajuto baimę bei grėsmę savo gyvybei, todėl ji iššoko pro langą, kad nebūtų sužalota. Šoko ji pro langą, nes P. M. vežimėlis užstojo išėjimą ir nebuvo kaip išbėgti pro duris. Kai iššoko pro langą ji nesusižalojo, pas medikus nereikėjo kreiptis, buvo labai išsigandusi, turėjo gerti raminamuosius vaistus. Kaip ji iššoko per langą, matė T. K., nes ši sėdėjo tame pat kambaryje ant sofos. Civilinio ieškinio nereiškia. Svarbiausia, kad P. M. senelių namuose nėra, nes ji P. M. labai bijo.
Nukentėjusioji T. K. teismo posėdžio metu (t.1, l.169-170) paaiškino buvusi su D. F. persirengimo kambarėlyje, kai išgirdo P. M. važinėjant po senelių kambarius. P. M. įvažiavo į šį kambarėlį, jam išsprogo akys, pradėjo putos dribti iš burnos, jis šaukė ant jų, labiausiai ant D. F., vadino „žiurkėmis“ ir kt, jis kibosi į sofos kraštą, norėjo atsistoti, šaukė, kad „nužudys“, „papjaus“. P. M. buvo labai piktas, vis kartojo „ar norit, ar norit“. Tai ji suprato kaip grasinimą. Ji pasakė liautis, nes skambina direktoriui. Liudytoja paaiškino, kad P. M. rėkaujant, D. F. buvo labai išsigandusi, visa drebėjo, negalėjo ištarti nė žodžio, ji nuo P. M. grasinimų iššoko pro langą.
Nukentėjusioji T. K. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.28, 29, 31) parodė, kad P. M. anksčiau gyvenęs Liolių senelių namuose ir 2011-10-12 tiek senelių namų gyventojus gąsdino, kad sumuš ar užmuš, tiek ją. Tačiau tą kartą į nemalonų triukšmą, t.y. P. M. keikimąsi nesureagavo, nes tarp jos ir P. M. buvo atstumas, ir ji nuėjo dirbti. Kai P. M. būdavo girtas, visose senelių namų patalpose ir koridoriuje ir kambariuose pas senelius jis važinėdavo ir rėkaudavo. 2011-10-16 apie 9 val., kai ji bei D. F. buvo persirengimo kambaryje, į šį kambarį vežimėliu įvažiavo P. M., kuris nurodė, kad prie jo prieitų D. F. ir šiam reikia už durų su Danute pasikalbėti. Tai pamačiusi ir išgirdusi, ji matė, kad Danutė pradėjo visa drebėti. Ji P. M. pasakė, kad šis kalbėtųsi čia kambaryje, o Danutė atsisakė su Povilu eiti į koridorių. Tuomet P. M. labai supyko, tai matėsi iš jo veido. Jis pradėjo vartoti keiksmažodžius jos ir D. F. atžvilgiu, pradėjo rėkti, kad ją ir Danutę užmuš, papjaus. Taip pat P. M. jau kėlėsi pasirėmęs į sofos galą iš vežimėlio ir tuo momentu D. F. iššoko pro atidarą šio kambario langą. Nors P. M. rankose neturėjo jokio peilio ar daikto, kuriuo galėtų sužaloti, vis tiek ji labai išsigando, pajuto baimę, t.y. grėsmę savo gyvybei, net apsiverkė, nes P. M. keldamasis agresyviai šaukė, ji galvojo, kad jai duos kumščiais, tada ji staiga paėmė į rankas telefoną ir pasakė, kad skambina direktoriui. Tuo momentu P. M. atsisėdo į savo vežimėlį ir išvažiavo. Imitavo ji, kad skambina, nes kitaip nesugalvojo kaip paveikti P. M., kad šis nepultų ant jos, o pabėgti per duris nebuvo kaip, nes buvo užstatytos vežimėliu, o per langą bijojo šokti. Fiziškai jai Marcinkus nieko nepadarė, tačiau ji labai išsigando. Fetingienė iššokdama pro langą nesusižalojo. Civilinio ieškinio ji nereiškia.
Nukentėjusioji E. K., mirusi 2012-10-29, ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.20, 22) parodė, kad ji gyvena Liolių senelių namuose. 2011-10-13 P. M. jai gąsdindamas, kad užmuš išsireikalavo iš jos 10 Lt. Anksčiau ji niekam apie tai nesakė, nes ji būdavo pastoviai bauginama P. M.. Kai P. M. jai grasindavo pravėręs jos kambario duris, tai girdėdavo kiti gyventojai, nes ji girdėdavo, kad aplink būriuojasi, tik kas - ji negali pasakyti. Be to, girdėjo ir priešais ją gyvenantis R. V.. Be to, pas ją 2011-10-10 atėjęs P. M. į kambarį davė jai per veidą ir taip iš jos išreikalavo pinigų, t.y. 5 Lt, ir ji davė. Viršila viską girdėjo. Nors grasinimais, kad užmuš nelabai ji tiki, bet bijo. Kai P. M. reikalavo pinigų, ji davė, nes tuo momentu ji išsigando. P. M. buvo užstojęs duris, kad ji neišlėktų. Civilinio ieškinio ji nereiškia, kad tik P. M. negrįžtų į senelių namus. Dėl sudavimo pas medikus ji nesikreipė, nes išoriškai nesužalojo.
Nukentėjusioji T. T. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.7,9) parodė, kad 2011-10-12 pas ją į kambarį atėjo P. M. ir pradėjo reikalauti, kad ji duotų pinigų. Ji jam atsakė, kad pinigų neturi. Tada P. M. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais ir jai grasinti, kad užmuš, papjaus, daugiau ji nebegyvens. Anksčiau P. M. taip pat yra taip pasielgęs su ja, bet ji bijojo apie tai pasakyti kam nors. P. M. dažniausiai taip elgėsi, kai pradėdavo gerti. Be to, ji parodė, kad nors P. M. sakė, kad ją užmuš, ji realiai netiki, bet tam kartui baimės įvarė, nes P. M. buvo labai piktas. P. M. ji pretenzijų nebeturi, svarbu, kad P. M. nebebūtų senelių namuose. Ar kas buvo jos kambaryje be jos tada, ji nebeprisimena. Konkrečių P. M. užpuolimo atvejų neatsimena.
Nukentėjusioji T. R. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.10, 12) parodė, kad 2011-10-12 pas ją į kambarį atėjo P. M. ir pradėjo reikalauti pinigų. Ji atsakė, kad pinigų neturi. Išgirdęs, kad pinigų neduos, P. M. puolė ją smaugti, o ji išsigandusi P. M. atidavė 6 litus, kuriuos turėjo kišenėje. P. M. taip elgėsi būdamas girtas ir pinigų reikalaudavo, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Anksčiau P. M. taip pat reikalaudavo pinigų, atimdavo iš jos, bet ji bijodavo apie tai pranešti, nes P. M. prigrasindavo, kad papjaus ar užmuš. Be to, ji parodė, kad ji matė kaip P. M. T. T. sakė, kad duotų pinigų, bet ši nedavė. P. M. ir ją ir kitus gyventojus vadindavo visokiais gyvuliškais vardais, keikėsi. Kai jai suėmė už krūtinės ir reikalavo pinigų iš jos, jai atrodo, kad kambaryje nebuvo nieko. Ji davė P. M. pinigų, nes labai išsigando. Civilinio ieškinio ji nereiškia. Nukentėjusioji G. P. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l. 13, 15, 16) parodė, kad Liolių senelių namų gyventojas P. M. pastoviai iš jos reikalaudavo pinigų, o jai atsisakius duoti, P. M. puldavo muštis, plūstis necenzūriniais žodžiais. 2011-10-13 P. M. kambaryje užsipuolė, kad ji duotų pinigų. Jai nedavus pinigų P. M. puolė ant jos, įsikibo į krūtinę ir pradėjo tąsyti. Jokių sužalojimų ji nepatyrė, į medicinos darbuotojus nesikreipė. Taip su ja P. M. elgiasi seniai, bet anksčiau ji bijodavo apie tai pranešti, nes P. M. pastoviai grasindavo, kad užmuš ar papjaus. Be to, ji parodė, kad, kai P. M. įsikibo į krūtinę t.y. paėmė už rūbų ir tąsė, nes ji nedavė pinigų, buvo labai piktas. Tai matė T. T.. Tada ji labai išsigando. Marcinkus ją patąsė ir paleido. Marcinkus senelių namuose visaip negražiai keikėsi, tačiau ar kitiems grasino ji nežino, neprisimena. Jai P. M. sakė, kad užmuš. Gal ji ir nepatikėdavo, bet labai bijojo. G. P. parodė, kad ji serga kraujagysline demencija.
Liudytoja Z. J. teismo posėdžio metu (t.1, l.170-171) parodė, kad P. M., išgėręs alkoholio, būdavo labai agresyvus. Liudytoja paaiškino girdėjusi, kad P. M. iš kitų Liolių senelių namų gyventojų atiminėjo pinigus. Vieną rytą, apie 9 ¹⁵ val. P. M. vežimėliu atvažiavo į slaugytojų kambarėly, kuriame buvo ji, T. K. ir D. F., ir pradėjo šaukti „aš jus papjausiu, skundikės, Jūs norit įtikti direktoriui“. P. M. buvo labai supykęs ant jų, darbuotojų, už tai, kad direktoriui papasakojo, jog P. M. paėmė C. pinigus. Liudytoja paaiškino, kad ji ir kitos minėtos darbuotojos buvo įspaustos į kambarėlio kampą, P. M. grasino „papjauti, užmušti“. Tuo metu D. F. iššoko pro kambarėlio langą, o T. K. pradėjo verkti, sakė paskambins direktoriui.
Liudytoja Z. J. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.33, 34) parodė, kad jai būnant socialinių darbuotojų poilsio kambaryje čia atėjęs P. M. išplūdo necenzūriniais žodžiais, bet tai reiškė mintis sėdėjusioms bent kelioms darbuotojoms, t.y. D. F. ir T. K.. Ji asmeniškai nebuvo įžeista, nes tai jai atrodė visai nerealu ir grasinimai, kad sumuš jai atrodo nerealūs, tiesiog tuo momentu jai buvo nemalonu. Ji yra mačiusi ir girdėjusi, kad P. M. iš senelių, senelių namų patalpose, reikalauja žodžiu, senelius keikė keiksmažodžiais. Tai pamačiusios darbuotojos stengdavosi nuraminti bei išprašyti, kad nekeltų triukšmo ir negąsdintų senelių. Jai asmeniškai vienai nei gąsdino nei grasino, nei įžeidinėjo, todėl P. M. jokių pretenzijų ji neturi.
Liudytoja A. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.172, 32) parodė, kad P. M., Kelmės r., Liolių senelių namuose gyveno apie 8 metus. P. M. elgdavosi įžūliai, girtaudavo, o neblaivus jis keldavo skandalus, būdavo agresyvus, eidavo reikalaudamas pinigų. P. M., būdamas neblaivus, yra ir jai grasinęs, kad papjaus, bet rankose peilio neturėjo, iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais. Ji P. M. grasinimais nepatikėjo, tačiau grasinimai tam kartui sukelia baimę.
Liudytoja I. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.172, 35) parodė, kad P. M. gyveno Liolių senelių namuose. Jis jai nieko blogo nėra padaręs, tačiau ji žino, kad P. M., būdamas neblaivus, keldavo triukšmą, plūsdavosi necenzūriniais žodžiais. Kad reikalaudavo P. M. iš namų gyventojų pinigų, ji žinojo, visus tuos pinigus P. M. dažniausiai išleisdavo alkoholiui. Seneliai nesiskųsdavo dėl P. M. elgesio, nes jo bijojo.
Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu (t.1, l.173-174) parodė, kad ji dirba Liolių senelių namuose socialine darbuotoja. P. M. ilgą laiką gyveno Liolių senelių namuose. Iš pradžių jis užgerdavo kad 9 mėnesius ar kas pusę metų. Vėliau P. M. užgėrimai kartodavosi maždaug kas tris mėnesius. Jo gėrimai trukdavo po savaitę. Liudytoja nurodė, kad jai su P. M. jokių konfliktų nekildavo, nes ji buvo įgijusi žinių, kaip reikia dirbti su sunkiais klientais. Darbuotojos, kurios atėjo dirbti į senelių namus pastaraisiais metais, nepasiruošusios, neišklausiusios jokių kursų, kaip reikia dirbti, joms kildavo problemų dirbant. Liudytoja nurodė girdėjusi kalbas, kad D. F. iššoko pro langą, tačiau pati to nematė. Ji surinkdavo paaiškinimus apie Liolių senelių namuose buvusius įvykius, bandė išsiaiškinti, ar P. M. atėmė pinigus iš C., tačiau ši senutė jai nesiskundė. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas jos parodymus užrašė iš jos žodžių, ji rėmėsi surinktais paaiškinimais. Tačiau ji pati rimtai nevertino P. M. žodžių.
Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.36) parodė, kad P. M. Liolių senelių namuose gyveno nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos. Nuo pat gyvenimo šiuose namuose pradžios P. M., būdamas neblaivus, triukšmaudavo, plūsdavo necenzūriniais žodžiais senelių namų darbuotojus ir gyventojus. Iš senelių namų gyventojų reikalaudavo pinigų alkoholiui. Darbuotojams gąsdindavo, kad papjaus, ar jie ilgai negyvens. Toks P. M. elgesys piktindavo visus senelių namų darbuotojus ir gyventojus, kuriems tekdavo su juo bendrauti. 2011-10-10 P. M. vėl būdamas neblaivus gąsdino ją, kad papjaus ir ji ilgai negyvens, išplūdo necenzūriniais žodžiais, kaltino nebūtais dalykais, gąsdino, kad padegs jos namus. Ji mano, kad P. M. grasinimai yra nerealūs, nes taip jis elgiasi tik būdamas neblaivus. Paskutiniai grasinimai jai sukėlė baimę, bet tai buvo tik laikinai. P. M. yra pirmos grupės invalidas, nes jam yra amputuota kairė koja. Senelių namuose buvo sprendžiamas klausimas dėl P. M. pašalinimo iš šių namų. Ji mano, kad P. M. yra elgesio sutrikimas ir jam reikalingas gydymas psichiatrijos ligoninėje.
Liudytojas S. D. teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.174-175, 40) parodė, kad jis yra Liolių senelių namų, esančių Kelmės r., Lioliuose, Nepriklausomybės g. 39, direktorius. Apie tai, kad senelių namų gyventojas P. M., turintis pirmos grupės invalidumą, senelių namuose elgėsi netinkamai, t.y. vartodavo alkoholį, prašydavo, kokiu konkrečiai būdu negali įvardyti, pinigų iš kitų senelių namų gyventojų, bendraudavo agresyviai vartodamas necenzūrinius žodžius socialinių darbuotojų ir senelių namų gyventojų atžvilgiu, jis sužinojo iš socialinės darbuotojos A. J.. Kurių konkrečiai socialinių darbuotojų ir senelių namų gyventojų atžvilgiu visa tai P. M. buvo naudojama jis negali pasakyti. Darbuotojai dėl P. M. elgesio pradėjo skųstis po P. M. sukelto įvykio parduotuvėje. Jis tuomet išgirdo, kad dėl P. M. elgesio viena darbuotoja buvo iššokusi pro langą. Anksčiau jis yra skyręs nuobaudų P. M. už tai, kad jis iškoliojo darbuotojus, dėl grubaus elgesio. Anksčiau viena gyventoja yra jam pasiskundusi, kad P. M. neatiduoda jai pinigų, tai po to pensijų mokėjimo dieną, paimdavo pinigus iš P. M. pensijos ir grąžindavo prašančiam žmogui. 2011-10-21 P. M. buvo pašalintas iš Liolių senelių namų po įvykio parduotuvėje.
Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.37) parodė, kad P. M. Liolių senelių namuose gyvena nuo 2005 metų rugpjūčio mėnesio. Nuo pat P. M. gyvenimo šiuose namuose pradžios P. M. būdamas neblaivus triukšmavo, plūsdavosi necenzūriniais žodžiais, gąsdindavo senelių namų darbuotojus ir gyventojus. Iš senelių namų gyventojų reikalaudavo pinigų alkoholiui. Toks P. M. elgesys piktindavo visus senelių namų darbuotojus ir gyventojus, kuriems tekdavo su P. M. bendrauti. 2011-10-10 P. M. jai asmeniškai negrasino ir jos neplūdo necenzūriniais žodžiais.
Liudytoja O. S. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.38) parodė, kad P. M. Liolių senelių namuose gyvena nuo 2005 metų vasaros pabaigos. Nuo pat P. M. gyvenimo pradžios senelių namuose P. M. būdamas neblaivus keldavo triukšmą, plūsdavosi necenzūriniais žodžiais. Jai asmeniškai P. M. nėra grasinęs susidorojimu, tik išplūsdavo necenzūriniais žodžiais. Yra buvę, kad iš jos P. M. pasiskolindavo pinigų, bet visada atiduodavo. Iš gyventojų taip pat skolindavosi, bet, ar atiduodavo, ji nežino. Kad P. M. reikalautų pinigų iš gyventojų yra girdėjusi tik iš kitų darbuotojų.
Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.39) parodė, kad ji yra socialinės darbuotojos padėjėja Liolių senelių namuose. Ji žino čia gyvenusį gyventoją P. M., kuris keldavo triukšmą, atėjęs pas senelius į kambarius reikalaudavo pinigų. Ji asmeniškai nėra mačiusi, kad P. M. reikalautų pinigų, tačiau apie tai yra girdėjusi iš kitų kolegių. Jos P. M. neįžeidinėjo, nereikalavo iš jos pinigų. Ant pranešimo ji pasirašė, nes šiuo parašu ji patvirtino, kad P. M. senelių namuose keldavo triukšmą. P. M. ji jokių pretenzijų neturi. 2011-10-10 P. M. triukšmavo senelių namuose.
Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.41) parodė, kad ji yra Liolių senelių namų, esančių Kelmės r., Lioliuose, Nepriklausomybės g. 39, socialinės darbuotojos padėjėja. P. M. yra Liolių senelių namų gyventojas. P. M. vartodavo alkoholinius gėrimus, dėl ko vėliau dėl įvairių dalykų, kuriuos prisigalvodavo pats, jis keikdavo visus darbuotojus ir kitus senelių namų gyventojus. Ją asmeniškai yra išvadinęs įvairiais necenzūriniais žodžiais, kai pvz. ji nerasdavo iš Marcinkaus kambario pabėgusio katino, bet vėliau dėl šių keiksmažodžių atsiprašydavo. Kada konkrečiai tai buvo negali pasakyti, bet tai galėjo būti 2011 metais. Iš jos kažkada, negali pasakyti kada, asmeniškai P. M. yra gražiai paprašęs pinigų, kad galėtų nupirkti maisto katinams, tuomet ji Marcinkui davė, bet po kiek laiko jis grąžino. Jos asmeniškai P. M. nereikalavo, plėšimo būdu nėra paėmęs iš jos pinigų. Su ja P. M. elgėsi atsakingai. P. M. yra supykęs jai sakęs, kad padegs jos namus, nes ji gyvena šalia šių senelių namų, tačiau ji mano, kad Marcinkaus grasinimai yra nerealūs. P. M. taip sakydavo, kai būdavo supykęs dėl kokios nors priežasties ir šiam reikėdavo žodžiais ant ko nors išsilieti, o po to P. M. vėl bendraudavo gražiai. Apie 2011 metų spalio mėnesį P. M. keliamą triukšmą ji sužinojo iš kitų darbuotojų, bet pati nematė. Yra tik pati girdėjusi, kad P. M. važinėdavo vežimėliu po senelių namus ir necenzūriniais žodžiais keikdavo visus, kas papuldavo kelyje.
Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l.42) parodė, kad jis gyvena Liolių senelių namuose. P. M. kambarys buvo priešais jo kambarį. Jis turi problemų su klausa, tačiau, kai garsiau kalba, tuomet jis girdi. Jis yra girdėjęs, kad P. M. keikė ir E. K. ir kitus senelių namų gyventojus, kuriuos dabar jis jau nebeįvardins. P. M. yra jį išvadinęs necenzūriniais žodžiais, bet jis nekreipė dėmesio. Jis yra girdėjęs, kad P. M. šaukė ant E. K., tik ką šaukė jis nesuprato ir kas ten vyko taip pat nežino. Jam P. M. negrasindavo ir nereikalaudavo pinigų, nes jis pats Marcinkui yra pasakęs, kad neduos.
Specialistė A. L. (t.1, l.43) parodė, kad Liolių senelių namų gyventojas P. M. buvo dispanserizuotas psichikos centre, todėl jam buvo privaloma gerti vaistus, veikiančius jo psichiką. Tačiau P. M. atsisakė vartoti šiuos vaistus ir jie nebebuvo skiriami. Vaistų P. M. jau nuo 2011 m. liepos mėnesio nėra vartojęs. Jei P. M. būtų vartojęs vaistus, kurie buvo jam paskirti, ir, jei būtų kartu vartojęs alkoholį, tai būtų turėję įtakos jo psichikai.
Liolių senelių namų darbuotojos A. J., O. S., D. F., Z. J., T. K., J. B., I. K., A. J., R. M., A. K. 2011m. spalio 17d. pateikė pranešimą Liolių senelių namų direktoriui, kad šių namų gyventojas P. M. nuo 2011-10-10 dienos girtauja, jis keikia, terorizuoja, gąsdina senelių namų gyventojus ir darbuotojus. Viaena darbuotoja, bėgdama nuo P. M., iššoko pro langą. Ne vienai darbuotojai sakė, kad praeis su peiliu per šonus ir , kad savo mirtimi nemirsiančios. Gyventojai ir darbuotojai bijo rašyti pareiškimus dėl P. M. elgesio, bijo, kad jis nesužinotų, kad pranešė apie jo netinkamą elgesį (t.1, l.6).
Nukentėjusioji D. F. parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, l.25-27) parodė slaugių kambarėlyje, Liolių senelių namuose langą, pro kurį ji iššoko į lauką.
Z. S. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nuo 2010-04-28 iki 2013-04-28 (t.1, l.153).
G. P. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2010-01-15 iki 2013-01-15.
T. R. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nuo 2009-11-04 iki 2012-11-04 (t.1, l.153).
T. T. nuo 2007 metų reikalinga nuolatinė pagalba (t.1, l.159).
E. K. yra visiškai nesavarankiška, priklausoma nuo aplinkinių (t.1, l.160).
Kaltinamasis P. M. neigia savo kaltę dėl visų nusikaltimų padarymo ir aiškina, kad pinigus iš nukentėjusiųjų tik skolinosi, prieš juos smurto nevartojo, negrasino. Šie kaltinamojo parodymai yra vertinami, kaip siekimas išvengti atsakomybės, nes jie prieštarauja visų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nukentėjusioji Z. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad kai ji P. M. nedavė pinigų, šis jai sudavė smūgius ir paėmė jos pinigus – 20 Lt, E. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad P. M. vieną kartą atėmė iš jos pinigus – 5 Lt, sudavęs per veidą, kitą kartą jis grasino užmušti, ir iš jos išreikalavo 10 Lt, T. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad P. M. ją smaugė, išgirdęs, kad ji pinigų neduos, ir taip iš jos atėmė 6 Lt. Visi liudytojai ir nukentėjusieji patvirtino, kad P. M. būna agresyvus, kai būna neblaivus, jis siekdamas gauti pinigų alkoholiui, prašo jų iš senelių namų gyventojų ir darbuotojų, o šiems pinigų nedavus, vartoja smurtą ar drąsina jį pavartoti. Kaltinamasis P. M. pripažino 2011 metų spalio 10-13 dienomis buvęs neblaivus. Teismas pripažįsta įrodytu, kad P. M. nukentėjusiųjų E. K. (du kartus) T. R., Z. S. atžvilgiu panaudojęs smurtą ar grasindamas tuoj pat smurtą panaudoti, pagrobė iš šių nukentėjusiųjų pinigus: 5Lt, 6 Lt, 20 Lt, 10 Lt, todėl pripažįstama, kad šiais keturiais atvejais P. M. veiksmai atitinka BK 180 str. 1d. Visos šios nukentėjusiosios paaiškino, kad jos labai išsigando dėl P. M. panaudoto smurto ar jo grasinimo. Nors pats P. M. yra neįgalus, važinėjasi vežimėliu, tačiau jis smurtą vartojo ir grasino dar labiau ligotoms nukentėjusiosioms, kurioms reikalinga nuolatinė priežiūra, jos buvo visiškai priklausomos nuo aplinkinių asmenų, todėl pripažįstama įrodytu, kad P. M. fiziškai galėjo šiuos veiksmus atlikti.
Kaltinamasis P. M. neigia savo kaltę dėl veiksmų, atlikimo prieš G. P., kad įsikibęs į jos rūbus, ją tampė, grasino. Šie kaltinamojo parodymai yra vertinami, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Nukentėjusioji G. P. paaiškino, kad jai atsisakius duoti P. M. pinigų, šis įsikibo jai į krūtinę, puolė tąsyti, grasino, kad užmuš, papjaus, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis elgėsi įžūliai. Šiuos veiksmus P. M. atliko senelių namuose, t.y. viešoje vietoje, tai galėjo girdėti visi senelių namuose gyvenantys ir dirbantys asmenys, todėl pripažįstama, kad P. M. šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl šie veiksmai atitinka BK 284str.1d. dispoziciją.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (LAT 2010-12-29 nutartis Nr.2K-639/2010).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. M., vežimėliu įvažiavęs į Liolių senelių namų socialinių darbuotojų poilsio kambarį, kuris yra mažytis, užstojo išėjimą iš kambario, būdamas agresyviai nusiteikęs, artėdamas prie jų, grasino D. F. ir T. K. užmušti, papjauti, t.y. grasino nukentėjusiosioms. Atsižvelgiama į tai, kad P,Marcinkus, būdamas neblaivus, yra apibūdinamas kaip agresyvus asmuo, visi darbuotojai tai žinojo, nukentėjusiąsias šis grasinimas labai išgąsdino, D. F. ir T. K. patikėjo, kad P. M., nors ir būdamas neįgalus, gali sutrikdyti jų sveikatą. Nukentėjusiųjų reakcija į P. M. veiksmus: D. F. iššoko pro langą iš nemažo aukščio, T. K. labai susijaudino, leidžia manyti, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, kad P. M. gali įgyvendinti savo grasinimus, todėl pripažįstama, kad P. M. veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Šio nusikaltimo padarymo laikas yra tikslinamas, nurodant kad veika pagal BK 145str.1d. buvo padaryta 2011m. spalio 15 dieną, o ne spalio 16d.
Kaltinamasis P. M. dar buvo kaltinamas pagal BK 284str.1d. tuo, kad jis 2011m. spalio 12d., tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - Kelmės r., Lioliuose, Nepriklausomybės g. 39, Liolių senelių namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, garsiai rėkdamas, kad duotų pinigus, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo T. T. bei T. K., taip įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl šios veikos padarymo pagal BK 284str.1d. P. M. yra išteisintinas, nes garsus rėkimas ir įžeidinėjimas žodžiais sudaro administracinio teisės pažeidimo, o ne nusikaltimo sudėtį. Patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas yra pasibaigęs.
Kaltinamojo P. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60str.1d.9p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Kaltinamasis P. M. 2012-04-30 dienos Kelmės r. apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą, jis padarė keturis apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl P. M. padarytų veikų atsirado maža turtinė žala (nuo 5 Lt iki 20 Lt), nukentėjusieji civilinių ieškinių nereiškia, kaltinamajam atleidžia, pretenzijų neturi, jis yra silpnos sveikatos, turi neįgalumą, todėl jam už kiekvieną padarytą nusikaltimą skirtinos švelnesnės, nei vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmės ir taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Paskirta bausmė su 2012-04-30 d. nuosprendžiu paskirta bausme P. M. bendrintina remiantis BK 63 str., nes visi nusikaltimai padaryti tuo pačiu laikotarpiu, dar iki 2012-04-30d. nuosprendžio priėmimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
- pagal BK 180str.1d. (dėl veikos prieš E. K., dėl 5 Lt) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams,
- pagal BK 284str.1d. (dėl veikos prieš G. P.) ir nuteisti laisvės atėmimu 3 mėnesiams;
- pagal BK 145str.1d. (dėl veikos prieš D. F., T. K.) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63str.1d., 4d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63str.1d., 4d. šią bausmę subendrinti su 2012m. balandžio 30dienos Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6(šešiems)mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2013-05-30d. 19val. iki 2013-05-31d. 11 ³⁰ val.
Vadovaujantis BK 75 str.1d., 2d. 1p., 8p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
P. M. išteisinti pagal BK 284str.1d. (dėl veikos prieš T. T. ir T. K.) nesant nusikaltimo įvykio (BPK 3str.1d.1p.).
P. M. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.