- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-878-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- D. S.
- Atsakovas
- AB Rytų
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo AB Rytų skirstomieji tinklai apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 dienos sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal L. S. ieškinį atsakovui AB Rytų skirstomieji tinklai, dalyvaujant trečiajam asmeniui D. S., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas L. S. 2004-12-22 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė įpareigoti atsakovą savo sąskaita perkelti elektros atramą 102/6 iš jo kiemo į kitą vietą, priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas; ankstesniojo pareikšto reikalavimo atramoje instaliuoti elektros dėžę su elektros energijos skaitikliu bei nuimti elektros kabelį nuo jo namo sienos, kuriuo elektros energija perduodama į trečiajam asmeniui D. S. priklausančią namo dalį nepakartojo ir jo nepalaikė (t. 1, b.l.3-4, 211, 214). Nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2002 m. kovo mėn. atsakovas be jo žinios ir sutikimo rekonstravo elektros perdavimo liniją ir 0,5 m. atstumo nuo ūkinio pastato pastatė atramą 102/6, kuri trukdo rekonstruoti tą pagalbinį pastatą, pravažiuoti keliu.
Atsiliepimas
Atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.15-17) su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. vadovaudamasis Energetikos įstatymo 11 str. 4 d. sutiko iškelti atramą 102/6 paties ieškovo sąskaita. Teigia, jog atrama įrengta nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos, prieš atlikdamas 0,4 kV įtampos oro linijos L-100 rekonstrukciją jis turėjo reikiamus leidimus bei projektą, kaip to reikalauja Statybos įstatymas ir Statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997, patvirtintas LR Statybos ir urbanistikos ministro 1997-11-04 įsakymu Nr. 245. Dėl antro ir trečio pradinio ieškinio reikalavimų nurodė, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi vieną apskaitos tašką (elektros energijos skaitiklį); minėtu adresu yra tiktai vienas elektros energijos abonentas. Techninės galimybės nuvesti elektros laidus nuo kitos atramos kitai ½ daliai namo (kurios savininke yra tretysis asmuo) priklauso nuo LR Ūkio ministro 2004-10-26 įsakymu Nr. 4-388 patvirtintų taisyklių „Dėl elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų)“ sąlygų įvykdymo.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-05-29 sprendimu (t. 1, b.l.232-234) bylą dalyje dėl elektros dėžės instaliavimo ir kabelio nuo sienos nuėmimo nutraukė, o likusią ieškinio dalį patenkino, įpareigodamas atsakovą per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iškelti elektros atramą 102/6 iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo su ūkiniais bei kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į žemę ieškovui buvo atkurtos Apskrities viršininko 1999-07-22 sprendimu, o įregistruotos 2002 m. (dėl atkurtos nuosavybės teisės į žemę vyko teisminiai ginčai). Atsakovas 2001 - 2002 m. rekonstravo elektros perdavimo liniją pagal 1998 m. vasario mėnesio projektą. Rekonstruojant energijos padavimo liniją bei statant atramą 102/6, minėtas ūkinis pastatas jau buvo pastatytas, nors įrašas dėl nuosavybės teisių į jį įregistravimo padarytas tik 2004 metais. Gelžbetoninės atramos 102/6 įrengimas ant ieškovo žemės be jo žinios ir sutikimo prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui ir negali būti laikomas teisėtu. Be to, atrama pastatyta pernelyg arti ūkinio pastato ir trukdo ieškovui atlikti pastato rekonstrukciją, riboja galimybes privažiuoti. Atlikdamas elektros tinklų rekonstrukciją atsakovas, kaip energijos monopolį turinti įmonė, piktnaudžiavo savo teise ieškovo atžvilgiu, nebuvo pakankamai budrus ir dėmesingas, nesilaikė protingumo ir teisingumo principų.
Šalies argumentai
Atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.1-8) prašo panaikinti Vilniaus m 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-29 sprendimą ir priimti priešingą sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė tuo, kad jis, vykdydamas elektros tiekimo įtampos gerinimo projektą, vietoj elektros linijos, buvusios dabartiniame ieškovo žemės sklypo taške, nutiesė naują liniją kitoje sklypo vietoje, t.y. nenustatė naujų žemės sklypo ribojimų, o pakeitė jų lokalizaciją. Projekto vykdymo metu atsakovas negalėjo žinoti apie faktinį žemės sklypo savininką (ieškovą), nes tokių duomenų viešame registre nebuvo. Vykstant teisminiams ginčams sklypas oficialiai dar priklausė valstybei ir jos, atstovaujamos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, sutikimą vykdyti projektą atsakovas gavo. Jei naujasis žemės sklypo savininkas (ieškovas) pageidauja atramą 102/ 6 iškelti, atsakovas gali suteikti tokią paslaugą už užmokestį. Apeliantas ginčija atstumą tarp atramos 102/6 ir ūkinio pastato, kuris nustatytas remiantis ieškovo žodžiais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nevertino elektros energijos vartotojų L. S. ir D. S. atvado į namą nuo 102/6 atramos situacijos plano ir principinės schemos. Juose nurodyta, kad atstumas yra 0,7 m., t.y. atitinka ir viršija elektros tinklų apsaugos taisyklėse, elektros įrenginių taisyklėse nustatytą minimalų atstumą. Ieškovas neįrodė nei savo ketinimų rekonstruoti ūkinį pastatą (kuris baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti 2003-12-30), nei kad tokia rekonstrukcija nebūtų galima dėl atramos 102/6. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas paliktų galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apelianto nuomone, jo nebūtų įmanoma įvykdyti laiko aspektu ir nepažeidžiant kitų asmenų teisų. Bylą nagrinėjantis teismas nustatė 3 mėnesių terminą įvykdyti sprendimą, nors ieškovas to neprašė, t.y. peržengė ieškinio ribas. Dar daugiau, parengti linijos rekonstrukcijos ir papildomų atramų įrengimo projektą bei suderinti jį, gauti sutikimus, statybos leidimą, atlikti rangos darbus, kt. užtruktų ne mažiau nei pusmetį. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą iškelti atramą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris iš tikrųjų yra keturių savininkų nuosavybė, į kitą privatų žemės sklypą, tuo iš esmės nuspręsdamas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, be to, ieškovo drauge su bendraturčiais valdomas žemės sklypas ribojasi su kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Tad lieka neaišku, į kurio iš jų žemės sklypą ginčo atramą reikia perkelti, kad nenutrūktų elektros energijos tiekimas į šią teritoriją.
Atsiliepimas
Ieškovas L. S. ir tretysis asmuo D. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b.l.17) skundo nepripažino ir prašė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-29 sprendimą palikti galioti nepakeistą, nes atsakovas pažeidė ieškovo, kaip žemės sklypo bei ūkinio pastato savininko, nuosavybės teises, o servitutas nėra nustatytas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu (šiuo atveju - su dalimi teismo sprendimo, kurio ieškovo reikalavimas buvo patenkintas) motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).
CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.), neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl padarė neteisingas išvadas esant pagrindui tenkinti ieškovo reikalavimą.
Ieškovas, gindamas savo kaip žemės sklypo dalies savininko nuosavybės teises, ieškinio teisinio pagrindo – konkrečios teisės normos - ieškinyje neįvardijo. Jeigu savininkas siekia eliminuoti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, reiškiamas negatorinis ieškinys pagal CK 4.98 str.. Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovas kreipėsi į teismą dėl to, kad atsakovas ginčijamą objektą (gelžbetoninę elektros atramą 102/6) pastatė ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo be jo sutikimo ir žinios, reikalaudamas pašalinti šį jo teisės pažeidimą. t.y. reiškia būtent negatorinį ieškinį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-407/ 2008 J.S. v. M.B., kat. 25.3, 30.12.2, 114.9.3.2). Byloje nustatyta, kad ieškovui dalinės nuosavybės teise priklauso 2427/11170 dalys 1,117 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Pavilionių k., kiti šio sklypo savininkai – S. S., D. S. ir T. M. (t.1, b.l. 51-53, 54). Registre yra įregistruotas ir žemės naudojimo apribojimas – elektros linijų apsaugos zona. Šiame sklype yra ieškovui ir trečiajam asmeniui D. S. priklausančių statinių – gyvenamasis namas, ūkio pastatai, kiti pagalbiniai statiniai (t.1, b.l.34-41), kuriems suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.56). Žemės sklypo dalies nuosavybės teisė bylos duomenimis ieškovui įregistruota tik 2002-08-22 (t.1, b.l. 51), o ūkinio pastato, prie kurio pastatyta ginčo atrama 102/6, dar vėliau – 2004-01-14 (t.1, b.l. 37). Ginčo atrama 102/6 įrengta (perkelta į kitą vietą tame pačiame sklype) rekonstruojant elektros energijos perdavimo oro liniją 2001-07-21 (t.1, b.l.85,86, 87-96, 97), t.y. iki ieškovo nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypo dalį ir statinius įregistravimo viešame registre.
Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kad jam tenkanti žemės sklypo dalis būtų atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, arba būtų nustatyta naudojimosi konkrečiomis sklypo dalimis tvarka tarp bendraturčių, be to, ieškinyje nenurodė į kurią vietą ir į kurio žemės savininko nuosavybę (bendraturčio ar kaimyninio klypo savininko, t.2, b.l. 13-14) turėtų būti perkelta ginčo atrama, siekiant nepažeisti kitų, pažymėtina – byloje net neįtrauktų dalyvauti asmenų, teisių ir teisėtų interesų, tame tarpe ir jų teisės netrukdomai naudoti elektros energiją. Realizuojant teisėjų kolegijos siūlymą spręsti šį ginčą taikiai, ieškovas apeliantui taip pat nenurodė konkrečios vietos jo faktiškai naudojamojoje žemės sklypo dalyje, kur, jo manymu, galėtų būti perkelta atrama. Todėl neesant jokių objektyvių duomenų apie ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo ar kiemo, kaip tai ieškinyje įvardinta, ribas (kurios konkrečiai apibrėžtos žemės sklypo dalies savininku yra ieškovas), šis faktas jau pats savaime leidžia spręsti apie pareikšto ieškovo reikalavimo ydingumą ir negalimumą jo tenkinti, taikant CK 4.98 str. nuostatas. Tokio teisių gynimo būdo, kurį pasirinko ieškovas, pripažinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 str.), nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 str. 3 d.). Teisėjų kolegija sutinka ir su apelianto skundo argumentais, kad tokio teismo sprendimo, kuris yra priimtas, įvykdymas neišvengiamai paliečia kitų asmenų interesus, kuo iš esmės pažeidžiamas CPK 14 str. 3 d. ir 266 str. numatytas draudimas spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Esant tokiai teisinei situacijai, kol nenustatytos ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį bei ginti jo teises tokiu būdu, kuriuo prašoma ieškinyje.
Teisėjų kolegija pripažįsta teisingais bei pagrįstais ir tokius apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo konkrečiu atveju neįrodytas ieškovo teisių pažeidimas. Viena vertus, nenuginčyti apelianto (atsakovo) kaip atsikirtimų pagrindu nurodyti motyvai bei pateikti rašytiniai įrodymai – situacijos planas bei principinė schema, fotonuotraukos, padarytos atliekant išmatavimus, kuriuose, pažymėtina, dalyvavo ir pats ieškovas (t.1, b.l. 121-122, 124-26), patvirtinantys, kad elektros atramos stulpas įrengtas tinkamu atstumu nuo ūkio pastato aklinos sienos, nepažeidžiant Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų ūkio ir aplinkos ministrų 2000-12-28 įsakymu Nr. 433/547, 2.4.70 p. reikalavimų, perkeliant iš kitos šiame sklype buvusios vietos. Tokios aplinkybės nesunkiai galėjo būti paneigtos, pavyzdžiui, antstolio surašytu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Būtent ieškovui, pareiškusiam negatorinį ieškinį, ir teko pareiga įrodyti realų savo teisių pažeidimą bei paneigti priešingą tvirtinančius atsakovo pateiktus įrodymus (CPK 178 str.), tačiau ieškovas šios pareigos nerealizavo.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo motyvais, jog vykdydamas elektros tiekimo įtampos gerinimo projektą apeliantas negalėjęs žinoti apie pasikeitusį faktinį žemės sklypo savininką - ieškovą, nes tokių duomenų viešame registre nebuvo, o ankstesnio savininko sutikimą perkelti elektros atramos stulpą kitą vietą jis turėjęs. Teismo sprendime išdėstyta pozicija dėl nepakankamo apelianto budrumo ir atidumo, nepasidomėjimo faktu, kad 1999-07-22 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu ieškovui yra atkurta nuosavybės teisė į dalį žemės sklypo, nėra visiškai pagrįsta ir teisinga. CK 4.27 str. 2 d. sieja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimą nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisinės registracijos tikslas ir yra išviešinti turto savininką, o ne sukurti nuosavybės teisę. Ir nors registruotino daikto ar juridinio fakto neįregistravimas (nepaviešinimas) viešame registre pats savaime neapsprendžia šio daikto valdytojo ar turėtojo, ar sandorio šalies teisių bei pareigų apimties, tačiau prieš trečiuosius asmenis tokie faktai negali būti panaudojami (CK 1.75 str. 2 d.). Apeliantui nepaisant to, kad jis yra juridinis asmuo bei paslaugų tiekėjas, negali būti nustatomi kitokie elgesio standartai, nei tai būtina pagal įstatymą.
Aptartų aplinkybių visuma sudaro prielaidas teisėjų kolegija spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas - netinkamai įvertino bylos įrodymus. Netinkamas įrodymų vertinimas bei netinkamas materialinių teisės normų aiškinimas turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir L. S. ieškinį atmesti. Teismo sprendimo dalis, kurioje byla dalyje dėl elektros dėžės instaliavimo ir kabelio nuo sienos pašalinimo nutraukta, paliktina nepakeista, nes dėl to nėra ginčo apeliacinės instancijos teisme (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliantas sumokėjo 123 Lt žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą (t.2, b.l. 9), šios išlaidos jam priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d. ir 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti.
L. S. ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. S. 123 (šimtą dvidešimt tris) litus žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų AB Rytų skirstomieji tinklai naudai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.