- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- 1-1239-573/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54772-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini) teista:
1. 2012-05-21 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
2. 2013-11-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;
3. 2015-04-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
4. 2016-01-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2015-04-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant bausmes ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. 2018-11-15 apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinį D. M., tai yra tyčia ne mažiau kaip penkis kartus su rankoje laikomomis sauskelnėmis sudavė į veido sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamoji D. M. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu D. M., uošviene V. M. ir nepilnamete dukra R. M., gimusia, (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis D. M. nuo 2018-06 serga epilepsija. Jis guli lovoje ir pats pasirūpinti savimi negali. Kartu su sutuoktiniu pragyveno apie 27 metus santuokoje. D. M. kalba sunkiai, ne visada yra sąmoningas, sunkiai dėsto mintis, todėl ji juo rūpinasi. 2018-11-15 apie 20.30 val. ji grįžo iš miesto į namus ir išgėrė du litrus alaus. Sutuoktinis gulėdamas lovoje pradėjo šaukti, raginti ją, kad ji jam kuo greičiau pakeistų sauskelnes. Ji jam pasakė, kodėl ji viena turi visada jam pakeisti sauskelnes, kodėl negali pakeisti jo motina V. M. Priėjusi prie sutuoktinio, nuėmė jam sauskelnes. Kadangi paskutiniu metu ji tik viena jį prižiūrėjo, jai niekas nepadėjo, todėl susinervinusi su sauskelnėmis sudavė sutuoktiniui apie tris smūgius į įvairias kūno vietas - kelis kartus į galvą bei krūtinę. Netrukus į kambarį užėjo jos uošvienė, kuriai ji pasakė, kad pati susitvarkytų savo „sūnelį" ir pakeistų jam sauskelnes, o pati išėjo į kitą kambarį. Pusvalandžio eigoje į namus atvažiavo jos dukra V. M., kuri jos paklausė, kas nutiko tarp jos ir D. M., kodėl ji yra išgėrusi. Ji jai papasakojo apie minėtą įvykį ir netrukus išėjo į lauką. Papildomai parodė, kad ankstesnius parodymus nori papildyti tuo, kad sutuoktiniui su rankoje laikomomis sauskelnėmis sudavė apie penkis smūgius, t. y. keturis smūgius į veidą ir vieną kartą - į krūtinę. Sutuoktiniui sudavė tik vieną stipresnį smūgį, dėl ko minėtos sauskelnes suplyšo. Kiti smūgiai buvo nestiprūs. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu ji yra reabilitacijos centre, gydosi nuo alkoholizmo. Keičia savo gyvenimo būdą, ateityje stengsis daugiau nesmurtauti, iš savo klaidų pasimokė (b. 1. 100-101; 104-105).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios D. M. parodymų jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
2019-11-19 nukentėjusiojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad nuo 2018 metų pavasario pablogėjo jo sveikata. Jis nevaikšto, pats pasirūpinti savimi negali, todėl guli lovoje. D. M. nurodė, kad 2018-11-15, tikslaus laiko nepamena, jam užėjo silpnas epilepsijos priepuolis. Pamena, kad tuo metu jo sutuoktinė D. M. jam keitė sauskelnes. Priepuolio metu sutuoktinė jam mažiausiai 5-6 kartus su sauskelnėmis, kurios jau buvo panaudotos, sudavė per veidą. Šiais veiksmais sutuoktinė sukėlė jam fizinį skausmą, nes atsigavęs po priepuolio, pajuto skausmą visame veide. Jautė, kad veidas buvo patinęs. Kaip vėliau D. M. jam paaiškino, kad ji jam sudavė dėl to, kad jis priepuolio metu nevalingai sudavė jai per veidą. Dėl jam padaryto fizinio skausmo, civilinio ieškinio nereiškia (b. 1. 36-38);
liudytojos V. M. parodymais, iš kurių matyti, kad 2018-11-15 D. M. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek ir ko ji išgėrė nežino, nes ji geria pasislėpusi. 22.30 val., D. M. keitė D. M. sauskelnes ir dėl kažko supyko. Ji matė kaip D. M. tris kartus delnu sudavė D. M. per veidą, jis bandė veidą prisidengti ranka. Matėsi, kad jam skaudėjo. D. M. ją pamačiusi liovėsi mušti, tačiau šaukė, kad (duomenys neskelbtini) daugiau nežiūrės ir neslaugys. Paskui ji išėjo iš namų. V. M. nurodo, kad D. M. yra jos sūnus, kuris turi neįgalumą, todėl yra slaugomas, nes guli lovoje ir dėl ligos iš lovos nesikelia, jis savimi pasirūpinti negali. Nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Nurodo, kad marti D. M. savo vyru rūpinasi, santuokoje gyvena 26 metus. Papildomai liudytoja V. M. nurodė, kad 2018-11-15 apie 22.30 val., būdama savo kambaryje, išgirdo pliaukštelėjimo garsą savo sūnaus D. M. kambaryje. Ji nuėjo iki sūnaus kambario ir tarpduryje pamatė, kaip jos marti D. M., laikydama dešinėje rankoje sauskelnes, du kartus su jomis ir vieną kartą kairės rankos delnu trenkė per sūnaus veidą. Nuo sauskelnių turinio jos sūnus buvo išterliotas išmatomis. Kad tuo metu jos sūnui būtų buvęs epilepsijos priepuolis, ji nematė (b. 1. 36-38, 48-49);
liudytojos V. M. parodymais, iš kurių matyti, kad 2018-11-15 prieš 23.00 val. jai į mobilų telefoną parašė jos nepilnametė sesuo R. M., kuri prašė, kad ji atvažiuotų ir padėtų sutvarkyti tėtį, kadangi motina D. M. yra neblaivi. Ji nuvyko pas tėvus. Motina D. M. jai pasirodė neblaivi, ji sunkiai kalbėjo, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Nurodo, kad mamos klausė, kas nutiko, jai atsakė, kad neva senelė V. M. kišasi ne į savo reikalus. V. M. jai papasakojo, kad būdama savo kambaryje išgirdo pliaukšėjimą jos tėvo kambaryje. Atėjusi iki jo kambario, ji pamatė kaip jos motina su ranka ir su nuimtomis nuo tėvo sauskelnėmis tris kartus jam sudavė per veidą. Ji teigė, kad visa tai matė stovėdama tarpduryje. Nurodo, kad ant veido sužalojimų ji nepastebėjo, tik pamatė, kad lova ištepta išmatomis. Motina teigė, kad kai ji keitė tėčiui sauskelnes, jis nevalingai pradėjo judinti koją ir jai įspyrė, dėl ko ji jam neva ir uždavė su minėtomis sauskelnėmis (b. 1. 51-52);
2018-11-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. 1.11-17);
2018-11-16 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pranešėja V. M. paaiškino, kad 2018-11-15 apie 23.00 val., jos neblaivi motina su sauskelnėmis daug kartų trenkė neįgaliam tėvui į galvą, taip sukeldama jam fizinį skausmą (b. 1. 24-27);
pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 11922, iš kurio matyti, kad 2018-11-16, 03.34 val. buvo tikrinamas D. M. blaivumas. Jai nustatytas 1,76 procentų girtumas (b. 1.92).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji D. M. 2018-11-15 apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip penkis kartus su rankoje laikomomis sauskelnėmis sudavė sutuoktiniui D. M. į veidą, sukeldama jam fizinį skausmą.
Kaltinamosios kaltę patvirtina kaltinamosios parodymai bei kiti byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo.
Kadangi nukentėjusysis D. M. ir nusikaltimą padaręs asmuo – D. M. gyvena santuokoje, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnis 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąją D. M. pripažinti kalta, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalį numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
D. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei įpareigojimais (b. l. 120-121).
Skiriant bausmę kaltinamajai D. M. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsniu).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu).
Kaltinamoji D. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje teista (b. l. 61-63, 64-65, 66-69, 73), administracine tvarka nebausta (b. l. 76), nedirbanti, SODROS duomenų bazėje neregistruota (b. l. 75), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 76), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis dėl psichiatrinio gydymo nuo 2002-01-01 nesigydė ir nesilankė (b. l. 78), Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų gydymo užregistruota nuo 2016-02-23 (b. l. 81).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Teismas sprendžia, kad prokuroro pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 3 straipsniu 2 dalimi nuostatomis, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas skiria įpareigojimą – bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nustatyti kardomosios priemonės sąlygas – gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo D. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. M., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 109-114), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir su ja skirti įpareigojimai panaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. M. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant ją bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti D. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo D. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. M., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.