- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-1676-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11275-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos 2022 m. balandžio 11 d. Nr. 2VI-37 nutarimą atmesti skundą ir palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir patenkinti pareiškėjo skundo prašymo reikalavimus: panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 2S-662, priimti sprendimą dėl skundo 22 lapo galimo suklastojimo, tai yra dėl prokuratūros darbuotojų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo pareigų pažeidimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. C. 7 dienų terminą nutartyje nurodytam skundo dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 38 Eur žyminio mokesčio.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio, mokamo elektroninių ryšių priemonėmis teikiant procesinį dokumentą ypatingosios teisenos tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl skundo 22 lapo galimo suklastojimo kartu su skundu dėl prokuroro procesinių veiksmų įgyvendinant Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją civilinio proceso tvarka nėra nagrinėjamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantas (pareiškėjas) A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo:
4.1. panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės – priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo prašymą ir visus jo reikalavimus patenkinti pilnai;
4.2. atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos;
4.3. priimti pareiškėjo skundą, tinkamai išnagrinėti jo reikalavimus, pateiktas visas šios bylos reikšmingas ir esmines naujai paaiškėjusias aplinkybes (jų visumą), bei naujus įrodymus;
4.4. panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. balandžio 11 d. Nr. 2VI-37 nutarimą atmesti skundą ir palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir patenkinti pareiškėjo prašymo reikalavimus;
4.5. panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 2S-662;
4.6. priimti sprendimą dėl skundo 22 lapo galimo suklastojimo, t. y. dėl prokuratūros darbuotojų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo pareigų pažeidimų.
5. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Skundžiama nutartis yra netinkama ir nepagrįsta, priimta neįsigilinus į bylos esmines aplinkybes (jų visumą) ir ginčo esmę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai neišnagrinėjo visų pareiškėjo pateiktų prašymų;
5.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines esmines bylos aplinkybes, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos nenumato išimties, jog asmenys, ypatingosios teisenos tvarka skųsdami prokuroro priimtą sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, būtų atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra priešingai;
5.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimas dėl skundo 22 lapo galimo suklastojimo kartu su skundu dėl prokuroro procesinių veiksmų dėl viešojo intereso gynimo nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Prokuroras net nerinko įrodymų, jų neanalizavo ir nevertino bei nemotyvavo savo išvados, būtent teismas turėjo patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą;
5.4. Teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina, nes nebuvo nustatyta alternatyva pareiškėjui pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pateikiant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Tokios alternatyvos anksčiau pareiškėjo dalyvautose bylose buvo numatytos;
5.5. Žyminio mokesčio dydis neturėjo būti pagrindinė ir esminė priežastis nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą. Teiginius apie pareiškėjo sunkią finansinę situaciją patvirtina tai, kad kitose bylose jam buvo suteikta valstybės garantuojama pagalba. Kadangi pareiškėjui jau teikiama antrinė teisinė pagalba dvejose bylose, valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šiuo atveju ir metu pareiškėjas negali būti atleistas nuo 100 procentų žyminio mokesčio sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
7. Pareiškėjas 2022 m. birželio 7 d. pateikė naujus priedus – skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui su priedais, Europos Žmogaus Teisių Teismo kanceliarijos atsakymą, statinio parametrus, 2022 m. birželio 6 d. ekspertizės aktą Nr. 308. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo į bylą teikiami dokumentai ir prašyme išdėstytos aplinkybės nėra susiję su nagrinėjama byla, iškelta pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl šiuos naujai pateiktus rašytinius priedus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Šios civilinės bylos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas nutartyje nurodytam skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 38 Eur žyminio mokesčio, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatleido jo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, be to skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nustatė terminą sumokėti žyminį mokestį nesuteikdamas alternatyvios galimybės pateikti motyvuoją prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio, pateikiant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas teikdamas skundą, neprašė Vilniaus miesto apylinkės teismo atleisti jo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti, todėl teismas savo iniciatyva pareigos spręsti šiuos klausimus neturėjo pagrindo.
9. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi nurodyti asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013). Tokiu būdu pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami tik įstatyme nurodyti asmenys. Nors šiuo atveju tokių asmenų sąrašas nėra baigtinis, tačiau tai nesuteikia pagrindo normą aiškinti plečiamai, į sąrašą įtraukiant ir fizinius asmenis. Fiziniai asmenys patys tiesiogiai viešojo intereso ginti negali, tačiau jiems yra suteikta galimybė ginti viešąjį interesą netiesiogiai – kreipiantis į atitinkamas institucijas, turinčias įgaliojimus ginti viešąjį interesą, pavyzdžiui prokuratūrą pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį.
10. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi teismui suteikta teisė, įvertinus konkrečius dalyvaujančio byloje asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar tokio pagrindo nėra, taip pat spręsti ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, ar tokio pagrindo nėra. Teisės aktai suteikia teismui teisę asmenis atleisti nuo dalies, bet ne nuo viso už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio. Tiek prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tiek prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turi būti motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje alternatyviai nenustatė teisės pateikti pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Teismai nėra įpareigoti nurodyti alternatyvias galimybes savo procesiniuose sprendimuose, be to, apie tokią galimybę pareiškėjas turėjo žinojo iš ankstesnių jo paties nurodomų bylų.
11. Apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (trūkumų šalinimą) iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pareiškėjas šio prašymo nereiškė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliacinės instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą šiuo klausimu, pareiškėjui būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Pareiškėjas nurodo, kad gauna valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tai pagrindžia jo sunkią finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo pateikti įrodymai neįrodo, jog antrinė teisinė pagalba jam teikiama šioje nagrinėjamoje byloje. Pateiktuose dokumentuose dėl gaunamos antrinės teisinės pagalbos nurodoma, jog teisinė pagalba jam teikiama kitose pareiškėjo vedamose bylose – proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9 ir civilinėje byloje Nr. e2-436-603/2022. Taigi pareiškėjo argumentas dėl jo sunkios finansinės padėties, kurią įrodo gaunama valstybės garantuojama teisinė pagalba, yra atmetamas, kaip nepagrįstas.
12. Pareiškėjas teigia, jog prokuratūros darbuotojai galimai padarė nusikalstamą veiką (suklastojo skundo 22 lapą), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad toks reikalavimas nėra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, jog turint informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, pareiškėjas gali kreiptis į teisėsaugos institucijas baudžiamojo proceso tvarka dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ne civilinio proceso tvarka į teismą, todėl toks atskirojo skundo argumentas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kitų išdėstytų atskirojo skundo reikalavimų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išsprendimą iš esmės kai pats skundas pirmosios instancijos teismo dar nėra priimtas. Šioje byloje apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik šia apimtimi.
13. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad pareiškimas dėl trūkumų šalinimo turi būti teikiamas pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui A. C. terminą iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartyje, pašalinti, pareiškimą dėl trūkumų pašalinimo pateikiant pirmosios instancijos teismui.