- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- 1A-12-350-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-12-350/2011
Teisėja Zita Gavėnienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.8; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 2.4.6;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. sausio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Algirdo Gapučio, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,
nukentėjusiajam G. R.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą, dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 222 str. 1 d., dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda; pagal BK 223 str. 1 d. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 220 str. 1 d. dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, paskiriant ją į valstybės biudžetą sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Utenos apskrities VMI ieškinys patenkintas. Išieškota į valstybės pajamas iš A. L. 5700 Lt.
Priteista G. R. iš A. L. 7600 Lt žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio palūkanos nuo 2010-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: nuo 2004-10-05 būdamas A. L. konsultacinės firmos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini) ., Anykščių r.) savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, o taip pat, to paties įstatymo 12 str. 1 d., nurodančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ 2005 metais apskaitos dokumentais nepagrindė grynais pinigais 28 000 Lt gautų pajamų iš ūkininkės R. M. už investicinių projektų „Jaunasis ūkininkas“, „Investicija į žemės ūkio valdas“, „Miškininkystės bazės modernizavimas ir plėtra“ parengimą bei šių įvykusių ūkinių operacijų neįtraukė į firmos apskaitą.
Taip pat, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, o taip pat, to paties įstatymo 12 str. 1 d., nurodančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ 2005 metais apskaitos dokumentais nepagrindė pagal investicinio projekto „G. R. miškininkystės ūkio įkūrimas ir plėtra“ 2005-11-28 darbų perdavimo – priėmimo aktą atliktų darbų už 10 000 Lt bei 2005 metais apskaitos dokumentais nepagrindė grynais pinigais 10 000 Lt gautų pajamų iš ūkininko G. R. ir šių įvykusių ūkinių operacijų 2005 metais neįtraukė į firmos apskaitą. Be to, Ūkinių operacijų pagal investicinio projekto „G. R. miškininkystės ūkio įkūrimas ir plėtra“ 2005-11-28 darbų perdavimo – priėmimo aktą dėl atliktų darbų 10 000 Lt sumai apskaitos dokumentus surašė ne ūkinių operacijų metu arba joms pasibaigus, t.y. 2005-11-28, o 2007 metais ir kasos pajamų orderius: 2007-10-16 serija SAC Nr. (duomenys neskelbtini) - 7600 Lt sumai, 2007-10-18 serija SAC Nr. (duomenys neskelbtini) - 2400 Lt sumai surašė ne įvykusių ūkinių operacijų metu arba joms pasibaigus, t.y. ne 2005 metais, o 2007 metais.
O taip pat, ūkininkui G. R. 2007 metais už investicinio projekto „G. R. miškininkystės ūkio įkūrimas ir plėtra“ parengimą A. L. konsultacinei firmai sumokėjus 7 600 Lt „sėkmės mokestį“, šios ūkinės operacijos dėl 7 600 Lt pajamų grynaisiais pinigais gavimo iš ūkininko G. R. nepagrindė apskaitos dokumentais.
Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 A. L. konsultacinės firmos turto, kadangi apskaitoje nepateikti dokumentai dėl 35 600 (28 000 + 7 600) Lt grynųjų pinigų gavimo ir jų panaudojimo bei šios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės turtu, neįtrauktos į apskaitą, t.y. į kasos knygą ar kitus apskaitos registrus, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi įmonės apskaitoje nepateikti dokumentai, t.y. sąskaitos faktūros, kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar šiuos pinigus įmonės savininkas panaudojo savo asmeniniams poreikiams, ar įmonės reikmėms, ar kita ir kam bei kokio dydžio atsirado įsipareigojimas atsiskaityti turtu dėl šių pinigų panaudojimo.
Be to, kaltinamasis A. L. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) ir įsipareigojimų dydžio, o būtent: nuo 2004-10-05 būdamas A. L. konsultacinės firmos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r.) savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., nurodantį, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, pažeisdamas to paties įstatymo 12 str. 4 d., nurodančią, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, to paties įstatymo 16 str. 1 d., nurodančią, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”, o taip pat, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 str. nurodantį, kad „1. mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti; 2. mokesčio mokėtojai apskaitą ir atskaitomybę tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais teisės aktais“, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 neįregistravo į pasirinktus apskaitos registrus A. L. konsultacinės firmos ūkinių operacijų duomenų pagal apskaitoje pateiktus dokumentus (bankų sąskaitų išrašus, paslaugų pardavimo sąskaitas faktūras, prekių ir paslaugų įsigijimo sąskaitas faktūras bei įsigytų prekių nurašymo aktus), tai yra tyrimui nepateikė apskaitos registrų, kuriuose ūkinės operacijos dėl prekių ir paslaugų įsigijimo bei įsigytų prekių nurašymo būtų įregistruotos, sugrupuotos ir apibendrintos, todėl pagal įmonės apskaitoje pateiktą informaciją dėl atliktų darbų ar suteiktų paslaugų savikainos negalima iš dalies nustatyti leidžiamų atskaitymų iš pajamų, kurie įrašyti pateiktose mokestinių laikotarpių nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 ir nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31, ir nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 metinėse pelno mokesčio deklaracijose ir tai nesuteikia tinkamos, objektyvios, išsamios ir naudingos informacijos pelno mokesčiui apskaičiuoti ir dėl to negalima iš dalies nustatyti A. L. konsultacinės firmos laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 nuosavo kapitalo (pelno) ir įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui.
Be to, kaltinamasis A. L. siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo įmonės pajamas ir tuos duomenis pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: nuo 2004-10-05 būdamas A. L. konsultacinės firmos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r.) savininku, pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 str. nurodantį, kad „1. mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti; 2. mokesčio mokėtojai apskaitą ir atskaitomybę tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais teisės aktais“, siekdamas išvengti 5 763 Lt pelno mokesčio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, į mokestinio laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis dėl 2005 metais gautų pajamų už suteiktas paslaugas, t.y. į 1 eil. (pajamos) įrašė 60 105 Lt, nors turėjo įrašyti 98 522 Lt, taip nedeklaravo 38 417 Lt (98 522 – 60 105 = 38 417) gautų pajamų, ir tokiu būdu veikdamas, tyčia, išvengė ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 5 763 Lt (38 417 x 15 proc. = 5 763) pelno mokesčio, o šią pelno mokesčio deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis, remiantis 2004-10-11 sudaryta mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartimi Nr. 105025-38, 2006-01-10 elektroniniu būdu pateikė Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Anykščių skyriui.
Apeliaciniu skundu nuteistais A. L. prašo panaikinti apkaltinamąjį Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
Šalies argumentai
Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nepateikė aiškių ir konkrečių motyvų, kodėl vienais bylos įrodymais remiasi, o kitais ne, kodėl netiki nuteistojo parodymais ir vienareikšmiškai tiki tik nenuosekliais ir prieštaringais liudytojų parodymais. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio, žalos atlyginimo klausimą. Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu jis prašė atlikti dokumentų ekspertizę, tačiau tokia ekspertizė nėra atlikta.
Nesutinka dėl nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d., nes jei 2005 m. iš R. M. būtų gavęs menamus 28000 lt, tikrai būtų įvykdęs 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas. Ūkininkei R. M. parengė tik „Miškininkystės bazės modernizavimas ir plėtra" projektą ką įrodo byloje esanti 2005-11-04 sutartis, 2007-03-07 sąskaita faktūra, raginimai registruotais laiškais ūkininkei R. M. apmokėti 2007-03-07 sąskaitą faktūrą. Teigia, kad R. M. versija apie tariamai jos sumokėtus pinigus atsirado tik 2008 metų pabaigoje - 2009 metų pradžioje, kai apeliantas po daugelio raginimų sumokėti skolą, kreipėsi į teismą civiline tvarka dėl skolos priteisimo.
Be to, ūkininkės R. M. 2005 m. kasos knyga ir kasos išlaidų orderiai (be apelianto parašų) byloje atsirado praėjus metams po ikiteisminio tyrimo pradžios. Tai akivaizdus dokumentų klastojimo faktas. Pati pareiškėja rašydama pareiškimą apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką teigė, kad jokių dokumentų patvirtinančių grynųjų pinigu sumokėjimą A. L. neturinti. 2009-01-20 Biržų rajono teismui rašytame atsiliepime į ieškinį ūkininkė R. M. teigė, kad A. L. 2005-11-03 sumokėjo - 4000 Lt avansą bei 2005-12-01 dar 4000 Lt. Ūkininkės R. M. pateikti kasos išlaidų orderiai 2005-11-14 Nr. 86 - 4000 Lt, 2005-12-09 Nr. 90 -4 000 Lt sumai nesutampa su jos rašytu pranešimu apie nusikalstamą veiką Panevėžio apygardos prokuratūrai bei su 2009-02-23 liudytojo apklauso protokole duotais parodymais, tai dar kartą patvirtina, kad kasos išlaidų orderiai buvo suklastoti.
Teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, kad ji grynus pinigus išimdavo iš banko kortele, sumokėdavo asmeniui, po to skambindavo buhalterei V. K., kuri ir išrašydavo kasos išlaidų orderius. Tai yra akivaizdus LRV 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 patvirtintų "Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" pažeidimas, nes pinigai išmokami tik tada kai gavėjas pasirašo ant kasos išlaidų orderio. Apeliantas teigia, kad jis niekaip negalėjo atsisakyti pasirašyti ant kasos išlaidų orderių, kadangi jie iš viso nebuvo pateikti, kaip ir nebuvo sumokėti pinigai.
Teigia, kad 2005 metais į firmos apskaitą įtraukti iš G. R. per du kartus gautus 10000 lt už jam ruoštą investicinį projektą negalėjo, nes minimus pinigus gavo tik 2007 metais. Šiuos apelianto parodymus patvirtina tiek paties apelianto, tiek G. R. pateikti dokumentai. Nors pastarasis teigia, kad už projekto parengimą apeliantui sumokėjęs ne kaip paprastas pilietis, o kaip ūkininkas, tačiau nepagrindė jokiais finansiniais dokumentais, kad tos išlaidos jo kaip ūkininko buvo įtrauktos į ūkio finansinę apskaitą ( pirma turėjo pinigus įnešti į kasą o tik po to išmokėti iš kasos išrašant kasos išlaidų orderį ), tokių dokumentų byloje nėra.
Teigia, kad teismas vertindamas tiek R. M., tiek G. R. parodymus, neatsižvelgė, kad jie yra verslo partneriai ir jiems yra iškelta byla ir kuri jau perduota į teismą, dėl poveikio liudytojams darymo. Ši aplinkybė duoda pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu.
Apibendrindamas apeliantas teigia, kad jokių ūkinių operacijų 35 600 Lt sumai nebuvo, todėl nesutinka, kad jis nuteistas už minimos sumos neįtraukimą į apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 A. L. konsultacinės firmos turto.
Nurodo, kad nepagrįstai nuteistas pagal BK 220 str. 1 d. dėl to, kad tariamai siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo įmonės pajamas ir tuos duomenis pateikė valstybės įgaliotai institucijai. Teigia, kad deklaracijos buvo užpildytos remiantis turimais A. L. konsultacinės firmos buhalterinės apskaitos dokumentais.
Analogiškai skunde neigia ir kaltę, dėl BK 223 str. 1 d. numatytos veikos padarymo. Jo konsultacinės firmos turimų finansinių dokumentų pakanka, kad būtų galima nustatyti nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 laikotarpio įmonės nuosavo kapitalo (pelno) ir įsipareigojimų dydžius. Jis vedė kasos registrą, išrašomų sąskaitų registrą, buvo vedamos ilgalaikio turto apskaitos kortelės, įsigytos prekės nurašomos aktais, kurie susegti prie įsigytų prekių sąskaitų faktūrų, tiek bankinių operacijų finansinių dokumentų bylose, tiek kasos finansinių dokumentų bylose. Visos bankinės operacijos pagrįstos banko išrašais.
Apeliantas nesutinka su byloje esančia 2009-11-16 specialisto išvada, nes ji neatitinka BPK 90 str. 3 d., reikalavimų. Išvadoje nenurodytas specialisto išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija ir pan. Teigia, kad išvadą surašiusi S. S. išsilavinimo, atitinkančio reikalavimus audituoti įmonių buhalterinę apskaitą neturi, todėl ir nenurodo. Be to, S. S. prieš įsidarbindama FNTT prie LR VRM Utenos apskrities poskyryje, buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini) " už aplaidžią buhalterinę apskaitą, todėl jos kompetencija apskritai abejotina.
Nurodo, kad specialistė atlikdama tyrimą tiesiog sąmoningai neatliko visų ūkinių operacijų registro, o išvadoje pateidama atsakymus, ne išreiškė objektyvią nuomonę, o vienareikšmiškai rėmėsi ūkininkų G. R. ir R. M. parodymais. Tyrimo metu ji nepagrįstai ignoravo kai kuriuos teisės aktus, reglamentuojančius įmonių buhalterinę apskaitą, nes LRV 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 patvirtintų "Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 19 p. įtvirtinta, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pinigai neįforminti pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi....ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas". Taip pat ignoravo LR Pelno mokesčio įstatyme 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 įtvirtintą nuostatą, kad individuali įmonė iki 25000 Lt pelno apmokestinama 0 tarifu. Taigi prie deklaruoto 2005 m pelno, kuris buvo 19 328 Lt pridėjus reikalaujamus sumokėti į biudžetą 5700 Lt, gautųsi 25028 Lt ir pritaikius pelno mokesčio lengvatą į biudžetą nedamoka (pelnas) siektų 28 Lt, kuri apmokestinama 15% tarifu, tad reiktų reikalauti į biudžetą sumokėti 4,2 Lt.
Teigia, kad nukentėjusiojo G. R. bei Utenos VMI civiliniai ieškiniai neturi jokio faktinio bei teisinio pagrindo. G. R. ieškinį pateikė tik bylą perdavus į teismą, nors pagal jo parodymus ieškinį jis galėjo pateikti jau 2006 m., tačiau to nepadarė. Jo ieškinys pateiktas tik siekiant išvengti kaltinimo dėl melagingų parodymų davimo ir siekiant pasipelnyti.
Utenos VMI civilinis ieškinys pateiktas remiantis tik FNTT prie LR VRM Utenos apskrities poskyrio specialisto išvada. Apeliantas teigia, kad jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu nuosprendžiu A. L. nuteistas už tris nusikalstamas veikas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu, ginčija savo kaltę padarius veikas, už kurias nuteistas ir nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria priteisti civiliniai ieškiniai.
BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.
Apelianto kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįsta ir įrodyta iš esmės BPK 20 str. reikalavimus atitinkančiais įrodymais.
Pagal BK 223 str. 1 d. apeliantas nuteistas už tai, kad tvarkydamas savo įmonės buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų duomenų pagal apskaitoje pateiktus dokumentus neįregistravo į pasirinktus apskaitos registrus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) ir įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui.
Kad apeliantas netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų registrų įrodyta byloje esančia specialisto išvada, tai patvirtino ir pirmos, ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose apklausta apelianto įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo teisingumą tyrusi ir specialisto išvadą surašiusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Utenos apskrities poskyrio vedėja S. S.. Ji parodė, kad tyrimo metu jai nebuvo pateikti A. L. įmonės išrašomų pajamų sąskaitų faktūrų registras, nebuvo suregistruoti pirkimo dokumentai, sutartys. Patikrinimo metu ji pati bendravo su A. L., prašė pateikti dokumentų registrą, į ką pastarasis atsakė, kad dokumentų registro įmonėje nevedė. Dėl to negalima nustatyti įmonės patirtų sąnaudų, patikrinti pateikiamų deklaracijų apie pelną teisingumo. Paties buhalterinės apskaitos dokumentų registro netvarkymo fakto iš esmės neneigia ir pats apeliantas. Toks apskaitos registrų nesudarymas ar netvarkymas teismų praktikoje laikomas aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Tokiu būdu, apelianto kaltė šioje dalyje visiškai įrodyta ir pagal BK 223 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Apeliaciniame skunde keliamas specialisto išvadą davusios S. S. kompetencijos klausimas, taip pat teigiama, kad specialisto išvada neatitinka BPK 90 str. 3 d. reikalavimų.
Iš tiesų, specialisto išvadoje (T.1 b.l. 158-177) nėra įstatymo reikalaujamų duomenų apie S. S. išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją, tačiau šis įstatymo pažeidimas nėra esminis, t.y. jis savaime nedaro išvados niekine. Apklausta apeliacinės instancijos teisme S. S. parodė, kad ji turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą įgytą Kauno technologijos universitete, yra ekonomikos inžinierė, buhalterinės apskaitos srityje dirba apie keturiasdešimt metų, FNTT- tryliktus metus. Esant šioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į S. S. užimamas pareigas, nėra jokio pagrindo abejoti jos kompetencija ir tuo pačiu jos duotos išvados pagrįstumu.
Pagal BK 222 str. 1 d. A. L. nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Teismas nustatė, kad jis kaip konsultacinės firmos savininkas 2005 m. gavo iš R. M. 28000 litų už tris jai paruoštus investicinius projektus, bei 10000 litų iš G. R. už jam paruoštą investicinį projektą, iš R. M. gautų pinigų į įmonės buhalterinę apskaitą iš viso neįtraukė, o iš G. R. gautus pinigus apskaitė tik 2007 metais. Taip pat A. L. iš G. R. už to paties projekto paruošimą kaip sėkmės mokestį 2007 metais gavo 7600 litų ir šios operacijos nepagrindė apskaitos dokumentais.
Apeliantas teigia pinigų iš R. M. negavęs aplamai, o iš G. R. gavęs tik 10000 litų ir šiuos pinigus gavęs 2007 metais.
A. L. kaltė šioje dalyje įrodyta R. M. ir G. R. parodymais, kad jie pinigus sumokėjo, taip pat matė, kad bent dalį pinigų A. L. mokėjo kitas. R. M. ir G. R. vienodai ir nuosekliai parodė apie pinigų perdavimo A. L. aplinkybes, todėl jų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo ir su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu kolegija visiškai sutinka.
A. L. teigia, kad tiek R. M., tiek G. R. parengė po vieną investicinį projektą, todėl R. M. už tris projektus jam mokėti neturėjo jokio pagrindo.
Tačiau R. M. parodymus patvirtina ir liudytoja A. R., parodžiusi, kad R. M. su A. L. dėl investicinio projekto, už pagal kurį gautus pinigus R. M. vėliau pirko žemės ūkio techniką, ruošimo supažindino ji ir kad šį projektą ruošė būtent A. L.. Vėliau R. M. už pagal kitą projektą gautus pinigus įsigijo miško techniką.
Be to, apeliacinės instancijos teisme buvo apžiūrėti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauti R. M. ir G. R. investiciniai projektai paramai gauti. Akivaizdu, kad visi projektai pagal jų grafinį vaizdą, apipavidalinimą, medžiagos išdėstymą ir pan. yra identiški. Ir apeliantas negalėjo paaiškinti šių sutapimų.
Apeliantas neigia bet kokių pinigų gavimo iš R. M. ir G. R. 2005 metais faktą, tačiau pripažįsta, kad po vieną investicinį projektą jiems paruošė bei jiems perdavė. Tai padarė be jokių garantijų, kad jam už šį darbą bus atlyginta, t.y. jiems už darbą nesumokėjus ir nesudarius sutarčių, jog jie tai padarys kada nors ateityje. Sutartys, anot apelianto, buvo pasirašytos tik po to, kai reikėjo paruoštus projektus pataisyti ar papildyti. Akivaizdu, kad toks apelianto elgesys prieštarautų ne tik verslo, bet ir elementariai logikai juo labiau, kad jis su R. M. ir G. R. iki tol nebuvo net pažįstami.
Apeliaciniame skunde itin didelis dėmesys skiriamas aplinkybei, kad A. L. kaltė šioje dalyje grindžiama ir prieštaraujančiais įstatymams R. M. ūkio buhalterinės apskaitos duomenimis- kasos knyga ir kasos išlaidų orderiais (T.2 b.l. 34-122), kuriuos pateikė liudytoja V. K..
Kaip matyti iš liudytojos V. K., tvarkančios R. M. ūkio buhalterinę apskaitą, parodymų, jos nuomone, kasos knygos įrašus galima daryti ir keisti bet kada, o jos pateikti kasos išlaidų orderiai, nors ir yra be pinigų gavėjo parašų, yra išlaidas pateisinantys dokumentai.
Šie duomenys akivaizdžiai prieštarauja LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatoms ir jų laikyti įrodymais negalima, todėl jais negali būti grindžiamas ir nuosprendis.
Sutinkamai su BPK 255 str. 1 d., teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl apelianto prašymai šioje byloje tirti R. M. ūkio buhalterinės apskaitos teisingumą atmesti.
Taigi, nors apylinkės teismas liudytojos V. K. pateiktus R. M. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis- kasos knygą ir kasos išlaidų orderius nepagrįstai laikė įrodymais ir jais rėmėsi, šiuos duomenis pašalinus ir nelaikant jų įrodymais, apylinkės teismo padaryta išvada, kad apeliantas apgaulingai tvarkė savo įmonės buhalterinę apskaitą, visiškai pagrįsta aukščiau išdėstytų kitų įrodymų visetu. Tuo pačiu pagrįsta ir išvada, kad apeliantas neapskaitęs gautų pajamų ir jų neįtraukęs į VMI pateikiamą deklaraciją, šiai institucijai pateikė aiškiai neteisingus duomenis ir taip padarė dar ir nusikaltimą, numatytą BK 220 str. 1 d.
Šioje dalyje A. L. kaltė aukščiau minėta specialisto išvada grindžiama tik tiek, kad ja buvo apskaičiuota nesumokėtų mokesčių suma jei pasitvirtins R. M. ir G. R. parodymai apie sumokėtas, o pinigų sumokėjimo faktai, kaip nurodyta aukščiau, įrodyti kitų įrodymų visetu. Nėra jokio pagrindo netikėti specialisto išvadoje pateikto skaičiavimo, kad dėl nusikalstamos veikos A. L. įmonė į valstybės biudžetą nesumokėjo būtent 5763 litų mokesčių, teisingumu. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad specialistė, apskaičiuodama dėl nusikalstamos veikos nesumokėtų mokesčių dydį, ignoravo Pelno mokesčių įstatymo nuostatą, kad mažesnės nei 25000 litų pajamos apmokestinamos nuliniu tarifu, kadangi iš specialisto išvados priede Nr.4 esančių duomenų matyti, kad apelianto įmonės deklaruotos pajamos 2005 metais buvo 61250 litų (T.1 b.l. 200), t.y. didesnės nei 25000 litų ir apeliantas minėta Pelno mokesčių įstatymo lengvata 2005 metais jau yra pasinaudojęs.
Tuo pačiu visiškai pagrįstai patenkintas VMI ieškinys, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas dalį žalos atlygino iki nuosprendžio priėmimo.
Skundžiamu nuosprendžiu iš A. L. taip pat priteista 7600 litų bei 5 procentų dydžio palūkanos nuo 2010-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo G. R..
BPK 109 str. nurodyta, kad kartu su baudžiamąja byla nagrinėjamas civilinis ieškinys asmens, žalos patyręs dėl nusikalstamos.
Nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas iš G. R. nepagrįstai gavo 7600 litų, todėl ir patenkino nukentėjusiojo ieškinį.
Kaip matyti iš kaltinamojo akto ir nuosprendžio, A. L. buvo kaltinamas, pripažintas kaltu ir nuteistas tik už aplaidų ir apgaulingą apskaitos tvarkymą bei neteisingų duomenų pateikimą. Apeliantas nebuvo kaltinamas ir nebuvo teisiamas už nepagrįstą pinigų iš G. R. gavimą, t.y. G. R. žala nebuvo padaryta nusikalstamomis veikomis, kurios nagrinėjamos šioje byloje, todėl G. R. civilinis ieškinys šioje byloje negalėjo būti nagrinėjamas.
Dėl to apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. L. priteista G. R. 7600 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanos nuo 2010-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: G. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.