Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, A. G., dalyvaujant pareiškėjai M. K., išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja parodė, kad 2011-02-03 netikėtai mirė jos vyras V. K.. Iki sutuoktinio mirties abu kartu gyveno keturių kambarių bute (duomenys neskelbtini), kuris jungtinės nuosavybės teise priklausė jai ir jos vyrui. Vaikai jau suaugę, į palikimą po tėvo mirties nepretenduoja, savo valią išreiškė atsisakydami palikimo ir patvirtindami pareiškimus pas notarą. Po sutuoktinio mirties ji blogai jautėsi, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau toliau gyveno bute, tvarkė sutuoktinio paliktus daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1-5.5, 5.11, 5.13 straipsniai, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Pareiškėjos paaiškinimais, rašytinais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja M. K. ir K. V. susituokė 1977-11-29 (b.l. 6-7). V. K. mirė 2011-12-03, įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2011-12-06, įrašo Nr. 2017. (b.l. 8). Paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos paaiškinimus, kad jis po vyro mirties faktiškai valdo butą, patvirtina Komunalinių paslaugų mokėjimo kvitai (b.l. 11). Pareiškėjos vaikai K. K. ir J. T. palikimo po tėvo mirties atsisakė (b.l. 12-19).

Byloje nėra įrodymų, kurie prieštarautų pareiškėjos paaiškinimams, kad ji valdo ir naudojasi po vyro mirties atsiradusiu palikimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Nustatyta, kad pareiškėja perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti. Tai patvirtina byloje nustatyti įpėdinės aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke: ji tvarko butą, juo naudojasi, , moka už butą mokesčius.

Esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. K. priėmė 2011-02-03 mirusio sutuoktinio V. K., palikimą pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjos paveldėjimo teisei įforminti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 448 str., 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė 2011-02-03 mirusio sutuoktinio V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas palikimo priėmimo įforminimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant bylą išnagrinėjusiam teismui.