Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-03-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-3888-800/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
e2YT-3888-800/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00180-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Advokatai
Brigita Pauliukevičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3888-800/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00180-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.1.; 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,dalyvaujant pareiškėjai E. K., jos atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo A. K. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. K.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. K.. Gyvendami santuokoje A. K. ir A. K. susilaukė tik vieno vaiko, t. y. pareiškėjos. Pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka ir terminu dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties nesikreipė, kadangi jo mirties dieną ir po jos ji buvo labai prislėgta ir kurį laiką apimta depresijos negalėjo realiai mąstyti bei rūpintis buities klausimais. Be to, nepraėjus nė mėnesiui po tėvo mirties, mirė ir pareiškėjos motina, todėl pareiškėja nespėjo laiku kreiptis į notarą įstatymo nustatyta tvarka ir terminu dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, taip praleisdama terminą palikimui priimti. Po pareiškėjos tėvo A. K. mirties, liko bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, po tėvo mirties pareiškėja, kaip pirmos eilės įpėdinė palikimą priėmė faktiškai pradėdama šį turtą valdyti, kadangi rūpinasi namo ir statinių priežiūra, naudojasi visais po tėvo ir motinos mirties likusiais daiktais, šienauja ir dirba aplink namą esančią žemę, t. y. šį turtą prižiūri, tvarko, remontuoja ir moka mokesčius. Kitų įpėdinių nėra. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai sukeltų teisines pasekmes, kadangi ji įgytų nuosavybės teisę į po tėvo A. K. mirties į likusį turtą.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji visą gyvenimą gyveno kartu su tėvais jų name. Abu tėvai numirė per vieną mėnesį laiko. Šiuo metu pareiškėja pageidauja paveldėti po tėvų mirties likusį turtą. Gyvenamąjį namą pareiškėja visuomet prižiūrėjo ir puoselėjo, darė pagerinimus, keitė langus, stogą ir t. t. po tėvų mirties buvo labai stiprus stresas, kurio pasekmėje nespėjo per trijų mėnesių terminą pateikti prašymo priimti palikimą po tėvo mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašomam nustatyti juridiniam faktui neprieštarauja, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų – gimimo liudijimo (b. l. 12), mirties liudijimų (b. l. 14, 15) pareiškėja E. K. yra A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) ir A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra.

Valstybės įmonės Registrų centras testamentų registro išrašai (b. l. 6, 7) patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų A. K. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Mirusiosios A. K. palikimą yra priėmusi pareiškėja E. K..

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 9 – 11), santuokos liudijimas (b. l. 13) patvirtina, jog A. K. ir A. K. esant santuokoje, A. K. vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą registravimo metu pareiškėjos tėvai buvo sudarę santuoką, teismas sprendžia, jog įgytas būstas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė A. K. ir A. K., nepaisant būsto registracijos vien tik A. K. vardu.

Pareiškėjos pateikti kiti rašytiniai įrodymai apie mokėtus mokesčius (b. l. 11 – 24), patvirtina, kad pareiškėja po tėvo mirties mokėjo mokesčius už visą gyvenamąjį namą, tame tarpe ir už pareiškėjos tėvui priklausiusią būsto dalį, prižiūrėjo gyvenamąjį namą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R. P. patvirtino aplinkybes, jog kaimynystėje gyvendama pareiškėja nuolat rūpinosi gyvenamuoju namu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, jog pareiškėja, kaip A. K. dukra, yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą po palikėjo (tėvo) mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame būste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).

Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po tėvo A. K. mirties per palikimui priimti nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet paliktą nekilnojamąjį turtą nuo palikėjo mirties valdė kaip savininkė, mokėjo mokesčius, toliau gyveno būste kaip ir iki tėvo mirties.

Duomenų apie įstatyminius įpėdinius ar kitus asmenis, kurie per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po A. K. mirties, nėra.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog įstatyminė įpėdinė – dukra E. K. po palikėjo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti visą A. K. turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi ir juo disponuodama, kaip savininkė spręsdama kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. K. priėmė tėvo A. K. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.11 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti po mirties likusį turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė