Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolės Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Marcinkevičiui, gynėjui advokatui Jonui Milčiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) BK 253 str. 2 d..

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis A. M., neturėdamas policijos įstaigos įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo įgyti šaudmenis bei jais disponuoti, 2009 m. lapkričio 5 d., apie 16 val. 30 min. Kėdainių m., (duomenys neskelbtini) g. iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens už 20 Lt įgijo didelį kiekį šaudmenų -1470 vnt. pramoninės gamybos 7,62 x 51 mm kalibro NATO ( .308 Winchester) tipo imitacinių šovinių, juos iki 2009-11-06 11 val. neteisėtai laikė bute, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) bei 2009-11-05 , apie 19.30 val. vieną iš jų neteisėtai realizavo prie parduotuvės, esančios Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) už 50 centų pardavęs nepilnamečiui A. E., gim. (duomenys neskelbtini) bei 2009-11-05 apie 21 val. name, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) realizavo dar 20 šovinių, pardavęs juos A. E. už 16 vnt. cigarečių.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 6 d., apie 16.30 val. iš nepažįstamo vyriškio, buvusio baltos spalvos autobusiuke, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios metalo supirktuvės, už 20 litų nusipirko šovinių, kurie buvo sudėti į dėžutę bei supilti polietileniniame maišelyje ir juos karučiu parsivežė į namus. Vakare eidamas į parduotuvę Šėtos gatvėje, sutiko pažįstamą nepilnametį A., kuriam už 50 centų pardavė vieną šovinį bei tą patį vakarą A. atėjus prie jo buto durų, jis už 16 cigarečių pardavė dar 20 šovinių. Likusius šovinius jis pats išardė, paraką išmetė per langą, o išardytų šovinių tūteles kitą rytą apie 11 val. nunešė į tą pačią metalo supirktuvę ir pardavė už 75 litus.

Kaltinamojo kaltė grindžiama įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Liudytoja G. S. parodė, kad 2009-11-06 apie 10 val. mokyklos psichologė I. K. jai pasakė, kad pas mokinį A. E. rasta šovinių. Buvo išsiaiškinta, kad jis atsinešė į mokyklą 5 šovinius. Po kurio laiko moksleivis A. E. atėjo į psichologės kabinetą ir atidavė vieną šovinį nurodęs, kad eidamas į mokyklą šovinius rado remontuojamoje Šėtos gatvėje. Paskambinus jo motinai sužinojo, kad sūnus iš namų išsinešė visą dėžutę šovinių, kuriuos galėjo gauti iš šaulių. Kadangi buvo neaišku kokio pavojingumo šoviniai, ji paskambino šaulių kuopos vadui K. Š., kad jis atvyktų apžiūrėti šovinių bei iškvietė policiją.

Liudytoja V. P. parodė, kad 2009-11-06 apie 08.45 val.ji budėjo (duomenys neskelbtini) mokykloje prie pagrindinių mokyklos durų. Per pertrauką iš lauko atėję moksleiviai, t.y. T. T. ir E. K. parodė, kad turi šovinių, tačiau jų jai neatidavė. T. turėjo vieną šovinį, o E. du šovinius. Apie tai ji pranešė mokyklos psichologei K., kuri juos išsikvietė pas save į kabinetą ir paėmė šovinius.

Liudytojas K. Š. parodė, kad 2009-11-06 paskambinusi (duomenys neskelbtini) mokyklos soc. pedagogė G. S. jam pranešė, kad pas A. E. rado šovinį ir paprašė atvažiuoti jo apžiūrėti, nes pamanė, kad jis galėjo šovinių gauti dalyvaudamas jaunųjų šaulių mokymuose. Jis apžiūrėjęs šovinius nustatė, kad tai buvo mokomieji imitaciniai šoviniai, kurie naudojami pratybų metu. Šaudant jais girdimas šūvio garsas, tačiau juose nėra kulkos. Jais šaudoma iš automatinio ginklo AK-4MT, taip pat naudojami kukosvaidžiams MG3.

Liudytoja K. K. parodė, kad 2009-11-06 rytą ji pastebėjo, kad jos sūnus A. E. eidamas į mokyklą su savimi pasiėmė popierinę dėžutę su šoviniais. Ji norėjo sūnų sudrausti, bandė atimti iš jo tą dėžutę, tačiau sūnus jos nepaklausė ir juos išsinešė su savimi. Po kurio laiko jai paskambino iš mokyklos ir pasakė, kad pas jos sūnų rasti keli šoviniai. Policijos pareigūnai jai pasakė, kad sūnus šovinius iš A. M. gavo už cigaretes.

Liudytoja I. K. parodė, kad ji dirba psichologe Kėdainių (duomenys neskelbtini) mokykloje, 2009 m. lapkričio mėn. mokytoja V. P. jai pasakė, kad pas mokinius yra šovinių. Ji per pamoką išsikvietė T. T. ir E. K. ir išsiaiškino, kad juos jiems davė A. E.. E. K. turėjo du, o T. T. vieną šovinį, kuriuos ji iš šių mokinių paėmė, o A. E. po antros pamokos pats atnešė jai vieną šovinį. Jis pasakojo, kad šovinius radęs remontuojamoje Šėtos gatvėje.

Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamąjį buvo matęs keletą kartų, jis ateidavo su metalu. 2009 m. lapkričio mėn. jis (liudytojas) dirbo metalo supirkimo aikštelėje kaip vadybininkas, iš kaltinamojo jokio metalo laužo tą dieną nepirko. Apie pietus atvažiavo į aikštelę policija, norėjo pasižiūrėti, ar neatnešė kas nors gilzių. Policijos pareigūnai apžiūrėjo vietą šalia svarstyklių, pastebėjo keletą maišų, viename iš jų buvo gilzės, kurias paėmė policija, pasvėrė, bet jis svorio nepamena. Jam buvo parodytos vyriškių nuotraukos, iš kurių jis atpažino A. M., nes vyriškis buvo matytas, anksčiau ateidavo ne kartą. Minėtą dieną irgi buvo atėjęs, bet jis (liudytojas) nematė, ar jis paliko metalą, ar ne. Po to tik paaiškėjo, kad jis tą maišą paliko supirktuvėje ir išėjo. Liudytojas parodė, kad jis pinigų jam nesumokėjo.

Nepilnametis liudytojas A. E., 2010-04-21 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2009-11-05 apie 19.30 val. eidamas į parduotuvę (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, susitiko A., kurio pavardės nežino. A. parodė jam vieną šovinį ir pasakė, kad šovinius iš kažkokio žmogaus įsigijo metalo supirktuvėje, kadangi jie buvo su paraku ir dėl to supirktuvė jų nepriėmė kaip metalo laužo. Jis (A. E.) už 50 centų nusipirko vieną šovinį ir paklausė ar neturi jų daugiau. A. pasakius, kad ateitų pas jį į namus, jis (A. E.) apie 21 val. nuėjo pas A. į bendrabutį Šėtos g. ir koridoriuje iš A. už 16 cigarečių nusipirko visą dėžutę šovinių, kurių ten buvo 20 vnt. Sekančią dieną jis į (duomenys neskelbtini) mokyklą nusinešė penkis šovinius, iš kurių du šovinius davė E. K., o vieną šovinį - T. T.. Kažkas tai pamatė ir iškvietė mokyklos psichologę. Tada jis vieną šovinį išmetė pro langą, tačiau po pamokos surado, paėmė ir nuėjęs įmetė į Nevėžio upę, o kitą turėtą šovinį atidavė socialinei pedagogei. Po kurio laiko buvo iškviesta policija.(b.l. 48-50).

2010-02-03 prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje prieš A. E. nutrauktas, nes jis nusikaltimo padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio numatyta atsakomybė už nusikaltimą, numatytą LR BK 253str. (b.l. 48-50)

Nepilnametis liudytojas T. T. 2010-04-21 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2009 m. lapkričio mėn. jo klasės draugas A. E. per pirmą pamoką jam parodė, jog turi kelis šovinius ir vieną šovinį jam atidavė. Liudytojas parodė, kad A. E. šovinių davė ir E. K.. Per pertrauką jis (T. T.) šovinį buvo išsitraukęs iš kišenės ir tai pamatė budinti mokytoja bei liepė šovinį atiduoti. Vėliau jis buvo iškviestas pas psichologę, parašė pasiaiškinimą. ( b. l 72 -74).

Nepilnametis liudytojas E. K. 2010-04-21 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2009 lapkričio mėn., dienos nepamena, mokykloje, per pirmą pamoką A. E. parodė, jog turi šovinių, kurių pas jį buvo 4 ar 6. A. E. jam davė kelis šovinius, o kai jis norėjo parodyti juos kitiems draugams, tai pamačiusi mokyklos budėtoja taip pat apžiūrėjo šovinį ir vėl jam grąžino. Po pertraukos į pamoką atėjo psichologė ir pasikvietusi pas save liepė atiduoti šovinius bei parašyti pasiaiškinimą. Liudytojas parodė, kad nežino iš kur A. E. gavo šovinių.( b. l. 56-58).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojui A. S. buvo pateiktos penkių asmenų nuotraukos, iš kurių jis atpažino asmenį Nr. 4 – A. M., kuris į supirktuvę buvo atnešęs maišą su metalu ( b. l. 77-80).

Iš 2009-11-06 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. E. pateikė 20 šovinių ( b.l. 6-8).

Iš 2009-11-06 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. S. pateikė 15 kg šovinių tūtelių IK06 7,62x51 (1449 vnt. šovinių tūtelių ) (b. l. 9-11).

Iš 2009-11-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šoviniai ir tūtelės apžiūrėti, nufotografuoti ( b. l. 12-14).

2009-11-30 specialisto išvada Nr. 20-4-(2525)-IS1-2245 nustatyta, kad tirti pateikti pramoninės gamybos 7,62 x 51 mm kalibro NATO ( .308 Winchester) tipo imitaciniai šoviniai (20 vnt.) ir tokių šovinių tūtelės (1449 vnt.) yra šaudmenys, o tūtelės – šaudmenų sudėtinės dalys ( b.l 18-19).

2010-01-25 specialisto išvada Nr. 20-4-(165) IS1-166 nustatyta, kad šie imitaciniai šoviniai, skirti daugelio modelių 7,62 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, yra A kategorijos ginklams skirti šaudmenys ( b.l. 22).

2010-04-02 specialisto išvada Nr. 20-4-(458)-IS1-687 nustatyta, kad ištirtuose šoviniuose naudojamas 1,03 g -1,05 g. parako kiekis, šoviniai bei tokių šovinių tūtelių kapsulės šaudymui tinkami ( b.l. 30-31) .

Po specialisto išvadų likę šoviniai ir šaudmenys yra perduoti saugoti vyr. specialistui T. M. ( b.l. 33-34 ).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio 2010-01-12 rašto Nr. 20-66-R-32 matyti, kad A. M. nebuvo išduotas leidimas įsigyti, laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą. (b.l. 136)

Iš krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės rašto matyti, kad rinktinėje naudojami tokie šaudmenys yra griežtos apskaitos, šaudmenų kiekis tikrinamas kas mėnesį ir trūkumo ar vagystės fakto užfiksuota nebuvo ( b. l. 82).

Iš Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos pažymos matyti, kad Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos Arsenale saugomi tokie imitaciniai šoviniai, jie gauti nuo 1999 m. birželio mėnesio, trūkumų ar vagystės atvejų užfiksuota nebuvo ( b.l. 84).

Iš įtariamojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. M. parodė vietą, kur stovėjo autobusiukas ir iš kurio išlipusio vyriškio jis už 20 Lt nusipirko apie 15 kg pilnų šovinių, kurie buvo ir dėžutėse, ir palaidi supilti į maišelį. A. M. parodė metalo supirktuvę, kur pridavė tokių šovinių išardytas tūteles, kur juos pasvėrė bei parodė butą Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), kuriame išardė šovinius ir namo balkoną, pro kurį išmetė išardytų šovinių paraką, taip pat vietą po balkonu, kur nukrito jo išmestas parakas ( b.l. 93-100).

1470 vnt. pramoninės gamybos 7,62x51 mm kalibro šaudmenų įgijimas neabejotinai laikytinas dideliu kiekiu, ką rodo ir po parako išvalymo likusių gilzių svoris -15 kg, bei pati jų kiekybinė išraiška, jų pritaikomumas šaudyti daugelio modelių 7,62 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, t.y. kaltinamojo A. M. paaiškinimu, liudytojų G. S., V. P., K. K., I. K., A. S., A. E., T. T., E. K. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, 2009-11-06 daiktų pateikimo protokolais, 2009-11-09 daiktų apžiūros protokolu, specialisto išvadomis Nr. 20-4-(2525)-ISI-2245, Nr. 20-4-(165) IS1-166, Nr. 20-4-(458)-IS1-687, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio 2010-01-12 raštu Nr. 20-66-R-32 visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. M. neturėdamas leidimo, išduoto policijos įstaigos pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 punktą , t.y. kad leidimus įsigyti A, B, C, kategorijų ginklus fiziniams asmenims, Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims (išskyrus specialaus statuso subjektus, valstybines kriminalinės ekspertizės įstaigas) išduoda policijos įstaigos ir 11 straipsnio 2 punktą, t.y. kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys turi teisę įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį šaudmenų – 1470 vnt. pramoninės gamybos 7,62x51 mm kalibro NATO (.308 Winchester) tipo imitacinių šovinių, kurie yra A kategorijos ginklams skirti šaudmenys, kuriuos iki 2009 m. lapkričio 06 d. 11 val. neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose ir iš kurių 21 šovinį 2009 m. lapkričio 05 d. neteisėtai realizavo, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 253 str. 2 d.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką, ką rodo jo nuoseklūs ir išsamūs parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo motyvai Skiriant kaltinamajam A. M. bausmę atsižvelgiama į LR BK 54 str. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis A. M. įvykdė sunkų, tyčinį baigtą nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai įsigijo, laikė ir realizavo šaudmenis ir to norėjo. Nusikaltimo sudėtis formalioji, t.y. jis yra baigtas nuo neteisėto šaudmenų įgijimo, laikymo pradžios momento bei jų realizavimo. Nusikaltimo motyvas – noras ir galimybė užsidirbti parduodant šaudmenis kaip metalo laužą, išvalius juos nuo parako. Kaltinamasis nedirba, pagal jo gyvenamąją vietą – Kėdainių miesto seniūnijoje charakterizuojančių duomenų nėra (b.l. 132), teistumas yra išnykęs. Kaltinamasis nėra psichikos sveikatos kabineto įskaitoje (b.l. 127), yra priklausomybės ligų kabineto įskaitoje (b.l. 127), 2009-04-29, t.y. beveik daugiau nei prieš metus laiko yra baustas administracine bauda - įspėjimu už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose (b.l. 113). Kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Atsižvelgiama ir į tai, kad dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos nekilo jokių sunkių pasekmių bei į tai, kad kaltinamasis šaudmenis įgijo visiškai atsitiktinai, t.y. juos nupirko prie metalo laužo supirktuvės iš jam pasiūliusių asmenų, kurie bylos tyrimo metu nebuvo nustatyti. Kaltinamasis suprato, kad tai šaudmenys, tačiau pirko turėdamas konkretų tikslą – išvalyti nuo parako ir priduoti kaip metalo laužą bei taip užsidirbti. Ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė patvirtinta liudytojo A. E. parodymais, kuriam A. M. tą pačią dieną pasakė apie šaudmenų įgijimo aplinkybes ir tikslą. Šios aplinkybės rodo daug mažesnį jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą. Nusikaltimo pagal BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų. Nors A. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių ir tuo pačiu pavojingų nusikaltimų kategorijos, tačiau šiuo konkrečiu atveju įrodyta, kad nusikaltimo padarymo motyvas buvo nupirkus šaudmenis ir išvalius juos nuo parako, priduoti išvalytas tūteles kaip metalo laužą, kas ir buvo padaryta. Iš 2009-11-30 specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktų 1449 vnt. tūtelių viršūs perkirpti ir nulaužti įrankio ir šiose tūtelėse parako užtaisų nėra, jis pašalintas (b.l.18). Įrodyta, kad būtent šias tūteles kaltinamasis buvo pristatęs į metalo supirktuvę. Tai rodo, kad kaltinamasis nors ir suvokė, kad neteisėtai įgijo ir laikė šaudmenis, tačiau neketino jų panaudoti kaip šaudmenų, o tik kaip metalo laužą. Tai, kad jis už 50 centų ir 16 cigarečių nepilnamečiui pardavė 20 vnt. šaudmenų, rodo jo siekį, atitinkantį jo gyvenimo būdą, šiek tiek užsidirbti, lengvabūdiškai negalvojant apie galimas pasekmes. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo neteisėtai įgyti šoviniai yra imitaciniai. Jie nors ir draudžiami įgyti, tačiau yra mažiau pavojingi, t.y. susideda iš tūtelių, atviro tipo centrinio įskėlimo kapsulių ir parako užtaisų, juose nėra kulkos. Išdėstytos aplinkybės liudija apie kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos žymiai mažesnį pavojingumą visuomenei, todėl jam skirti nors ir mažiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę būtų aiškiai neteisinga.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o to paties straipsnio 2 d. nurodoma, jog švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš 1 – 6 punktuose numatytų aplinkybių. Akivaizdu, kad šios įstatymo nuostatas suponuoja išvadą, jog teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei konstatavęs nurodytų sąlygų visumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra duomenų, kad A. M. pats savo noru būtų atvykęs ar pranešęs apie padarytą nusikalstamą veiką. Nėra nustatyta ir BK 62 str. 2 d. 1 – 6 punktuose numatytų būtinųjų sąlygų.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kiti nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytinos tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Konstatuotina, kad byloje nustatyti faktai liudija esant išimtines aplinkybes, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog paskyrus A. M. BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatytą net ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, tai aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nėra nustatyta ir to, kad A. M. būtų linkęs nusikalsti. Taigi, esant nustatytoms išimtinėms aplinkybėms bei įvertinus nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad A. M. nusikalstama veika yra mažiau pavojinga visuomenei bei siekiant, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas, jo atžvilgiu taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir kaltinamajam skirtina švelnesnė nei BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė, t.y. siekiant BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina minimali įstatymo numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė( BK 50 str. 2 d.).

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo, t.y. nuo 2010-06-21.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas kardomojo kalinimo laikotarpis nuo 2010-06-01 iki 2010-06-20 imtinai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. 15 vnt. 7,62 x 51 mm kalibro NATO ( .308 Winchester) tipo imitaciniai šoviniai ir 1444 vnt. 7,62 x 51 mm kalibro NATO ( .308 Winchester) tipo imitacinių šovinių tūtelės, saugomi Kauno apskrities vyriasiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate (b.l.34), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Liudytojai I. K. kelionės į teismą išlaidoms atlyginti teismas išmokėjo 106,03 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti išieškomos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR BPK 301- 302 straipsniais, 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d. , 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 115 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d. ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., jį nuteisti trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-06-21.

Į bausmės laiką įskaičiuoti kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2010-06-20 imtinai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. 15 vnt. 7,62 x 51 mm kalibro NATO ( .308 Winchester) tipo imitacinių šovinių ir 1444 vnt. 7,62 x 51 mm kalibro NATO ( .308 Winchester) tipo imitacinių šovinių tūtelių, saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Priteisti iš A. M. 106,03 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.