- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- eI3-6171-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00086-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. G., N. S.
- Atsakovas
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Medpliusa“, R. Ž., M. Ž.
- Kategorijos
- 16.2.2Detalieji planai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir N. S. skundą atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Medpliusa“, R. Ž. ir M. Ž., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti 2023-12-15 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 21RE1-309(AG1-258/10-2023); 2) panaikinti 2023 m. spalio 2 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus įsakymą Nr. V1E-1162 dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; 3) pareiškėjų prašymą dėl žemės sklypo formavimo grąžinti Administracijai nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai skunde bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai pateikė prašymą Administracijai, kuriuo prašė organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini).
Administracijos direktorius 2023-10-02 įsakymu atsisakė rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 9 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas nerengiamas teritorijoms, kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją, kuriai yra parengtas detalusis planas, patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-12-07 įsakymu Nr. V1-1101 „Dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo“, todėl turi būti koreguojamas detalusis planas.
Pareiškėjų vertinimu, Administracija, priimdama 2023-10-02 Įsakymą, neatsižvelgė ir neįvertino susiklosčiusios faktinės situacijos. Administracija nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė organizuoti valstybinės žemės sklypo 0,06 ha ploto (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taip yra pažeidžiami pareiškėjų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, siekiančių įsiterpusio žemės sklypo išsipirkimo, interesai, teisės bei teisėti lūkesčiai.
Paaiškino, kad pareiškėjai neprašė rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, o prašė rengti įsiterpusio 0,06 ha valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį parengus galima būtų jį sujungti su pareiškėjų sklypu, kadangi prašomas suformuoti žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas. Pareiškėjų nuomone, Administracija negalėjo atsisakyti rengti nesuformuoto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto remdamasi Taisyklių 9 punktu. Šiuo atveju buvo nepagrįstai reikalaujama koreguoti detalųjį planą, kadangi visų pirma turėjo būti parengtas įsiterpusios valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir tik tada sprendžiamas klausimas dėl jo sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini).
Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kuriuos jiems suteikia teisės aktai. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas - veikti taip, kaip nėra leidžiama. Be to, viešojo administravimo subjektai savo veikloje yra saistomi bendrųjų konstitucinių teisės principų, tokių kaip teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt. Taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintų viešojo administravimo principų, įstatymo viršenybės, objektyvumo, skaidrumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia.
Pareiškėjų nuomone, Administracija visiškai netinkamai įvertino faktines aplinkybes, žemės sklypų sprendinius ir 2023-10-02 Įsakyme tik formaliai nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovaujantis atsisakė rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau ši nuostata negali būti laikoma kliūtimi 0,06 ha valstybinės žemės sklypo įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų formavimo ir tvarkymo projekto rengimui.
Pareiškėjai, nesutikdami su Administracijos direktoriaus įsakymu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuri byloje skundžiamu 2023-12-15 sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Administracijos direktoriaus 2023-10-02 įsakymą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu bei atstovės teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 37 straipsnio 3 dalies 2 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (toliau - Projektai, Projektas) priskirtini žemės valdos projektams.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kokiais atvejais yra rengiami Projektai. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 6 punktu, Projektas gali būti rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Motyvuojamoji dalis
Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis įtvirtinta, kad Projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 2 punktu, Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.6 papunktyje nustatyta, kad Projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, tačiau pagal Taisyklių 9 punktą žemės sklypų Projektas nerengiamas teritorijoms, kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti.
Įsiterpusio valstybinės žemės ploto sampratą apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomos), kurio 2.15 papunkčiu nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Taigi, laisvos valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu tais atvejais, kai šiame plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo ir jis yra įsiterpęs tarp: 1) privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybės žemės sklypų; 2) privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų).
Pareiškėjai 2023-09-13 Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau - ŽPDRIS) kreipėsi į Administraciją, prašydami organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydami, jog šio projekto tikslas - įsiterpusio valstybinės žemės ploto suformavimas ir sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. Taigi, iš esmės pareiškėjai siekė lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės plotą jį prijungiant prie esamo, pareiškėjų nuosavybės teise valdomo, žemės sklypo.
Administracijos specialistai įvertino pareiškėjų prašymą, išnagrinėjo VĮ Registrų centro duomenis bei galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir nustatė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), prie kurio būtų prijungiamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, patenka į teritoriją, kuriai yra parengtas detalusis planas, patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V1-1101 „Dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, detalusis planas - urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai numatoma keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą. To paties įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai pagal šiuose planuose, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis šiuose planuose numatytais principais, suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas.
Taigi, pareiškėjų prašymas rengti įsiterpusio 0,06 ha valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, vadovaujantis įstatymais ir Taisyklėmis, negalėjo būti tenkinamas, nes įsiterpęs valstybinės žemės sklypas gali būti sujungtas su besiribojančiu sklypu tik koreguojant detalųjį planą, kuriuo būtų keičiama sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija.
Administracijos nuomone, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas Sprendimas. Pareiškėjų pozicijos, jog Administracija negalėjo atsisakyti rengti nesuformuoto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto remdamasi Taisyklių 9 punktu, pagrįstumo nepatvirtina ir Komisijos priimtas 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas. Pareiškėjų skundas iš esmės yra neargumentuotas, jame nenurodytos jokios konkrečios faktinės aplinkybės ir/ar teisės normos, kuriomis remdamiesi pareiškėjai prašo panaikinti Administracijos Sprendimą, todėl pareiškėjų skundas neturi jokio pagrindo.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-10-02 įsakymo Nr. V1E-1162 „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023-12-15 sprendimo Nr. 21RE1-309(AG1-258/10-2023), kuriuo pareiškėjų skundas atmestas, teisėtumo bei pagrįstumo.
Bylos duomenimis A. G., N. S., M. Ž, R. Ž ir UAB „Medpliusa“ prašymu 2023-09-13 (prašyme nurodyta 2022-12-13 data) kreipėsi į Administraciją, prašydami organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,1341 ha. Projekto tikslai: suformuoti įsiterpusį 0,0503 ha valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini).
Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 9, 21 ir 69 punktais, 2023-10-02 Įsakymu Nr. V1E-1162 „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Įsakymas) priėmė sprendimą atsisakyti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Įsakymas grindžiamas Taisyklių 9 punktu, pagal kurį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas nerengiamas teritorijoms, kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją, kuriai yra parengtas detalusis planas, patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V1-1101 „Dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo“, todėl turi būti koreguojamas detalusis planas.
Pareiškėjai Įsakymą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2023-12-15 sprendimu Nr. 21RE1-309(AG1-258/10-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių nuostatos.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 str. 2, 3, 5 dalys).
Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai numatoma keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai pagal šiuose planuose, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis šiuose planuose numatytais principais, suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 6 d.).
Projektas rengiamas, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Projektas nerengiamas teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas, kuriose Projektu gali būti pertvarkomi teritorijų planavimo dokumentais suplanuoti (įregistruoti ar neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre) žemės sklypai, nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto leidžiamojo užstatymo intensyvumo ir (ar) tankio), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai pagal šiuose planuose, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis šiuose planuose numatytais principais, suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (Taisyklių 9 p.).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas be kita ko nerengiamas teritorijoms, kurios patenka į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją, kuriai yra parengtas detalusis planas, patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V1-1101 „Dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo“, todėl vadovaujantis Taisyklių 9 punktu negali būti rengiamas šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.
Pareiškėjų argumentai, kad nagrinėjamu atveju pirmiausiai turėjo būti parengtas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (ginčo, kad jis nepatenka į detaliaisiais planais suplanuotą teritoriją, nėra) formavimo ir pertvarkymo projektas ir tik tada sprendžiamas klausimas dėl jo sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti.
Taisyklių 4.4 papunktyje nurodyta, kad numačius įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, t. y. vienu Projektu suplanuojamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas ir numatomas jo sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu.
Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad turėjo būti rengiami du projektai, t. y. parengtas vienas Projektas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, o kitas – dėl jo sujungimo su gretimu žemės sklypu.
Be to, pažymėtina, kad pareiškėjai prašymu būtent ir prašė organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas yra vienas - įsiterpusį 0,0503 ha valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad besiribojantis žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) patenka į teritoriją, kuriai yra parengtas detalusis planas, patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V1-1101 „Dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo“, Administracija teisėtai ir pagrįstai atsisakė rengti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes tai prieštarauja Taisyklių 9 punkto nuostatai. Pažymėtina ir tai, kad įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungus su besiribojančiu žemės sklypu, būti keičiamos žemės sklypo, kuris suplanuotas detaliuoju planu, ribos, todėl Administracija pagrįstai nurodė, kad šio žemės sklypo ribos gali būti keičiamos tik keičiant esamo detaliojo plano sprendinius.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teismas, įvertinęs visą surinktą byloje medžiagą ir minėtą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Netenkinus pareiškėjų reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, atmestini ir kiti skundo reikalavimai dėl Komisijos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. G. ir N. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.