- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-15
- Bylos Nr.
- I-1251-764/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00119-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui T. L., atsakovės atstovams Miglei Einorytei ir Jonui Aleksui Kacilauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. L. su skundu (b. l. 3-7) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti jam 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad 2008-12-19 jis buvo patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo rūsio kamerą Nr. 382, kuri buvo kritiškos būklės, neatitiko suimtųjų laikymo reikalavimų, t. y. kameroje naktį temperatūra būdavo tik apie tris laipsnius šilumos, kameros grindys betoninės, dėl to pastoviai laikėsi drėgmė, langai nesandarūs, per plyšius pūtė vėjas, elektros instaliacija taip pat neatitiko nustatytų reikalavimų. Negalėdamas kęsti nurodytų sąlygų, pareiškėjas 2008-12-31 atsisakė duodamo maisto. Pažymėjo, kad tą pačią dieną pas pareiškėją buvo atėjęs Apsaugos ir rėžimo skyriaus pavaduotojas, kuris jam teigė, kad kamera, kurioje kali pareiškėjas, jau seniai yra avarinės būklės bei pažadėjo jį pervesti į kitą kamerą. Atsižvelgdamas į pažadus, pareiškėjas 2009-01-01 nutraukė bados streiką. Tačiau, nepervedus pareiškėjo į kitą kamerą, jis 2009-01-06 vėl atsisakė duodamo maisto ir vandens. Raštišką atsisakymą-pareiškimą nuo duodamo maisto padavė auklėtojui. Pareiškėjas badavo penkias paras, bet į jo badavimą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija visiškai nekreipė jokio dėmesio, pareiškėją ignoravo ir jo atsisakymo-pareiškimo neužregistravo įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2009-01-09 su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos dėl laikymo sąlygų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų reikalavimų nesilaikymo. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2009-02-02 pateikė pareiškėjui atsakymą į jo skundą, kuriame informavo jį, kad Vilniaus miesto visuomenės sveikatos centras patikrino Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gyvenamųjų patalpų būklę ir nurodė jose atlikti remontą. Akcentavo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija, laikydama pareiškėją nuo 2008-12-19 iki 2009-01-13 kameroje, kuri neatitinka suimtųjų laikymo reikalavimų, pažeidė Konvencijos 11- ojo protokolo 25 str. 4 d., Europos kalinimo taisyklių 1 str. 1-6 p., 10 str. 1 p., 13 str., 18 str. 1, 2 ir 4 p., 72 str. 1 p., Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 6 str., 7 str., 8 str. 3 p., 9 str., 34 str. 3-6 d. ir 10 d. bei LR Konstitucijos 21 str. 3 p. Tvirtino, kad pareiškėjui nuo šalčio ir badavimo sutriko psichika ir sveikatos būklė, jis nusilpo, išseko, laikomas nežmoniškomis sąlygomis jautėsi pažemintas, buvo privestas jaustis kankiniu, kiekviena kameroje praleista diena jam buvo kančia, 2009-02-02 buvo paguldytas į Laivės atėmimo vietų ligoninę dėl hepatito C paūmėjimo, kuri, jo nuomone, paūmėjo dėl nežmoniškų laikymo sąlygų ir badavimo. Laiko, jeigu atsakovės atstovas būtų užtikrinęs tinkamas suimtųjų laikymo sąlygas, jo sveikatos būklė būtų nepablogėjusi. Dėl nurodytų neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 14 000 Lt.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo T. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 11-13) nurodė, kad iš pareiškėjo įstaigos administracija negavo jokių skundų dėl kameros būklės ar jo laikymo sąlygų, todėl jai nebuvo žinoma, kad pareiškėjas turi nusiskundimų ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras, 2009-01-13 tikrinęs kai kurias kameras, netikrino 382 kameros būklės. Paaiškino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui priklausantys pastatai yra labai seni ir jiems yra reikalingas remontas, tačiau kameros remontuojamos etapais pagal nustatytą planą, gavus atitinkamas lėšas iš valstybės biudžeto. Įstaiga daro viską, kas yra įmanoma, siekdama gerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikomas sąlygas, tačiau dėl lėšų stygiaus, dėl kalinamųjų tyčinio turto gadinimo ir kitų priežasčių kai kurios kameros yra patenkinamos būklės. Kamera Nr. 382, kurioje nuo 2008-12-19 iki 2009-01-13 buvo laikomas pareiškėjas, yra II gyvenamajame korpuse. II gyvenamasis korpusas 2001 m. buvo pripažintas avarinės būklės. Patalpos, pripažintos avarinės būklės, atitinka minimalias higienos sąlygas, yra sanitarinis mazgas, prausykla, gultai, stalas, langas, šviestuvai, kitas būtinas ir teisės aktų numatytas inventorius. Neapgyvendinus šių kamerų (pripažintų avarinės būklės), juose laikomi kalinamieji būtų patalpinami į kitas kameras, dėl to padidėtų rizika psichologinei įtampai tarp suimtųjų ir nuteistųjų susidaryti, nes Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas nuolat yra perpildytas, o nuteistųjų ir suimtųjų skaičiui įstaigos administracija įtakos daryti negali. Staigiai sumažinti kamerų skaičių būtų blogesnis sprendimas, nei jose laikyti žmones. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2009-01-13 atliko patikrinimus keliose kamerose, esančiose II gyvenamajame korpuse, ir išvadose teigė, kad kameroms reikalingas remontas, tačiau nustatyta, kad oro temperatūra bei santykinė drėgmė kamerose, taip pat kamerų įrengimas, atitinka teisės aktų reikalavimus. Kadangi visos kameros yra šildomos centralizuotai, nėra įmanoma, kad vienoje kameroje būtų vos 3 laipsniai šilumos, o greta esančiose to paties korpuso kamerose oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip 18 laipsnių šilumos. Pabrėžė, kad nuo 2008-12-19 iki 2009-01-13 nebuvo užfiksuota jokių pareiškėjo skundų dėl oro temperatūros kameroje ar kitų jo laikymo sąlygų. Gavusi kalinamojo skundą ar prašymą administracija visada į jį reaguoja ir pagal galimybes stengiasi išspręsti kilusias problemas. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija neturi jokių duomenų apie šio kalinamojo badavimą. Pagal galiojančią tvarką, kai nuteistasis ar suimtasis paskelbia pradėjęs badavimą arba pareigūnai pastebi, kad jis atsisakė maisto, nuteistojo ar suimtojo paprašoma parašyti rašytinį pasiaiškinimą ir jis yra užregistruojamas, o jei badaujantysis atsisako pasiaiškinti, apie tai pareigūnai surašo tarnybinius pranešimus. Taip pat su badaujančiu asmeniu yra pasikalbama ir pokalbis užregistruojamas atitinkamame žurnale. Šios tvarkos įstaigoje yra visada laikomasi, ir tai, kad šiuo atveju nėra užregistruotas nei pareiškėjo pasiaiškinimas, nei pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl atsisakymo pasiaiškinti, nei pokalbis su badauti nusprendusiu asmeniu, įrodo, kad įstaigos administracijai nebuvo žinoma, kad pareiškėjas tariamai badavo. Pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, nėra pagrįsti, nes jis nepateikė jokių įrodymų dėl jam padarytos žalos. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nėra pagrindo pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Daro išvadą, kad jokios pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos ir įstaigos pareigūnai savo veiksmais ar neveikimu jokios žalos pareiškėjui nepadarė. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl jam padarytos žalos, neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų veiksmų, įrodymais nepagrindė jam prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, o taip pat nenustačius, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai veikė neteisėtai pareiškėjo atžvilgiu, mano, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėja, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame teismui skunde prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, žalą kildina iš, jo teigimu, neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo darbuotojų veiksmų ir netinkamų jo laikymo sąlygų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - LR ABTĮ) 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Minimo įstatymo 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
LR ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis.
Iš byloje esančio 2009-01-13 patikrinimo akto Nr. 113-451-13.9-09 (b. l. 14-17) matyti, kad 2009-01-13 vyriausiasis sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistas patikrinimo metu įvertino tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atitiktį HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ reikalavimams. Pagal skunduose pateiktą informaciją buvo įvertinta kamerų Nr. 212, 143, 135, 281, 374 atitiktis minėtai higienos normai. Teismas šio į bylą pateikto patikrinimo akto nevertina, nes patikrinimo metu nebuvo vertinama ginčo kamera Nr. 382, todėl laikytina, jog šis aktas yra nesusijęs su nagrinėjamu administraciniu ginču.
Pagal Kardomojo kalinimo įstatymo 5 str. 1 d., kardomojo kalinimo vietos laikyti asmenims, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, yra tardymo izoliatoriai (sulaikymo namai). Tardymo izoliatorius steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.
Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2001-09-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 178 (toliau - Taisyklės) 1 punktas numato, kad Taisyklės reglamentuoja asmenų, kuriems kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei pareigų, kurias nustato Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas, užtikrinimo ir naudojimosi jomis tvarką. Šių Taisyklių 20 punktas numato, kad kameroje turi būti: langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų vėdinimą. Lange įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; išorinės ir vidinės durys. Išorinės kameros durys gali būti metalinės arba medinės. Medinės durys turi būti ne plonesnės kaip šešių centimetrų. Iš vidaus šios durys apkalamos skarda. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms bei kitiems daiktams perduoti. Langelio durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti užrakintos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę; dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose (išskyrus karcerio kameras) gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai; signalinis mygtukas pareigūnams iškviesti; sanitarinis mazgas, kuris turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,2 metro aukščio pertvara. Kameroje įrengiamas praustuvas (kriauklė); pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam asmeniui ir stalas, kurių kalinamieji ir nuteistieji negalėtų išardyti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem asmenims knygoms ir daiktams sudėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba; pritvirtinti prie grindų suoliukai arba taburetės; mechaninis vėdinimas; centrinis arba kaloriferinis šildymas.
Higienos normos „76:1999 Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, 11 skirsnis reglamentuoja, kad Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų įvairios paskirties patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos. Šildymas ir vėdinimas projektuojamas pagal statybos normas bei šią higienos normą. Šiluma į patalpas tiekiama iš centrinių arba vietos šilumos šaltinių. Šildymo sistemos turi užtikrinti tolygų oro įšilimą, neteršti oro kenksmingomis medžiagomis ir kvapais. Radiatoriai įrengiami po langais. Jų paviršius turi būti lygus, lengvai plaunamas ir dezinfekuojamas. Radiatorių temperatūra neturi viršyti 85⁰C, turi būti įrengti termoreguliatoriai. Pastatų patalpos, priklausomai nuo jų paskirties, turi būti vėdinamos tiekiamosiomis ir ištraukiamosiomis vėdinimo sistemomis natūraliai arba mechaniškai (...). Kolonijos bendrabučio gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose, baudos, drausmės izoliatorių, Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos ir šiluminio komforto oro temperatūros, oro santykinės drėgmės bei oro judėjimo greičio parametrų normuojamos reikšmės privalo atitikti HN 69-1997 reikalavimus .
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašomos priteisti žalos atlyginimas įstatymo yra siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje, o tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.). LR CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6. 271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas skundo reikalavimą palaikė ir nurodė, kad 2008-12-19 buvo patalpintas į kamerą Nr. 382 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Kamera buvo avarinės būklės, neatitinkanti higienos normų reikalavimų, nes yra techniškai netvarkinga. Kameroje buvo laikytas tris dienas, į jo prašymus, kad negali sėdėti tokioje kameroje, niekas nereagavo. Kiekviena diena buvo kančia. Iki 2008-12-21 niekas nekreipė dėmesio. Parašė gal penkis prašymus, bet jie buvo ignoruojami. Kameroje neįmanoma buvo būti, nes už lango buvo 20 laipsnių šalčio, kameroje dieną buvo šeši laipsniai šilumos. Temperatūrą nustatė, nes turėjo laikrodį su termometru. Vilkėjo dvejas sportines kelnes, per dieną po šešis kartus šildėsi 1,5 litro talpos buteliu vandens, kurį laikė po antklode, visą laiką sėdėjo po antklode, kad nors kiek sušiltų. Stebėjimo langelis duryse išdaužytas, per jį pastovus skersvėjis. Nuo 2008-12-31 iki 2009-01-01 badavo. 2008-12-31 paskelbė bado akciją, kuri buvo užfiksuota. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad tos kameros yra avarinės būklės jau seniai. Yra penkiolika rūsio kamerų, kurios nėra suremontuotos ir pareiškėjui pažadėjo, kad po švenčių bus perkeltas į kitą kamerą, bet niekas neperkėlė, todėl 2009-01-06 paskelbė dar vieną bado akciją. Badavo tris dienas, nevalgė kalėjimo maisto, o savo neturėjo. Bado akcija buvo ignoruojama. Keturiolikos tūkstančių neturtinę žalą sudaro tai, kad dėl neteisėtų administracijos veiksmų, turėjo būti netinkamoje gyventi kameroje, kas pakenkė sveikatai, nes pasijautė blogai, paėmė tyrimams kraują ir po savaitės paguldė į Laisvės atėmimo vietos ligoninę, nes paūmėjo hepatitas c. Kreipėsi į Kalėjimų departamentą, gavo atsakymą, kad po jo gauto skundo patalpas patikrino Visuomenės higienos centro specialistai ir patalpose, kurių tarpe buvo ir kamera Nr. 382, buvo nurodyta atlikti remontus. Neteisėti atsakovo veiksmai yra tie, kad laike kameroje, kuri neatitinka Europos Sąjungos įkalinimo taisyklių, pažeidė savo vidaus taisykles (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad pareiškėjas teigia, jog jo kameroje buvo šeši laipsniai šilumos, nors administracijai rašė, kad trys laipsniai šilumos. Visos kameros šildomos centralizuotai ir Visuomenės sveikatos tyrimų centras 2009-01-13 tyrė būklę, kai kuriose to korpuso kamerose ir nustatė, kad jose buvo ne mažiau kaip aštuoniolika laipsnių šilumos. Konkrečiai kamera Nr. 382 nebuvo tikrinta. Visuomenės sveikatos tyrimo centras tikrina tas kameras, dėl kurių gauna iš kalinčių asmenų skundus. Pareiškėjas skundo dėl laikymo sąlygų nebuvo parašęs, dėl to jo kamera ir nebuvo tikrinta. Taip pat administracija neturi jokių duomenų ir nėra užfiksuoti pareiškėjo prašymai, apie kuriuos jis teigia. Administracija taip pat nepastebėjo, kad pareiškėjas būtų badavęs, rašytinių pareiškimų jokių nėra, vadinasi įrodymų apie badavimo faktus nėra. Visuomenės sveikatos tikrinimo centras antrąjį korpusą yra įvertinęs, kaip avarinės būklės, tačiau Higienos normų teisės aktų minimalius reikalavimus jis atitinka ir būklė įvertinama kaip patenkinama. Tikrino raštiškų skundų ir pareiškimų registracijos žurnalą, užregistruotų pareiškėjo skundų nerado. Kai asmuo atvežamas į įstaigą, iš pradžių patalpinamas į karantino kamerą, jį apžiūri sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai, išsiaiškinama, kokias turi sveikatos problemas ir pagal tai nuteistieji laikomi atskirai nuo sergančių. Apie sveikatos būklę visą laiką yra žinoma, vedama asmens sveikatos kortelė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo sveikata pablogėjo dėl to, kad buvo laikomas kameroje.
Atsakovės atstovas papildomai teismui nurodė, kad kalėjimo vidaus tvarkos taisyklėse yra parašyta, kad kameroje turi būti langas, su galimybe natūraliai vėdintis, klozetas, pertvara ir kriauklė su šaltu vandeniu. Pagal Higienos normų ir vidaus tvarkos taisyklių aprašymus, kameroje viskas, kas reikalaujama, yra. Šiuo metu tokio dokumento, patvirtinančio minimalių sąlygų užtikrinimą, neturi. Šis korpusas yra avarinės būklės, prašė kalėjimo administracijos, kad valstybės lėšomis būtų daroma renovacija, bet pinigų nėra. Avarinė būklė pasireiškia dėl gaisrinės saugos, vandentiekio vamzdžiai kritinės būklės, jie sprogsta. Higienos centras neuždraudė gyventi šio korpuso kamerose. Negali atsakyti, ar pareiškėjas kreipėsi su skundu perkelti jį į kitą kamerą. Tai galėjo būti ir žodinis skundas. Tardymo izoliatorius negali talpinti žmonių ten, kur jie nori ar nenori, nes žmonės yra prokuratūrų, teismų ir kitų įstaigų žinioje. Yra tarnyba, kurį skiria kameras ir žino, kur ir koks asmuo gali būti patalpintas. Šį korpusą šiluma aprūpina šiluminis mazgas, kuris iš miesto šilumos tinklų ima tiek šilumos, kiek reikia. Jeigu langai ir durys yra neatidaryti, tai aštuoniolikos laipsnių šilumos temperatūra laikosi visose patalpose.
Šalies argumentai
Pagrįsti administraciniam teismui pateikiamo skundo (prašymo) reikalavimus be kita ko nurodant konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, taip pat skundžiamų veiksmų (neveikimo) ar akto datą, aplinkybes, pareiškėjus įpareigoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis. Administracinis teismas per žalos atlyginimo institutą (CK 6.271 straipsnis) gali apginti galimai pažeistas asmens teises tuo atveju, jei asmuo konkrečiais faktais (apibrėžtais laiko ir vietos prasme) bei teisės normomis pagrindžia (įrodo), jog jo nurodoma valdžios institucija pažeidė atitinkamas jo teises. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojai pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A 146 -372/2009).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad kamera, kurioje jis buvo patalpintas buvo kritiškos būklės, neatitiko suimtųjų laikymo reikalavimų, t. y. kameroje naktį temperatūra būdavo tik apie tris laipsnius šilumos, kameros grindys betoninės, dėl to pastoviai laikėsi drėgmė, langai nesandarūs, per plyšius pūtė vėjas, elektros instaliacija taip pat neatitiko nustatytų reikalavimų. Negalėdamas kęsti nurodytų sąlygų, pareiškėjas 2008-12-31 atsisakė duodamo maisto.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nuo šalčio ir badavimo sutriko psichika ir sveikatos būklė, jis nusilpo, išseko, laikomas nežmoniškomis sąlygomis jautėsi pažemintas, buvo privestas jaustis kankiniu, kiekviena kameroje praleista diena jam buvo kančia, 2009-02-02 buvo paguldytas į Laivės atėmimo vietų ligoninę dėl hepatito c paūmėjimo, kuris, jo nuomone, paūmėjo dėl nežmoniškų laikymo sąlygų ir badavimo.
Pareiškėjos skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktų savo teiginių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, atsakovės atstovai teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog kiekvienas kardomajame kalinime laikomų asmenų skundas ar kreipimasis yra registruojamas ir nagrinėjamas, taip pat yra kiekvienu atveju reaguojama į suimtojo asmens badavimą, tačiau šiuo atveju nebuvo registruotas joks pareiškėjo skundas ar pretenzija, nenustatyti badavimo faktai. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių medikų išvadų, kurios pagrįstų, jog hepatitas c, kuriuo serga pareiškėjas, paūmėjo būtent dėl prastų sąlygų kalinimo kameroje, taip pat nepateikti įrodymai dėl apskritai kreipimosi į medikus fakto pagrindimo.
Reziumuodamas tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas pažymi, kad šioje byloje nėra nustatytos ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų ar rašytinių įrodymų, tvirtinančių jo realiai patirtą neturtinę žalą, kilusią būtent dėl konkrečios, kaltos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojų veikos, be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo pagrįsti prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus. Pareiškėjo pareiga pagrįsti savo reikalavimą įrodymais įtvirtinta ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei 24 straipsnyje.
Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių skunde išdėstytus reikalavimus taip pat ir teismo neprašė išreikalauti įrodymų, kurių pats negalėtų gauti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo T. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.