- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-287-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- D. M., V. M., V.
- Atsakovas
- D. M.
- Advokatai
- Dalia Romaškevičienė, Raminta Vilčinskaitė
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
atsakovui D. M. ir jo atstovams advokatei Daliai Romaškevičienei ir advokato padėjėjai Ramintai Vilčinskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir D. M. ieškinį atsakovui D. M., ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovams D. M. ir V. M., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai V. M. ir D. M. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu D. M. po D. M. mirties paveldėtą turtą ir atsakovui nuosavybėn priteisti 156 000 Lt vertės turtą:
84,23 kv.m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
Prašė panaikinti atsakovo D. M. bendrąją dalinę nuosavybę į šiuos daiktus:
66,75 kv.m. gyvenamąjį namą, su ūkiniais ir kitais statiniais, ir 0,1218 žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini);
195,85 kv.m. gyvenamąjį namą, 0,06 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini);
465,08 kv.m. skerdyklą, esančią (duomenys neskelbtini);
23,05 kv.m. garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini);
0,1200 ha žemės sklypą ir 1,7100 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini)
transporto priemonę YAMAHA (duomenys neskelbtini).
Prašė palikti ieškovų V. M. ir D. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisę proporcingai jų paveldėtomis dalimis – V. M. 123/160, D. M. 37/160 į šiuos daiktus:
66,75 kv.m. gyvenamąjį namą, su ūkiniais ir kitais statiniais, ir 0,1218 žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), 192 000 Lt vertės;
195,85 kv.m. gyvenamąjį namą, ir 0,06 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), 297 000 Lt vertės;
465,08 kv.m. skerdyklą, esančią (duomenys neskelbtini), 88 000 Lt vertės;
23,05 kv.m. garažą - boksą, esantį (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės;
0,1200 ha žemės sklypą, 4000 Lt vertės, ir 1,7100 ha žemės sklypą, 19 000 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini);
transporto priemonę YAMAHA (duomenys neskelbtini), 9400Lt vertės.
Prašė priteisti V. M. iš D. M. 11 737,50 Lt skirtumą dėl jam tenkančios dalies ir priteisto daikto vertės.
Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas - iš atsakovo D. M. D. M. 3000 Lt už turto vertinimą, 123 Lt žyminio mokesčio, 227 Lt už antstolio surašytą aktą, 24 Lt už notaro paslaugas, ir iš D. M. V. M. 3500 Lt už turto vertinimą.
Nurodė, kad su atsakovu nėra galimybės naudotis paveldėtu turtu, nes atsakovas konfliktiškas, naudojasi turtu, tačiau nesirūpina juo, nemoka mokesčių tenkančiai jo daliai, todėl jo dalis turi būti atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Šalies argumentai
Atsakovas D. M. priešieškiniu prašė atidalinant jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir jam asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą natūra:
609 kv.m. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (koordinačių sistemos taškai, identifikuojantys atidalijamą žemės sklypą: (1)X=5521.360 Y=6433.498,(2)X=5506.221 Y=6452.745, (3)X=5505.643 Y=6452.407, (13)X=5500.8611 Y=6458.3830, (14)X=5497.0300 Y=6455.3348, (15)X=5487.6474 Y=6444.4966, (16)X=5506.2387 Y=6421.2374; ir 66.75 kv.m. gyvenamąjį namą, 18 kv. m. ūkinį pastatą, 18 kv.m. ūkinį pastatą, 17 kv.m. ūkinį pastatą bei inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini);
609 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (koordinačių sistemos taškai, identifikuojantys žemės sklypą: (13)X=5500.8611 Y=6458.3830, (5)X=5599.447 Y=6461.080, (6)X=5494.677 Y=6466.816, (7)X=5487.285 Y=6475.093, (8)X=5478.538 Y=6467.465, (9)X=5470.269 Y=6460.971, (10)X=5479.252 Y=6440.736, (11)X=5486.673 Y=64440.110, (12)X=5503.520 Y=6419.033, (16)X=5506.2387 Y=6421.2374, (15)X=5487.6474 Y=6444.4966, (14)X=5497.0300 Y=6455.3348;
600 kv.m. žemės sklypą, 195.85 kv.m. gyvenamąjį namą ir 26 kv.m. ūkinį pastatą bei pirtį, esančius (duomenys neskelbtini);
84.23 kv.m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini);
1200 kv.m. žemės sklypą ir 17100 kv.m. žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini)
465,08 kv.m. pastatą – skerdyklą, esančią (duomenys neskelbtini);
23,05 kv.m. garažą boksą, esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemonę YAMAHA (duomenys neskelbtini);
iš atsakovo D. M. ieškovams D. M. ir V. M. priteisti 3 275 Lt piniginę kompensaciją.
Arba pagal antrąjį variantą atsakovui D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:
609 kv.m. žemės sklypą, ir 66,75 kv.m. gyvenamąjį namą, 18 kv.m. ūkinį pastatą, 18 kv.m. ūkinį pastatą 17 kv.m. ūkinį pastatą bei inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini);
V. M. ir D. M. priteisti natūra šį turtą:
600 kv.m. žemės sklypą, 195.85 kv.m. gyvenamąjį namą, 26 kv.m. ploto ūkinį pastatą bei pirtį, esančius (duomenys neskelbtini);
84.23 kv.m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini);
1200 kv.m. žemės sklypą ir 17100 kv.m. žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini);
465,08 kv.m. pastatą – skerdyklą, esančią (duomenys neskelbtini);
23,05 kv.m. garažą boksą, esantį (duomenys neskelbtini);
transporto priemonę YAMAHA (duomenys neskelbtini);
iš atsakovo D. M. ieškovams D. M. ir V. M. priteisti 15 775 Lt piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, priešieškiniu prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes neturi savo gyvenamojo ploto, ir šiuo metu gyvena savo draugės bute.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.
Atidalijo ieškovų V. M., D. M. paveldėto turto, po D. M. mirties, dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu D. M.. Atsakovo D. M. nuosavybėn priteisė 156 000 Lt vertės 84,23 kv. m. patalpas, unikalus (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).
Panaikino atsakovo D. M. bendrąją dalinę nuosavybę į šiuos daiktus: 66,75 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, unikalūs (duomenys neskelbtini), 0,1218 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 195,85 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), 0,600 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 465,08 kv. m. skerdyklą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 23,05 kv.m. garažo boksą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,1200 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir 1,7100 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); transporto priemonę YAMAHA (duomenys neskelbtini, ir paliko ieškovų V. M. ir D. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisę proporcingai jų paveldėtomis dalimis – V. M. 123/160, D. M. 37/160 į šiuos daiktus;
Priteisė iš D. M. V. M. 11 737,50 Lt kompensaciją - skirtumą tarp atsakovui tenkančios turto dalies vertės ir priteisto daikto vertės;
Priteisė iš D. M., V. M. 3500 Lt už turto vertinimą ir 123 Lt žyminį mokestį, viso 3623 Lt ir D. M. 123 Lt žyminį mokestį, 3000 Lt už turto vertinimą, 227 Lt ir 754 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, viso 4104 Lt , bei valstybei 18,25 Lt pašto išlaidų.
Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti atidalijami tie objektai, kurie yra šiuo metu, niekaip jų nekeičiant. Dalinti atsakovo siūlomu variantu neįmanoma, nes toks nekilnojamasis turtas, koks pavaizduotas eskize (1t., b.l.120), neegzistuoja ir negali būti formuojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Paveldėto turto objektų yra daug ir pakanka pasidalinti atskirais objektais, nemažinant jų vertės, todėl atmetė atsakovo siūlymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalijimo į 2 sklypus, su galimybe formuoti naują namų valdą. Taip pat atsižvelgė, kad proceso šalių santykiai yra itin konfliktiški, o atidalijant turtą yra siekiama, kad neliktų jokios bendrosios nuosavybės. Paskyrus atskiras nuosavybes šalims greta, tarp jų tikėtina nuolat kiltų ginčai dėl naudojimosi. Atsakovo veiksmai rodo, kad jis neketina šiame name apsigyventi, nes jis gyvena su sugyventine (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirba. Tėvų dovanotą butą (duomenys neskelbtini) jis pardavė. Atsakovas neprisideda prie nekilnojamojo turto išlaikymo - nemoka mokesčių, neruošia malkų žiemos šildymo sezonui, netvarko aplinkos, todėl atsakovo konfliktiški veiksmai suvaržytų kitų bendraturčių teises naudotis paveldėtu turtu, dalijant jį atsakovo siūlomu variantu. Kadangi ieškovas V. M., kurio dalis bendroje dalinėje nuosavybėje yra didesnė, yra ir tos nuosavybės sukūrėjęs kartu su savo velione žmona, todėl turėtų būti užtikrinta jo teisė turėti senatvėje atskirą gyvenamąjį būstą. Ieškovas yra senyvo amžiaus ir tokio amžiaus žmogui užsiimti naujų pastatų statyba yra per sunkus ir varginantis darbas. Ieškovas gyvena gyvenamąjame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį būstą jis pasirinko todėl, kad jis labiausiai atitinka jo ligoto, pagyvenusio žmogaus interesus - namas yra vieno aukšto, nedidelės kvadratūros, arti miesto centro, ligoninės ir poliklinikos, kas yra svarbu senatvėje. Kitu namu, esančiu (duomenys neskelbtini) naudojasi D. M. šeima. Nors šis namas yra 195,85 kv. m. ploto, tačiau jis pritaikytas gyventi vienai šeimai. Name gyvena jo sugyventinė ir nepilnametės dukros A. M. ir U. M., ir sugyventinės nepilnametė duktė (duomenys neskelbtini) iš pirmosios santuokos. Atsakovas į šį namą nepretenduoja, tačiau nurodo, kad šiuo namu galėtų naudotis abu ieškovai bendrai. Tačiau namas yra senos statybos, ne itin gero išplanavimo, todėl atidalijimas natūra negalimas be neproporcingos žalos namo paskirčiai. Toks atidalijimas neatitiktų ir šalių interesų, be to atidalijimas natūra reikalautų didelių išlaidų ir įdėjimų siekiant padaryti atskirus įėjimus, laiptines, šildymo sistemos pertvarkymo ir pan. Atsižvelgiant į atsakovui D. M. tenkančią turto dalį bendroje nuosavybėje, pagal patikslintą turto vertę labiausiai atitinka patalpos, esančios, (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra 156 000 Lt. Šio turto vertė – 156 000 Lt yra artimiausia atsakovui tenkančio turto vertei - 144 262,50 Lt. Teismo nuomone toks atidalinimo variantas optimaliausias, nes atsakovas neįrodė, kad jis realiai ketina apsigyventi Varėnoje. Atsakovas turi realią galimybę parduoti šias patalpas, jau buvo pasirašęs su šių patalpų nuomininku – notaru R. M., preliminarią patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, o realizavęs turtą (duomenys neskelbtini), turi galimybę įsigyti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Atsakovas siekia įsigyti butą (duomenys neskelbtini), tai rodo, jo realius ketinimus apsigyventi nuolatos (duomenys neskelbtini). Kadangi priteistino turto vertė yra didesnė, nei atsakovui priklausančios turto dalies vertė 156 000- 144 262,50 = 11 737,50 Lt todėl tokio dydžio piniginę kompensaciją atsakovas turi sumokėti ieškovui V. M.. Kadangi UAB ,,Dzūkas“ pateikta turto vertinimo ataskaita yra tikslesnė ir teisingesnė, vadovavosi UAB „Dzūkas“ turto vertinimo ataskaitomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikinti ir priešieškinį tenkinti, arba panaikinus sprendimą bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, teismo išvados prieštarauja viena kitai, sprendimas pažeidžia atsakovo teises. Teismas netinkamai aiškino LR CK 4.80 str. nuostatas, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Sprendimo motyvai nepatvirtina, kad ieškovų pasiūlytas atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir optimaliausias bendraturčiams, o apelianto pasiūlyti alternatyvūs atidalijimo būdai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo siūlomi atidalijimo būdai padarytų žalą turtui - namui ir žemės sklypui, nes padalinus žemės sklypus, kristų jų vertė, ir būtų apsunkintas naudojimasis jais. Byloje esantys įrodymai - architekto M. B. parengtas preliminarus minėto žemės sklypo padalijimo eskizas bei 2009-03-06 architekto raštas patvirtina, kad padalijus žemės sklypą taip, kaip prašo atsakovas, nenukentėtų žemės tikslinė naudojimo paskirtis, po atidalijimo ieškovams teksiančią žemės sklypo dalį galima naudoti pagal pirminę paskirtį - individualių namų/statinių statybai.
Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovo konfliktiški veiksmai suvaržytų kitų bendraturčių teises naudotis paveldėtu turtu, dalijant jį atsakovo siūlomu variantu. Teismas, darydamas tokią išvadą vadovavosi tik ieškovų teiginiais, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas yra kreipęsis į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl ieškovų jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir šiuo metu yra nagrinėjama byla privataus kaltinimo tvarka. Ieškovai savavališkai keisdavo namo, (duomenys neskelbtini), užraktus, kad atsakovas nepatektų į namo vidų. Tarp šalių yra konfliktiniai santykiai, tačiau tai nesudaro pagrindo atmesti atsakovo siūlomus atidalijimo variantus. Teismas neįvertino, jog atsakovas siekė turėti savo gyvenamąsias patalpas, bei neatsižvelgė į tai, kad ieškovams bendrąją daline nuosavybe paliko du gyvenamuosius namus. Teismo abejonė, dėl atsakovo galimybės išmokėti piniginę kompensaciją yra nepakankamas pagrindas atmesti atsakovo siūlomą antrąjį alternatyvųjį atidalijimo variantą. Sprendime nėra motyvų, kodėl ieškovų siūlomas atidalijimo variantas yra tinkamiausias. Šios aplinkybės parodo, jog byla išnagrinėta šališko teismo.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas V. M. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), nes šiame name nėra sąlygų gyventi. Namas, (duomenys neskelbtini), priešingai nei namas, (duomenys neskelbtini), kur ieškovas realiai ir gyvena, yra neįrengtas ir netinkamas nuolatiniam gyvenimui, ypatingai tokio senyvo amžiaus ir prastos sveikatos kaip V. M..
Sprendimu įtvirtintas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, prieštarauja LR CK 4.80 str. nuostatoms. Atidalintinas turtas sudarytas iš 8 savarankiškų objektų, todėl vadovaujantis LR CK 4.80 str., bei LAT formuojama praktika, atidalijant bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti sprendžiamas jo dalies atidalijimas iš kiekvieno objekto. Atitinkamai atidalijant atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurią sudaro 8 atskiri objektai, turi būti atidalijama jo dalis iš kiekvieno objekto atskirai, jei tai nepadarytų neproporcingos žalos turto paskirčiai. Nukrypti nuo šios taisyklės, nepažeidžiant bendraturčių interesų pusiausvyros principo, galima tuomet, kai atitinkamai kitoks atidalijimo būdas (priskiriant atidalijamam bendraturčiui konkretų atskirą turtinį objektą), tenkina atidalijamąjį iš bedraturčių grupės. Sprendimu nepriteisus atsakovui jo pageidautos žemės sklypo dalies ir namo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei atėmus jo nuosavybės teise į kitus turto objektus, ši taisyklė buvo pažeista.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo. Atsakovas tiek statybinėmis medžiagomis, tiek darbu prisidėjo prie namo, (duomenys neskelbtini) remonto, tiek prie rūpinimosi kitu bendru turtu. Be to, tarpusavio susitarimu, atsakovas buvo įsipareigojęs tiekti ieškovams maisto produktų, kuriuos gaudavo palankia kaina nusipirkti dirbdamas mėsininku, už ką ieškovai buvo įsipareigoję padengti ir jam tenkančią dalį turto eksploatavimo išlaidų. Ieškovai, siekdami atidalinti atsakovą iš bendrosios dalinės nuosavybės, prasidėjus ginčui siekė nušalinti apeliantą nuo rūpinimosi bendru turtu, ir nekviesdavo į bendras talkas, nenurodydavo, kiek ir kokių jis turintis mokėti mokesčių.
Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovų pateiktomis nekilnojamojo turto vertėmis. Apelianto nuomone pirmos instancijos teismas vadovavosi ieškovų pateiktomis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis, nes jose nurodoma patalpų, (duomenys neskelbtini), vertė pinigine išraiška artimiausia apeliantui tenkančiai turto daliai, kurią paskaičiavo ieškovai. Pagal patikslintą ieškinį, ta dalis yra 144 262, 50 Lt, tuo tarpu, turto, (duomenys neskelbtini), vertė, kaip laiko ieškovai yra 192 000 Lt, ir ženkliai viršija atsakovo dalį turte (144 262,50 Lt), dėl ko, šis turtas atsakovo vienu iš siūlomų variantų, negali būti priskirtinas jam. Pažymi, jog ieškovų pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos kelia abejonių dėl savo prieštaringumo, nes turto vertės nustatymo pažymoje Nr. D0220, neįregistruoto pirties pastato rinkos vertė nurodyta - 30 000 Lt, tačiau pakartotiniame dalintino turto vertinime, ieškovai pirties pastato neįvertino, tuo iškreipė ir bendro dalintino turto vertę, bei ieškovams ir atsakovui tenkančią turto vertę. Atsakovui buvo priteistas nelygiavertis turtas - jam atiteko negyvenamosios paskirties patalpos, tuo tarpu ieškovams be kito turto, atiteko du gyvenamieji namai su žemės sklypais. Apeliantas turės patirti finansinių išlaidų pritaikant patalpas, (duomenys neskelbtini)gyvenimui jose, paskirties keitimui ir įteisinimui. Teismas nepasisakė sprendime ir neįvertino, jog atsakovas neturi realios galimybės priteistomis patalpomis, (duomenys neskelbtini) disponuoti kaip savininkas (keisti jų paskirtį), nes bendru ieškovų ir atsakovo sutarimu šios patalpos yra išnuomotos notarų biurui 5 metams, iki 2013-02-05. Taigi apeliantas iki 2013 metų negalės šiomis patalpomis laisvai disponuoti, jų pertvarkyti į gyvenamosios paskirties patalpas ar jas parduoti. Ieškovams buvo priskirtas didesnės vertės turtas nei nurodyta teismo sprendime.
Apeliantui nebuvo leista pasinaudoti procesine teise - susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui (LR CPK 42 str.). Apeliantas neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su ieškovų pateiktu patikslintu ieškiniu ir pasiruošti į jį atsikirsti, nes minėtą procesinį dokumentą gavo tik 2009-08-10, t.y. teismo paskutiniojo posėdžio išvakarėse. Patikslintas ieškinys iš teismo registruotu laišku buvo išsiųstas apelianto laikinos gyvenamos vietos adresu, (duomenys neskelbtini), nurodant adresatu ne patį apeliantą, bet jo atstovę advokatę D. Romaškevičienę. Pranešimą apie minėtu adresu gautą siuntą apeliantas gavo 2009-08-08 (šeštadienį), o atsiimti galėjo tik gavęs advokatės rašytinį įgaliojimą 2009-08-10. Susipažinus su patikslintu ieškiniu atsakovui tapo žinoma, jog ieškovai teismui yra pateikę jų užsakymu atliktus pakartotinius dalintino turto vertinimus, su kuriais apeliantas nebuvo susipažinęs, ir turėjo galimybę išvysti tik 2009-08-11 - teismo posėdžio dieną, nes šie dokumentai su patikslintu ieškiniu jam nebuvo išsiųsti. 2009-08-11 teismo posėdžio metu buvo reiškiamas prašymas atidėti teismo posėdį siekiant atsakovui bei jo atstovui detaliai susipažinti su nauja byloje pateikta medžiaga, su UAB „Dzūkas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis. Patikslintame ieškinyje nurodytos naujos bendro dalintino turto vertės, kurios ženkliai skyrėsi nuo patikslintame priešieškinyje (UAB „Krivita“ ataskaitose) pateiktų turto verčių, tačiau teismas atsakovo prašymą atmetė. Esant tokiems verčių skirtumams teismas turėjo skirti ekspertizę.
Sprendimas naikintinas ir dėl absoliučių sprendimo negaliojimų pagrindų (LR CPK 329 str. 2 d. 6 p.), nes byla buvo išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles. Ginčas yra turtinis, todėl pagal LR CPK 27 str., 1 p., civilinė byla, kurios ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt pirma instancija turėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovai V. M., D. M. ieškiniu, o atsakovas D. M. priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, po D. M. mirties paveldėtą turtą. Paveldėtą turtą sudaro 84,23 kv.m. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); 66,75 kv.m. gyvenamasis namas, su ūkiniais ir kitais statiniais, 0,1218 žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini); 195,85 kv.m. gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, 0,06 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini); 465,08 kv.m. skerdykla, esanti (duomenys neskelbtini); 23,05 kv.m. garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,1200 ha žemės sklypas ir 1,7100 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) transporto priemonė YAMAHA (duomenys neskelbtini). Ieškovams V. M. priklauso 10/16, turo dalys, D. M. 3/16 turto dalys, atsakovui 3/16 turto dalys. Tarp šalių iškilęs ginčas dėl 66,75 kv.m. gyvenamojo namo, su ūkiniais ir kitais statiniais, ir 0,1218 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) atidalijimo.
Pagal LR CK 4.80 str. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Aiškinant LR CK 4.80 str. 2 d. normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos.
Nagrinėjamu atveju ieškovai ir atsakovas prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės paveldėtą turtą, kurį sudaro 8 objektai - tai patalpos, gyvenamieji namai ir kiti statiniai, žemės sklypai, bei transporto priemonė. Taigi paveldėti daiktai yra savarankiški turto objektai, kuriuos galima padalinti šalims be neproporcingos žalos turtui. Tuo tarpu atsakovas prašo nekilnojamąjį turtą - 0,1218 žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), padalinti per pusę, o šiame sklype esantį 66,75 kv.m. gyvenamąjį namą, su ūkiniais ir kitais statiniais, priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Jei byloje yra ieškinys ir priešieškinis ir yra pateikti keli atidalijimo variantai, teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį.
Ieškovai siekia, kad žemės sklypas bei gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys, (duomenys neskelbtini), būtų atidalinti ieškovams, nes šiame name gyvena ieškovas V. M., o atsakovas siekia šio namo, bei dalies žemės sklypo motyvuodamas, jog neturi gyvenamojo būsto.
Byloje nustatyta, kad ieškovas V. M. pirkimo-pardavimo sutartimi su sutuoktine 2006-06-16 įsigijo namų valdą (duomenys neskelbtini). Įsigijus minėtą valdą buvo atlikta namo rekonstrukcija, ketinant įsikurti šiame name. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina apie naujai atliktą remontą, įvestą vandentiekį, bei kitus patogumus. Tuo tarpu atsakovas nuolatos gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) būna tik epizodiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių, po motinos mirties vyko derybos dėl turto padalijimo, bei atitinkamos kompensacijos dydžio, ir atsakovas nesutiko perleisti ieškovams savo dalies namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl per mažos kompensacijos. Ieškovų ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad dėl ginčo namo šildymo, malkų, elektros, vandens išlaidų, didžiausias rūpestis tenka ieškovui V. M.. Atsakovas pripažįsta, jog neprisideda prie namo priežiūros išlaidų, nes bendraturčiai jo nekviečia į talkas ir neinformuoja apie turto išlaikymo išlaidas. Atsakovo paveldėta turto dalis sudaro tik 3/16, kai ieškovo, kuris įsigijo minėtą valdą, rūpinosi, rekonstravo ir remontavo ją ketindamas įsirengęs visus patogumus gyventi šioje valdoje sudaro 10/16 dalių. Taigi, V. M. dalis tarp bendraturčių yra didžiausia. Tuo tarpu atsakovas eilę metų neprisidėjęs prie šio turto įsigijimo, gerinimo, pateikė pasiūlymą padalinti žemės sklypą ant kurio stovi gyvenamasis namas, ir šalia ieškovams, taip pat ir garbaus amžiaus tėvui formuoti greta naują valdą. Nors atsakovas ir neturi savo gyvenamojo, tačiau atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes, kuomet atsakovo turto dalis yra ženkliai mažesnė, garbaus amžiaus atsakovo tėvas savo lėšomis įsigijęs, rekonstravęs ir įsikūręs minėtoje valdoje, būtų vėl įpareigotas iš naujo dalinti žemės sklypą, bei statyti gyvenamąjį būstą, žinant, kad tiek žemės sklypo padalijimas, tiek naujo būsto statybos ilgai trunkantis procesas, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Tuo tarpu atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, ir priskyrus jam patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovo interesai nenukentėtų. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių buvo nerašytas susitarimas, kuriuo turtas dar iki motinos mirties tarp šalių buvo padalintas. Atsakovui atiteko patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios bendraturčių yra nuomojamos notaro biurui, tačiau pajamas iš nuomos gauna tik atsakovas. Be to, atsakovas buvo pasirašęs preliminarę nuomojamų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, tiek nuomojant patalpas, ir gaunant lėšas, tiek ateityje pardavus turtą yra užtikrinta galimybė atsakovui nuomotis ar įsigyti gyvenamąjį plotą. Byloje nustatyta, kad šalys paveldėjo taip pat ir dalį 195,85 kv.m. gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu, 0,06 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau šis namas senos statybos, nepatogus gyventi garbaus amžiaus žmogui, be to jame eilę metų gyvena ieškovo D. M. 2 vaikai, bei sugyventinė su dukra, t.y., gyvena 5 asmenys. Taigi, atsakovui priteisus gyvenamąjį namą bei dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), realiai būtų išardytas 2 šeimų nusistovėjęs gyvenimas ir buitis. Taigi, įvertinus faktines bylos aplinkybes kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas dalindamas turtą neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, pažeidė LR CK 4.80 str. nuostatas, bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Priešingai, turtas padalintas išsamiai įvertinus faktines bylos aplinkybes, t.y., šalių santykius, amžių, nusistovėjusias šalių bei jų šeimų gyvenamąsias vietas, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog atidalijant bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti sprendžiamas jo dalies atidalijimas iš kiekvieno objekto. Nagrinėjamu atveju yra dalijami 8 savarankiški turto objektai, kurie gali būti padalijami kiekvienam bendraturčiui atskirai, priteisiant atitinkamą kompensaciją kitiems bendraturčiams. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje. Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Nėra svarbu dėl kurių iš proceso šalių susiklostė tarp šalių konfliktiški santykiai, tačiau dalijant turtą yra svarbu atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Nagrinėjamu atveju palikus atsakovo dalį kiekviename turte, konfliktas tarp šalių taip ir liktų neišspręstas. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertinęs kiekvieno iš atidalijamo bendraturčių poreikį dalijamam turtui, atsakovui atidalijo atskirą nekilnojamąjį turtą, jog būtų išvengta nesutarimų ateityje dėl bendro turto naudojimo, valdymo ir disponavimo.
Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo priteista kompensacijos suma. Nurodo, jog ieškovų pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos kelia abejonių dėl savo prieštaringumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad dalintinas tarp šalių turtas buvo įvertintas kelis kartus. UAB „Krivita“ turtą, kuriuo atsakovas nesidomėjo įvertino mažesnėmis kainomis. Tuo tarpu, ginčo objektų kaina buvo sumažinta. UAB „Dzūkas“ pateiktose turto vertinimo ataskaitose vertinta daugiau panašių objektų, kurie buvo parduoti panašiai vertinimo laikotarpiu. Tuo tarpu UAB „Krivita“ ataskaitose buvo lyginami ir objektai, kurie parduoti anksčiau, kuomet nekilnojamojo turto kainos buvo aukštesnės, bei vertinant rajone nekilnojamojo turto kainas, o ne Varėnos mieste. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Dzūkas“ turto vertinimo ataskaitomis.
Apeliantas nurodo, UAB „Dzūkas“ vertinimo pažymoje Nr. D0220, neįregistruoto pirties pastato rinkos vertė nurodyta - 30 000 Lt, tačiau pakartotiniame dalintino turto vertinime, ieškovai pirties pastato neįvertino, tuo iškreipė ir bendro dalintino turto vertę, bei ieškovams ir atsakovui tenkančią turto vertę.
Kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, nes paskutinėje turo vertinimo ataskaitoje buvo vertinami tik žemės ūkio paskirties sklypai, kurių vertė paskutiniu metu krito labiausiai, bei patalpos. Vadovaujantis šalių dispozityvumo, rungtyniškumo principais, atsakovas turėjo procesinę teisę pateikti taip pat patikslintas turto vertės ataskaitas, tačiau nepasinaudojus šia teise, teismas pagrįstai vadovavosi pateikta byloje medžiaga. Nagrinėjamu atveju byla nėra dispozytivi, ir tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, nerenka savarankiškai įrodymų. Tuo tarpu šalys buvo atstovaujamos advokatų, advokato padėjėjų, t.y., profesionalių teisininkų, o tai reiškia, jog žinojo bei išnaudojo savo procesines teises. Kadangi teismo sprendimas priimtas vadovaujantis bylos medžiaga, nėra pagrindo pripažinti, jog teismas atidalindamas turtą iš bendrosios nuosavybės ir priteisdamas šalims konkretų turtą, neteisingai įvertino, ar iškreipė bendro dalinto turto vertę.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad apelianto siūlomi atidalijimo būdai nepadarys žalos turtui, nesumažins jo vertės, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ne pilnai dar įrengtos visos komunikacijos ir šis namas nėra tinkamas gyvenimui ieškovui V. M. atmestini, nes neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo ar pažeidė materialines teisės normas.
Apeliantas nurodo, jog jam nebuvo leista pasinaudoti procesine teise – susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Apeliantas neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su ieškovų pateiktu patikslintu ieškiniu ir pasiruošti į jį atsikirsti, nes minėtą procesinį dokumentą gavo tik 2009-08-10, t.y. teismo paskutiniojo posėdžio išvakarėse.
Kolegija kritiškai vertina šiuos apelianto argumentus, nes šalys žinodamos apie vykstantį procesą turi pareigą rūpintis bei domėtis procesu, nepriklausomai nuo to, ar yra gavę teismo pranešimus. Pažymėtina, kad šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, todėl laikytina, jog buvo įgyvendintos visos šalių procesinės teisės ir pareigos. Be to atsakovas iki posėdžio susipažino su patikslintu ieškiniu.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės. Atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčiai negauna papildomo turto, išskyrus atitinkamą dalį to paties turto, kurį valdė bendrosios nuosavybės teise su kitais. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju buvo turtinis ginčas, kuris buvo teismingas apygardos teismui.
Apeliantas nurodo, jog byla išnagrinėta šališko teismo. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisėjo, viso teismo nušalinimas byloje buvo pareikštas kelis kartus. Ieškovo argumentai išnagrinėti ir šiuo klausimu priimtos net kelios pirmos instancijos nutartys, bei apeliacinės instancijos nutartis. Naujų argumentų ar įrodymų, dėl teisėjo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, atsakovas nepateikė, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog byla buvo išnagrinėta šališko teismo.
Sutinkamai su LR CPK 93 str. nuostatomis, valstybei iš atsakovo priteistinos 9,95 Lt pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
n utarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9,95 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.