- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- AN2-20-531/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00381-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. P. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį, jai paskiriant 500 Eur baudą už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpyje nuo 14.00 iki 15.00 val. t. y. ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 (galiojusi redakcija nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.) Lietuvos Respublikos teritorijoje metu, buvo (duomenys neskelbtini) ambulatorijos, esančios (duomenys neskelbtini), pacientų priėmimo laukiamajame, t. y. uždaroje erdvėje be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, taip sukeldama grėsmę išplisti „COVID-19“ ligai (koronaviruso infekcijai). Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimus. Nesutikdama su šiuo nutarimu V. P. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. gruodžio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria V. P. skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. V. P. pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, taip pat kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuriame šalių ginčą išspręsti iš esmės – pripažinti negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir žmonių valios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo, 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimą Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymą Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“. Juos pripažinti negaliojančiais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsniu ir 116 straipsnio 1 dalimi, 112 straipsnio 1 dalimi.
3.1. Išdėsto savo nuomonę apie 1990 m. kovo 11 d. vykusius rinkimus, kritikuoja tuometę valdžią, bei 1990 m. priimtus įstatymus. Teigia, kad jai padaryta 150 000 Eur moralinių nuostolių, kadangi pasiligojo, patyrė emocinę depresiją, pergyvenimus, pažeminimą, diskriminaciją. Atsakovas ją diskriminavo, tyčiojosi, biurokratiškai atsirašinėjo, išskirtinai kryptingai ir tendencingai veikdamas biurokratų naudai, todėl jo veika prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimui Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-22/03-27/03. Pabrėžia, kad moralinės kompensacijos 150 000 Eur dydį nulemia tai, kad atsakovas nuo 1992 m. spalio 25 d. nevykdo Konstitucijos 56 straipsnio reikalavimų ir neleidžia jiems ir kitiems Lietuvos asmenims išsirinkti Lietuvos Respublikos Seimo, nes VRK neorganizuoja rinkimų, numatytų Konstitucijos 55 ir 56 straipsniuose. Mano, kad jau nuo 1993 m. pabaigos Lietuvoje nėra Seimo, o tai reiškia, kad nėra įstatymų leidėjo. Neįvykusiais laiko 2020 m. Seimo rinkimus. Nurodo, kad žala buvo padaryta tiek jai, tiek Lietuvai. Pažymi, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos vardu veikė neteisėtai. Mano, kad nesant valdžios žmonės yra kankinami. Teigia, jog nuo 1990 m. kovo 11 d. yra be pilietybės, o 1938 m. gegužės 12 d. patvirtinta Lietuvos Konstitucija galioja iki šiol. Pateikia savo nuomonę apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius. Teigia, kad Lietuvoje nesant teisėtų teisėsaugos institucijų, yra iškilusi grėsmė jai, jos šeimos narių ir artimųjų gyvybei, kas buvo daroma 1991 m. sausio 13 d. Cituoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, Civilinio kodekso nuostatas, tarptautinius teisės aktus.
3.2. Paaiškina, kad neteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. kovo 14 d., Konstitucinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pripažinta neteisėta Lietuvos Respublikos Vyriausybė, paskelbė neteisėtą nutarimą, kuriuo Lietuvos teritorijoje įvedė karantiną bei nustatė jo sąlygas. Pabrėžia, kad Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu. Kokia skaudi bebūtų esama situacija dėl COVID-19, Lietuva, atstovaujama Seimo, privalo saugoti žmogaus teises. Akivaizdu, kad visi buvusios neteisėtos Vyriausybės nutarimais nustatyti ribojimai yra neteisėti, jie turi būti atšaukti ir neturi būti pratęsti, jog nesusidarytų sąlygos įstatymu įvesti nepaprastą padėtį, kuri kiltų ne nuo pandemijos sukeltų priežasčių, bet nuo nepagrįstai stabdomo ekonominio, socialinio ir visuomenės gyvenimo, nepagrįstai ribojant žmonių teises ir laisves ir taip darant didžiulius nuostolius ne tik individams, bei ir visai Lietuvos visuomenei.
Atsiliepimas
4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyrius atsiliepime į V. P. skundą pareiškė, jog su juo nesutinka. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Mano, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos paskirtas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas reaguodami į COVID-19 ligos plitimą bei siekdami užtikrinti COVID-19 ligos plitimo prevenciją, nustatydami priemones skirtas pandemijai valdyti, vadovavosi ir vadovaujasi galiojusių ir galiojančių teisės aktų reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Iš V. P. pateikto apeliacinio skundo matyti, kad ji prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji nubausta pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda, ir jos atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti, tačiau nepateikia jokių motyvų, kodėl ši nutartis turėtų būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, neginčija jai inkriminuoto administracinio nusižengimo. V. P. apeliaciniame skunde plačiai išdėsto savo nuomonę apie 1990 m. kovo 11 d., 1991 m. sausio 13 d. įvykius, tuo metu buvusią Lietuvos valdžią, jos priimtus sprendimus, Seimo rinkimus, ginčija Vyriausybės priimtus nutarimus dėl ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje paskelbimo bei karantino Lietuvos Respublikoje įvedimo, prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šių bei 1990 m. priimtų nutarimų teisėtumo įvertinimo.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, atsižvelgiant į šią nuostatą, apygardos teismas priimamoje nutartyje pasisako tik dėl 2021 m. gruodžio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų priimtos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
8. V. P. prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl jos apeliaciniame skunde nurodytų teisės aktų teisėtumo atmetamas, kadangi tokiam kreipimuisi, apygardos teismo vertinimu, tokį procesą turi inicijuoti pats suinteresuotas asmuo, laikydamasis atitinkamų procesinių įstatymų nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, toks procesas nėra pradėtas. Apeliantė pateiktame skunde tiesiog pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl Lietuvoje vykusių bei vykstančių įvykių, priimtų teisės aktų ir vien dėl to, jog ji nesutinka su šiuo metu nustatytomis taisyklėmis, reikalavimais ir ribojimais, siekiant stabdyti viruso COVID-19 plitimą Lietuvoje, ši jos nuomonė nėra besąlygiškas pagrindas pripažinti, jog jos minimi teisės aktai yra neteisėti.
9. Kaip jau minėta, V. P. buvo nubausta pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ Nr. 152 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir paskelbtas antrasis (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis.
11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovas 2021 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“, kurio 2 punktu įpareigota vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, kai paslaugų ar ūkinės veiklos vykdymo vietoje paslaugos teikiamos ir ūkinė veikla vykdoma Nutarimo Nr. 152 3.1.2¹ papunktyje nurodytomis sąlygomis ir paslaugų teikimo, ūkinės veiklos vykdymo vietoje aptarnaujami tik asmenys, atitinkantys vieną iš Nutarimo 3.1.2.4 papunktyje nurodytų kriterijų (šiuo atveju kaukes dėvėti rekomenduojama).
12. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad V. P. pažeidė minėto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo 2 punkto reikalavimą, t. y. 2021 m. rugpjūčio 27 d., ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikos teritorijoje metu, (duomenys neskelbtini) ambulatorijos pacientų priėmimo laukiamajame, t. y. uždaroje erdvėje buvo be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, taip sukeldama grėsmę išplisti COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei pateiktą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, palikdamas galioti 2021 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą, kuriuo V. P. pripažinta kalta pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, jo naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo. Apygardos teismas sutinka su nutartyje pateiktais apylinkės teismo motyvais, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.
14. Tai, jog V. P. gydymo įstaigoje buvo be kaukės patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, (duomenys neskelbtini) ambulatorijos (duomenys neskelbtini) A. B., (duomenys neskelbtini) R. M., (duomenys neskelbtini) V. N. pateikti paaiškinimai. Be to, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu neneigė ir pati V. P.. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė dėl turimų sveikatos problemų negali dėvėti kaukių ar jų dėvėjimas galėtų pakenti jos sveikatai. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, nenustatyta, jog minėtoje gydymo įstaigoje paslaugos jai negalėjo būti suteiktos dėvinti kaukę ar, kad paslaugų metu ji galėjo būti be jos. Taip pat nėra pagrindo manyti, jog ji tiesiog nežinojo apie būtinybę dėvėti kaukę gydymo įstaigoje. Įvertinus V. P. apeliacinį bei apylinkės teismui teiktus skundus, duotus paaiškinimus bei byloje esantį jos pačios pareiškimą matyti, kad ji žinojo apie Lietuvos Respublikoje paskelbtą ekstremalią padėtį dėl koronaviruso infekcijos plitimo grėsmės bei galiojančius reikalavimus dėvėti kaukę uždarose patalpose, kuriose yra teikiamos paslaugos. Be to, apie būtinumą dėvėti kaukę gydymo įstaigoje ją informavo (duomenys neskelbtini) ambulatorijos darbuotojai bei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, tačiau tą ji daryti atsisakė. Taipogi, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant įėjimo į gydymo įstaigą durų yra įspėjamieji ženklai, jog įeinant į ambulatoriją privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes.
15. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad V. P. nepaisė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo 2 punkto reikalavimų ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje, už kurį jai buvo skirta minimali 500 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu V. P. skirta bauda yra adekvati ir proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, todėl jos mažinti nėra jokio pagrindo.
16. Papildomai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančio 2021 m. lapkričio 25 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. P. 2021 m. rugpjūčio 31 d. padarė analogišką administracinį nusižengimą ir 2021 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu jai buvo skirta 500 Eur bauda. Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, jos skundą dėl šio nusižengimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 28 d. nutartimi atmetė (nutartis neįsiteisėjusi). Be to, 2021 m. gegužės 31 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu ji buvo nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, už tai, kad viešoje vietoje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, taipogi nedėvėjo nosį ir burną dengiančios kaukės. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai dėl šio nutarimo jos teiktą skundą 2021 m. spalio 13 d. nutartimi priimti atsisakė.
17. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.