Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei G. M. dėl administravimo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu – 2017-10-18. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-09-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5391-567/2016 (pagal ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį UAB „Kardelija“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) iškėlė bankroto bylą UAB „Kardelija“, paskirdamas įmonės bankroto administratoriumi R. B. 2017-01-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-3009-567/2017 nutarė taikyti bankrutuojančiai UAB „Kardelija“ supaprastintą bankroto procesą ir patvirtino administravimo išlaidų sąmatą bendrai 2072,00 Eur sumai. Minėtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2017-04-27 nutartimi pripažino UAB „Kardelija“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2017-07-19 sprendimu pripažino UAB „Kardelija“ pabaigą. Remiantis Juridinių asmenų duomenimis, UAB „Kardelija“ vadovės pareigas nuo pat įmonės įsteigimo, t. y. nuo 2008-04-21 ėjo atsakovė.

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai, bei daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams. Tokie atvejai, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kai įmonės vadovas, matydamas realų įmonės nemokumą, delsia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiami tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesai, taip pat ir imperatyvūs įstatyme nustatyti įpareigojimai.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją. Taigi viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kai vadovas pažeidžia pareigą įmonei esant nemokiai pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jam gali kilti pareiga atlyginti bankroto administravimo išlaidas. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

Taigi įstatymas nustato, kad vadovui gali kilti pareiga atlyginti apmokėtas bankroto administravimo išlaidas (bankroto administratoriaus atlyginimą ir kitas bankroto administratoriaus apmokėtas išlaidas), tuo atveju, jeigu jis įmonei esant nemokiai nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad UAB „Kardelija“ bankroto byla 2016-09-14 teismo nutartimi iškelta vieno iš įmonės kreditorių iniciatyva. Tuo tarpu atsakovė, kaip buvusi bankrutavusios UAB „Kardelija“ vadovė dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Pagal byloje pateiktą VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-05-20 raštą Nr. (9.1)3-364540 „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Kardelija“ bankroto bylos iškėlimo“ matyti, kad įmonės įsiskolinimas šiam kreditoriui jau 2009-04-15 sudarė 6926,91 Lt, 2009-05-20 – 7872,33 Lt, o 2016-02-11 – jau 3886,77 Eur. Darytina išvada, kad atsakovė, žinodama apie UAB „Kardelija“ nemokumą, neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdama bendrovės vadovui įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kardelija“ tapus nemokiai, atsakovė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nepateikė, ieškovas įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovės jo turėtas administravimo išlaidas (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis). Į bylą patikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad vykdydamas UAB „Kardelija“ bankroto procedūras, ieškovas patyrė 1985,25 Eur administravimo išlaidų, kurias sudarė 1140 Eur administratoriaus atlyginimas ir 845,25 Eur ūkio išlaidos. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė atlygino ieškovui jo turėtas administravimo išlaidas (CPK 178 straipsnis), ieškinys tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina iš viso 1985,25 Eur administravimo išlaidų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1985,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-09-21) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 45,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinas ir 45,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovė taip pat papildomai informuotina viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1985,25 Eur administravimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1985,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-09-21) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo dienos ir 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovę papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.