- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-1266-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04814-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- V. B., J. S. C. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Panauja“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. B. ir J. S. C. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. B. ir J. S. C. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panauja“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinę prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panauja“ ieškovų naudai lygiomis dalimis 53 450 Eur negrąžinto įnašo pagal 2021 m. liepos 18 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 20210718/1; 1 000 Eur baudą; 0,02 procentus delspinigių nuo 53 450 Eur sumos už negrąžintą laikotarpį nuo 2023 m. sausio 11 d. iki ieškinio pateikimo dienos – 844,51 Eur; 0,02 procentus delspinigių nuo 53 450 Eur sumos už negrąžintą laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki kol bus sumokėta 53 450 Eur suma; 5 procentus procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 54 450 Eur sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis.
3. Ieškovai nurodė, kad 2021 m. liepos 18 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl gyvenamojo namo ir garažo statybų (su vėlesniais pakeitimais), kuria ieškovai įsipareigojo investuoti į statybas, o atsakovė – per sutartą terminą užbaigti statybas. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų 2022 m. lapkričio 11 d. sutartis nutraukta. Ieškovų teigimu, didelė ieškinio suma, aplinkybė, kad atsakovei yra iškelta ir kitų civilinių bylų patvirtina būtinybę taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, nes kitaip teismo sprendimo įvykdymas gali nepagrįstai pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas. UAB „Panauja“ dirba tik keli darbuotojai, atsakovė 2020 metais deklaravo pelno už 0 Eur. Ieškovai abejoja atsakovės galimybėmis padengti įsiskolinimą ir daro prielaidą, kad atsakovė galimai turto neturi, o jeigu turi, tai jis nėra deklaruotas, todėl gali kilti rizika ieškiniu prašomą sumą išieškoti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
5. Ieškovai nurodo, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė, įmonėje dirba tik keli darbuotojai, taip pat atsakovė 2020 metais deklaravo pelno už 0 Eur. Ieškovai abejoja atsakovės galimybėmis padengti įsiskolinimą ir daro prielaidą, kad atsakovė galimai turto neturi, o jeigu turi, tai jis nėra deklaruotas, todėl gali kilti sprendimo įvykdymo rizika. Atsakovės nesąžiningumą sieja su įsipareigojimų ieškovams nevykdymu, aplinkybe, kad atsakovei yra iškelta ne viena civilinė byla. Teismas pažymėjo, kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne galimo skolininko turto suvaržymas, nesant tam pagrindo, juolab kad ir teismų praktika dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus, taikant tokias varžančias asmens teises priemones, pakankamai aiški ir nurodanti, kad ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas tokiam prašymui patenkinti. Aplinkybės, kad ieškinio suma didelė ar atsakovė galimai neturi turto, 2020 metais negavo pelno bei, kad jos atžvilgiu yra inicijuotos kitos bylos, savaime neteikia pagrindo spręsti, jog egzistuoja sprendimo įvykdymo grėsmė, lemianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis veiksmų sumažinti savo turto vertę ar jį perleisti kitiems asmenims, sąmoningai siekiant sudaryti situaciją, dėl kurios ji neturėtų galimybių atsiskaityti su ieškovais pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, jeigu teismas šį ieškinį tenkintų.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovai V. B. ir J. S. C. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
7. Nurodė, kad teismo motyvas, kad atsakovė nėra pateikusi pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, yra susijęs ne su šia civilinio proceso stadija, šie klausimai turės būti išsiaiškinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tai, kas bus arba nebus nustatyta bylą nagrinėjant iš esmės, negali būti pagrindu atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu su ieškiniu į civilinę bylą ieškovai pateikė įrodymus: internetinius straipsnius ir žmonių skundus apie atsakovo nesąžiningumą ir nukentėjusius asmenis; iškeltų civilinių bylų kiekio išrašą, kuriuose UAB „Panauja“ dalyvauja kaip atsakovė; duomenis apie atsakovės skolas valstybinėms institucijoms; duomenis apie nepateiktus finansines atskaitomybės dokumentus eilę metų. Atsakovė turi vykdomų civilinių bylų, kuriuose dalyvauja kaip atsakovė. Atsakovės įmonėje yra tik keli darbuotojai, ji 2020 metais deklaravo pelno už 0,00 Eur. Ieškovai abejoja atsakovės galimybėmis padengti įsiskolinimą ir daro prielaidą, kad atsakovė galimai turto neturi, o jeigu jo turi, tai jis nėra deklaruotas. UAB „Panauja“ turi net 21 teisminį procesą, kas suponuoja faktą, kad atsakovė yra apgavusi ne vieną fizinį ar juridinį asmenį. Ieškovams labai didelę pinigų sumą skolinga atsakovė turi daug finansinių ir teisminių sunkumų. Konkretaus atsakovės turto areštas aktualiu atveju būtų visiškai adekvati priemonė, kuri niekaip nevaržytų atsakovės verslo ir poreikių bei nesukeltų jokių kitokių neigiamo pobūdžio padarinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino jų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovų pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti.
10. Apeliantų teigimu egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybės, susijusios su atsakovės turtine padėtimi ar finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018). Šiuo atveju ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodo aplinkybių, kurios įrodytų, jog egzistuoja grėsmė ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymui. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad atsakovė turi skolų valstybinėms institucijoms, turi tik kelis darbuotojus, 2020 metais deklaravo pelno už 0,00 Eur, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, turi kitų teisminių procesų - gali rodyti ne itin gerą atsakovės finansinę situaciją, tačiau ne nesąžiningumą. Aplinkybė, kad ieškovai į bylą pateikė internetinius straipsnius ir žmonių skundus apie atsakovę savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme. Vien ta aplinkybė, jog ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovų reikalavimo nevykdymas yra pagrindas jiems ginti pažeistą teisę teisme, tačiau nėra įstatymo besąlygiškai siejama su CPK 145 straipsnyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne galimo skolininko turto suvaržymas, todėl šiuo atveju ieškovams neįrodžius atsakovės nesąžiningų veiksmų, jos ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nėra.
11. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovų V. B. ir J. S. C. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.