- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-25
- Bylos Nr.
- I-81-422/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00405-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Prienų rajono savivaldybės tarybos
- Advokatai
- Mindaugas Kukaitis
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janinos Vitunskienė, sekretoriaujant Rugilei Sirgedienei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, atsakovo Prienų rajono savivaldybės tarybos atstovei Vytautei Draugelytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. skundu prašo teismo panaikinti 2009 m. liepos 30 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-166 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. atleidimo iš pareigų“, kuriuo A. V. atleistas iš Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, grąžinti į ankstesnes pareigas bei priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kuriuo prašo: 1) ištirti ar 2009 02 19 Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-32 patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau tekste-Reglamentas) kaip norminis administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 str. 1 dalį, t. y., ar Reglamentas nustatyta tvarka buvo paskelbtas ir yra galiojantis kaip norminis administracinis aktas; 2) pripažinti Reglamentą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnio 1 daliai ir laikyti jį panaikintu; 3) atsižvelgiant į tai, kad Reglamento procedūrinių taisyklių pažeidimai tiesiogiai ginčijami konkrečioje byloje dėl pripažinimo neteisėtu Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. T3-I66 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. atleidimo iš pareigų“, pripažinti, jog panaikintas Reglamentas, kaip norminis administracinis aktas, negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2009-07-30 Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo jis buvo atleistas iš Prienų rajono administracijos direktoriaus pareigų prieš terminą nuo 2009-07-30, priimtas šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) ir Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) reikalavimus.VSĮ 13 straipsnio 8 dalis nustato, kad apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais, meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), - mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui- seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene. Analogiška nuostata įtvirtinta Reglamento 37p. Konkrečiu atveju tiek gyventojai, tiek administracijos direktorius įstatymo nustatytu terminu nebuvo informuoti apie dienotvarkės klausimą dėl administracijos direktoriaus nepasitikėjimo, nei internete, nei spaudoje nebuvo paskelbtas svarstyti parengtas projektas ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotas ginčytinas klausimas kartu su sprendimo projektu, tokiu būdu buvo pažeisti imperatyvūs VSĮ 13 straipsnio 8 dalies reikalavimai, VSĮ 4 str. reglamentuoti vietos savivaldos pricipai. Toks kategoriškas imperatyvumo supratimas išplaukia ir iš VSĮ numatytų vertybių apsaugos. VSĮ yra siekiama užtikrinti gyventojų dalyvavimą tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, VSĮ 13 str. 7 p. suteikia teisę papildyti dienotvarkę ar ją pakeisti, tačiau šis punktas neatleidžia nuo pareigos anksčiau nurodytais terminais ir Reglamente numatyta tvarka tinkamai apie tai informuoti gyventojus, Tarybos narius ir savivaldybės administracijos direktorių. Vietos savivaldos įstatymas bei Reglamentas įpareigoja tokius pranešimus paskelbti ne bet kokiu nors būdu, o konkrečiu būdu tam, kad būtų užtikrinta, jog tarybos nariai ir gyventojai sužinotų apie būsimą posėdį ir svarstytiną klausimą. Ginčijamo sprendimo projektas dėl administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų prieš terminą praradus savivaldybės tarybos pasitikėjimą buvo pateiktas nesilaikant VSĮ ir Reglamento nustatytos tvarkos, todėl apskritai negalėjo būti svarstomas Tarybos posėdyje, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Be nurodytų imperatyvių pažeidimų, buvo padaryti taip pat Reglamento pažeidimai. Pagal reglamento 30p. sprendimo projektą turi parengti frakcija ir jis turi būti pateikiamas su visų rengėjų parašais, o ant ginčijamo sprendimo projekto buvo tik vieno asmens - frakcijos pirmininko parašas, su sprendimo projektu nebuvo pateikta pažyma, pagal Reglamento 31 p. sprendimo projektą privalėjo vizuoti finansininkas, nes sprendimas tiesiogiai susijęs su valstybės finansais, tačiau finansininko vizos nebuvo, pažeistas Reglamento 127 p., nes per šiame punkte nurodytą terminą ginčijamas sprendimas nebuvo publikuotas Savivaldybės interneto svetainėje www.prienai.lt, pažeidžiant Reglamento 126p. įteiktas sprendimas nebuvo pasirašytas, nebuvo pasirašytas ir posėdžio protokolas, pažeidžiant Reglamento 129p. Remiantis Reglamento 155.4 p. mero kompetencijai, o ne frakcijos kompetencijai yra numatyta teisė siūlyti atleisti administracijos direktorių iš pareigų, be to, taikant analogiją mero ir mero pavaduotojo kaip politinio pasitikėjimo pareigūno atleidimo pagrindams, pagal VSĮ 19 str. 3d. toks pareigūnas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, tuo tarpu iš 24 tarybos narių ginčo atveju nepasitikėjimą pareiškė 7 jungtinės frakcijos nariai, o turėjo būti mažiausiai 8. Priimant sprendimą atleisti administracijos direktorių iš pareigų LR valstybės tarnybos įstatymo ( toliau – VTĮ) 44 str. 1 d. 7 p. pagrindu, t.y. praradus savivaldybės tarybos pasitikėjimą, turėjo būti nurodytas pasitikėjimo praradimo motyvas, tačiau to nei sprendimo projekte, nei frakcijos protokole, nei kitame dokumente padaryta nebuvo.
Nurodė, jog priimant sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų prieš terminą, buvo pažeista sprendimo priėmimo forma, t. y. dėl jo atleidimo turėjo būti balsuojama atviro balsavimo būdu, tačiau sprendimas buvo priimtas balsuojant slaptai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka, nurodė, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų. Prienų rajono savivaldybės interneto svetainėje 2009-07-23 buvo paskelbta apie 2009 m. liepos 30 d. vyksiantį Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdį. Skundžiamas Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimas į darbotvarkę buvo įtrauktas, remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalimi, kuri numato, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Taigi įstatymas suteikia galimybę savivaldybės tarybai atitinkamų subjektų siūlymu svarstyti klausimus ne pagal įprastinę tvarką. Esminė sąlyga papildomų klausimų ar jų pakeitimo svarstymui yra ta, kad dėl jų sprendimų projektai turi būti įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši sąlyga buvo įvykdyta ir ginčijamas sprendimo projektas buvo įregistruotas prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ginčijamo sprendimo projektas buvo inicijuotas LSDP ir Darbo partijos jungtinės frakcijos iniciatyva. Tai patvirtina šios frakcijos 2009-07-27 posėdžio protokolas Nr. 1. Šiuo protokolu išreikšta subjekto, turinčio teisę papildyti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, iniciatyva ir valia pateikti papildomą sprendimo projektą savivaldybės tarybos 2009-07-30 posėdžiui. Protokolas pasirašytas daugumos frakcijos narių. Sprendimo projektas pasirašytas frakcijos atstovo, jos pirmininko, A. J. G.. Sprendimo projektai finansininko yra vizuojami tuomet, kai svarstomo klausimo yra neatsiejama nuo finansų, tuo tarpu šis sprendimas yra personalinio pobūdžio. Atstovė sutinka, jog buvo padaryta neesminių procedūrinių pažeidimų, kurie nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
A. V. 2009 m. liepos 30 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-166 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. atleidimo iš pareigų“ atleistas iš Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų ( I t., b.l. 43).
A. V. atleistas LR Valstybės tarnybos 44 str. 1d. 7p. pagrindu ( praradęs kolegialios savivaldybės institucijos – Prienų rajono savivaldybės tarybos) pasitikėjimą. Iš 24 posėdyje dalyvavusių tarybos narių už tai, kad pareiškėjas būtų atleistas, balsavo 20 narių, prieš – 4 ( I t., b.l. 134).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 str. 3 d. numato, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Sprendžiant šį administracinį ginčą reikšmingi teisės aktai yra Vietos savivaldos įstatymas ( toliau – VSĮ), Viešojo administravimo įstatymas ( toliau- VAĮ) ir Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr.T3-32 „Dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ ( toliau- Reglamentas).
Pareiškėjas vienu iš esminių skundo argumentų nurodo, jog atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi negaliojančiu Reglamentu, nes jis nebuvo paskelbtas laikantis tvarkos, numatytos LR įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 str. 1d., tuo pagrindu turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos ir a priori tai sudarytų pagrindą 2009-07-30 Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo tvarką, papildomo ( skundžiamo) klausimo iškėlimo tvarką, tiek jo įregistravimo tvarką, tiek slapto balsavimo procedūrą (pareiškėjo atleidimo iš administracijos direktoriaus procedūras) laikyti neteisėtomis ir skundžiamą sprendimą panaikinti. Dėl minėtų argumentų yra prašoma ištirti Reglamento kaip norminio administracinio akto teisėtumą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad „Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.“ Taigi, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka patvirtintas reglamentas yra norminis teisės aktas, kurio normos nustato elgesio taisykles, kuriomis turi vadovautis savivaldybės taryba savo veikloje. Reglamento kaip norminio teisės akto pobūdį yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Administracinė byla Nr. A-438-2504/2008).
LR įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 str. 1d. ( įst. red. Nr. 124-5626), reglamentuojanti Apskričių viršininkų, savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų bei savivaldybių merų teisės aktų įsigaliojimą, numato, jog Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.
Administracinėje byloje nėra duomenų, apie tai, jog Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr.T3-32 patvirtintas Reglamentas buvo paskelbtas vietinėje spaudoje, tačiau jis buvo paskelbtas viešai, publikuojant visą minėtą norminį aktą iki ginčijamo sprendimo Prienų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, tai patvirtina Ištrauka iš Prienų rajono savivaldybės interneto svetainės ( IIt., b.l. 22). Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija. Duomenų apie tai, kad buvo paskelbtas oficialus informacinis pranešimas vietinėje spaudoje apie šio norminio akto priėmimą teismui nepateikta. LR Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime yra konstatavęs, jog turi būti teikiamas pirmumas administracinio akto aiškumui, suprantamumui, sužinojimui apie jo turinį, o ne formaliam paskelbimui, nurodęs, jog oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti. Taigi oficialaus viešo viso teisės akto paskelbimo paskirtis ir prasmė yra ta, kad jis tampa prieinamas teisės subjektams ir yra pašalinamos bet kokios abejonės dėl jo turinio autentiškumo ( Minėto nutarimo 7p.).
Šioje byloje akivaizdu, jog pareiškėjas, būdamas savivaldybės administracijos direktoriumi, žinojo minėto akto turinį ir vykdydamas administracines funkcijas (būdamas Prienų savivaldybės administracijos vadovu) privalėjo taip organizuoti administracijos ir jos darbuotojų veiklą, jog savivaldybės tarybos priimti administraciniai aktai būtų tinkamai paskelbti įstatymo nustatyta tvarka, šią pareigą numato Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8d. 1p., 3p, todėl teismas įvertindamas šias aplinkybes, sprendžia, jog konkrečiu atveju, oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje nepaskelbimas priklausė nuo paties pareiškėjo, tai yra neesminis pažeidimas, neįtakojęs pareiškėjo teisių, nes apie jo turinį jam buvo žinoma, šios aplinkybės nesudaro pagrindo Reglamento konkrečiu atveju pripažinti negaliojančiu, neatliekant išsamaus minėto akto tyrimo. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 111 str. prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas tuo atveju, kai be jo negalima teisingai išnagrinėti bylos, yra pagrįstos abejonės dėl norminio akto teisėtumo, kadangi šioje byloje teismui nekyla abejonių dėl minėto akto teisėtumo konkrečiu atveju, minėto akto teisėtumą galima įvertinti be išsamaus tyrimo, prašymas dėl norminio akto tyrimo netenkintinas.
LR Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 2d. numato, jog Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta LR Vietos savivaldos ir Valstybės tarnybos įstatymuose.
Ginčijamu sprendimu pareiškėjas atleistas iš Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų LR Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2d. 9p. bei LR Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1d. 7p. pagrindu dėl pareikšto nepasitikėjimo.
LR Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2d. 9p. reglamentuoja išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją spręsti dėl savivaldybės administracijos direktoriaus priėmimo ir atleidimo iš pareigų. ( Žin., 2008, Nr. 113-4290). Administracijos vadovas yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1d. 7p. numato, jog politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai praranda į pareigas jį priėmusios kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą.
Skundžiamame 2009 m. liepos 30 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. T3-166 nurodyta, jog sprendimas dėl A. V. atleidimo iš administracijos direktoriaus pareigų yra priimtas remiantis Prienų rajono savivaldybės tarybos LSDP ir DP frakcijos 2009-07-27 protokolu Nr. 1, kuriame buvo pareikštas nepasitikėjimas A. V. (1 t., b.l. 43).
Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose (Vietos savivaldos įstatymo 12 str.). Remiantis šio įstatymo 11 straipsniu, savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos minėtame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente.
Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 8 d. numato, jog apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui – seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene. Analogiška nuostata įtvirtinta Reglamento 37p.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Prienų rajono savivaldybės interneto svetainėje 2009-07-23 buvo paskelbta apie 2009 m. liepos 30 d. vyksiantį Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdį (I t., b.l. 50-51), tačiau A. V. atleidimo iš pareigų klausimas į darbotvarkę nebuvo įtrauktas.
Skundžiamas Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimas į darbotvarkę buvo įtrauktas remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalimi, kuri numato, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Reglamento 48p. ( I t., b.l. 21). Taigi įstatymas suteikia teisę ir galimybę savivaldybės tarybai minėtoje normoje nurodytų subjektų siūlymu svarstyti klausimus ne pagal įprastinę tvarką, nenumatydamas kokių nors kitų sąlygų, išskyrus vieną, kad dėl šių siūlymų sprendimų projektai būtų įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Jei įstatymas numato galimybę papildyti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, tai tampa aišku, kad sprendimų projektai negali būti parengti ir įtraukti į darbotvarkę pagal įprastinę tvarką, taigi darytina išvada, kad realiai neįgyvendinamas tampa reikalavimas dėl tarybos narių bei kitų subjektų išankstinio informavimo. Taip dėl šios teisės normos taikymo ir aiškinimo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-216/07), todėl darytina išvada, jog konkrečiu atveju nebuvo pažeistos Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 8d. nuostatos.
Pareiškėjas turi teisę teismine tvarka ginti tik savo interesus ( ABTĮ 5 str.1d.), jis nėra įgaliotas atstovauti visiems tarybos nariams, gyventojams, bendruomenei, todėl argumentai dėl minėtų subjektų teisių pažeidimo (jog jiems nebuvo prieš 3 d. nebuvo pranešta apie numatomą administracijos vadovo atleidimą iš pareigų) nėra pagrįsti. Teismo nuomone, Vietos savivaldos įstatymo 4 str. išdėstyti principai, kurių pagrindu siekiama užtikrinti gyventojų (bendruomenės) dalyvavimą tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, neinformuojant jų prieš 3 dienas dėl savivaldybės direktoriaus numatomo atleidimo nepažeisti, nes minėtų tikslų realizavimą reglamentuoja nurodytos teisės normos, kurios leidžia šio pobūdžio klausimo svarstymą inicijuoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, nepranešus bendruomenei. Pažymėtina, jog savivaldybės Taryba yra išrinkta demokratišku būdu, atstovauja visų bendruomenės narių interesams, todėl jos priimti sprendimai, laikantis teisės aktų reikalavimų, yra teisėti.
LSDP ir Darbo partijos jungtinės frakcijos 2009 07 27 Protokolas Nr. 1 (I t., bl. 130), kurį pasirašę dauguma frakcijos narių ( iš 8 -7) ( I t., b.l. 107) patvirtina, jog minėtos frakcijos 2009 07 27 posėdžio metu buvo nutarta pareikšti nepasitikėjimą savivaldybės administracijos direktoriui A. V. ir teikti papildomą sprendimo projektą Prienų rajono tarybos 2009 07 30 posėdžiui. Minėtas projektas buvo įregistruotas 2009 07 29 Nr. (1.4)-T1-383 prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios, tai patvirtina liudytojais apklausti minėtos frakcijos pirmininkas A. J. G. ir V. L. ( II t., b.l. 40-41). V. L. paaiškino, jog yra atsakinga už tinkamą dokumentų parengimą Tarybos posėdžiui, minėtas sprendimo projektas ( prie jo buvo pridėtas frakcijos protokolas) buvo įregistruotas liepos 29 d. iki 10 val. ryto, jam suteiktas numeris, projektą atnešė juristė V.Draugelytė, prieš tai meras informavo telefonu apie šį projektą ir kad jį pristatys juristė. Nurodė, jog pamačiusi, kad ant sprendimo projekto nėra frakcijos pirmininko A.J. G. parašo, jam paskambino, šis atėjo iki 10 val. ir pasirašė. Iš sprendimo projekto matyti, jog įregistruojant jam buvo suteiktas Nr. (1.4-T1-382), jį pasirašė A.J. G., kuris patvirtino analogiškas aplinkybes dėl sprendimo projekto įregistravimo. Minėtų liudytojų parodymais abejoti teismui nėra pagrindo, nes jie nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta. Nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Reglamente nenumatyta pareiga, kad įregistruojant projektą būtų įrašytas tikslus įregistravimo laikas, todėl tai, kad konkrečiu atveju, ant minėto sprendimo projekto nebuvo padarytas įrašas dėl tikslaus laiko nepaneigia, jog minėtas projektas buvo įregistruotas laikantis termino. Teismui pateiktas sprendimo projektas, ant kurio užfiksuotas tikslus jo įregistravimo laikas ( II t., b.l.2 ) nėra bylos nagrinėjimo dalykas, be to, jis nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl ginčo sprendimo įregistravimo laiko.
VSĮ 13 str. 7d. numato subjektų ratą, kurių iniciatyva gali būti papildyta ar pakeista dienotvarkė, būtent : komiteto, komisijos, frakcijos arba numato alternatyvą - 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu. Konkrečiu atveju iniciatyvą išreiškė tinkamas subjektas, t.y. frakcija daugumos narių iniciatyva ir parašais, todėl pareiškėjo argumentai, kad privalėjo minėtą iniciatyvą pareikšti bent 8 tarybos nariai yra nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, jog frakcijai teikiant sprendimo projektą, buvo pažeista Reglamento 155.4p. nuostata, kuri, pareiškėjo nuomone, suteikia tik merui išimtinę teisę siūlyti atleisti administracijos direktorių iš pareigų, o ne frakcijai. Reglamento 155.4p. numato, jog meras gali siūlyti administracijos direktorių atleisti iš pareigų, tačiau inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo klausimą, pateikiant siūlomo sprendimo projektą, Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 7 d., Reglamento 48p. suteikia frakcijai, todėl ji laikytina tinkamu subjektu, kuriam suteikta teisė pradėti administracijos direktoriaus atleidimo procedūrą, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais, kaip ir nepagrįstas jo argumentas, kad administracijos direktoriaus atleidimo procedūrai turėtų būti taikoma analogija kaip ir savivaldybės mero bei mero pavaduotojo atleidimo procedūroms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo atskiri straipsniai numato skirtingų savivaldybės institucijų bei subjektų įgaliojimus, jų priėmimo bei atleidimo tvarką, todėl, aiškinant sistemiškai įstatymo nuostatas, tokios analogijos taikyti negalima ir nėra pagrindo.
Pareiškėjo atstovas nurodė, jog priimant sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus savivaldybės tarybos pasitikėjimą, buvo pažeista sprendimo priėmimo forma, t. y. dėl jo atleidimo turėjo būti balsuojama atviro balsavimo būdu, tačiau sprendimas buvo priimtas balsuojant slaptai.
Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 9 p. numato, jo savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, tačiau nereglamentuoja balsavimo būdo, kuriuo turi būti priimtas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ar atleidimo iš pareigų. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad „Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarką nustato šis ir Valstybės tarnybos įstatymai“, tačiau Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nuostatų, kurios reglamentuotų kokiu būdu turi savivaldybės taryba balsuoti (atvirai ar slaptai), skirdama ar atleisdama savivaldybės administracijos direktorių, taip pat nėra.
Vietos savivaldos įstatymo 11 str., reglamentuojantis savivaldybės tarybos teises, suteikia teisę savivaldybės tarybai jos veiklos tvarką ir formas nustatyti savivaldybės tarybos veiklos Reglamente. 2009 02 19 Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-32 patvirtinto Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento teisėtumas šioje byloje nenuginčytas.
Reglamento 66p. numato, jog slaptai balsuojama Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais, taip pat nusprendus Savivaldybės tarybai, kai to pageidauja ne mažiau, kaip 9 Tarybos nariai ( I t., b.l. 23). Kokiu būdu turi būti išreikštas pageidavimas, Reglamente nenustatyta.
Dėl ginčijamo sprendimo priėmimo buvo balsuojama slaptu balsavimo būdu ( I t., b.l. 112, 131-134).
Minėto tarybos posėdžio 2009-09-11 protokole Nr. T2-7 ( b.l. 115) nurodyta, jog dėl šio sprendimo posėdžiui pirmininkavęs meras pasiūlė balsuoti slaptai ir informavo, jog už slaptą balsavimą yra pasirašę 9 Tarybos nariai. Nors teismui nebuvo pateiktas Tarybos narių, pageidavusių slapto balsavimo, sąrašas su jų parašais, tačiau iš 2009 09 30 Tarybos posėdžio stenogramos ( II t., b.l.25) matyti, jog meras nurodė pavardėmis 12 tarybos narių, kurie pareiškė norą šiuo klausimu balsuoti slaptai, balsavimo procedūra ir rezultatai patvirtina išreikštą pageidavimą balsuoti minėtu būdu ( už tai balsavo visi dalyvavę 24 tarybos nariai) ( II t., b.l. 26), nėra jokių duomenų, kad asmenys, kurių pavardes meras išvardijo prie išreiškusių norą balsuoti slaptai, būtų tam prieštaravę, nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas nenustato, kokia forma turi būti išreikštas minėtas pageidavimas, įvertinus teisinį reglamentavimą ir administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog balsavimo dėl ginčijamo sprendimo priėmimo procedūra nebuvo pažeista.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad politinio pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai praranda kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog administracijos direktoriui praradus jį į pareigas priėmusios institucijos pasitikėjimą motyvai tokiam atleidimui nėra būtini. Tai yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( pvz., administracinės bylos: Nr. A2-170/05, Nr. A5-172/05).
Remiantis Reglamento 31p., Komiteto, Komisijos, Tarybos nario, frakcijos ar grupės, Savivaldybės kontrolieriaus, Savivaldybės mero teikiamas sprendimo projektas turi būti vizuotas jo rengėjo, teisininko, kalbininko ir finansininko (jei sprendimo projektas susijęs su finansais). Ginčijamu atveju sprendimas yra personalinio pobūdžio, susijęs su tarnybos santykiais, todėl darytina išvada, jog finansininko viza nebuvo privaloma. Remiantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr. 19 patvirtintomis Dokumentų rengimo taisyklėmis, pasirašomas ar tvirtinamas vienas dokumento egzempliorius, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Byloje nustatyta, jog pareiškėjui buvo įteiktas priimto sprendimo ne originalas, todėl jis neprivalėjo būti pasirašytas savivaldybės mero.
Ginčijamo sprendimo projektą pasirašė LSDP ir Darbo partijos jungtinės frakcijos pirmininkas A.J. G. minėtos frakcijos vardu 2009 07 27 posėdžio metu priimto nutarimo pareikšti nepasitikėjimą A. V., kuris buvo išreikštas 2009 07 27 Protokolu Nr. 1 (I t., bl. 130), pasirašytu daugumos frakcijos narių, pagrindu, Reglamento 30p. neįpareigoja, jog sprendimo projektas turi būti pateikiamas su visų projekto rengėjų ( konkrečiu atveju, visos frakcijos narių ) parašais, todėl pareiškėjo argumentas dėl nurodyto pažeidimo taip pat nepagrįstas.
Kiti pareiškėjo nurodyti ir žemiau aptarti procedūriniai pažeidimai laikytini neesminiais.
Atsakovo atstovė pripažino, jog prie sprendimo projekto nebuvo pateikta pažyma, pasirašyta sprendimo projekto rengėjo, todėl buvo padarytas Reglamento 30p. pažeidimas, tačiau jis pripažintinas neesminiu, nes prie sprendimo projekto buvo pridėtas minėtos frakcijos protokolas, todėl savivaldybės nariai turėjo galimybę susipažinti su projekto rengėjų išreikšta valia.
Ginčijamas sprendimas nebuvo Reglamento 127 p. numatytu terminu ( per 10 darbo dienų nuo jo pasirašymo) publikuotas savivaldybės interneto svetainėje www.prienai.lt , byloje esantys duomenys patvirtina, jog minėtas sprendimas patalpintas į interneto svetainę 2009-09-29 ( II t., b.l.46-47), tai sudaro pagrindą teigti, jog buvo padarytas Reglamento 127p. pažeidimas, tačiau jis nepripažintinas esminiu pažeidimu.
Tarybos posėdžio protokolas yra sutvarkytas ir pasirašytas praėjus daugiau kaip dviems savaitėms po įvykusio posėdžio, t.y. 2009 09 11 ( I t., b.l. 112-128), t.y. pažeidžiant Reglamente numatytą 129p. terminą, tačiau darytina išvada, jog šis procedūrinis pažeidimas tiesiogiai neturėjo įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes pareiškėjas dalyvavo posėdyje, turėjo galimybę teikti paaiškinimus, posėdžio buvo daromas posėdžio garso įrašas, kaip matyti iš bylos medžiagos pastabų nei dėl tarybos posėdžio protokolo, nei dėl padaryto garso įrašo pareiškėjas neturėjo.
Visuma nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų patvirtina, jog A. V. buvo pagrįstai ir teisėtai 2009 m. liepos 30 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-166 atleistas iš Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Sprendimas priimtas kompetentingo subjekto, neviršijant įgaliojimų, iš esmės laikantis teisės aktų reikalavimų. Byloje nustatyti neesminiai procedūriniai pažeidimai neturi įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes pagrindinių procedūrų, leidžiančių užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą buvo laikytasi, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui ir išvestinių reikalavimų-dėl grąžinimo į pareigas, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo- tenkinimui.
Skundas kaip nepagrįstas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.