Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transporto“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-10-659/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2011-09-13, 14.02 val., Klaipėdoje, autobusų stotelėje „Geležinkelio stotis“, vairuodamas maršrutu „Klaipėda –Kretinga“ važiuojantį maršrutinį taksi, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir nesustojo, kai jį stabdė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ lauko kontrolierė V. S. signaliniu disku, kurio nedraudžia Kelių eismo taisyklės, norėdama patikrinti ekipažo (vairuotojo – kasininko) dokumentus ir keleivių bilietus, tačiau vairuotojas, važiuodamas su keleiviais maršrutu „Klaipėda – Kretinga“, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir nesustojo, t. y. taip padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137¹ str. 1 d.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ lauko kontrolieriai V. S. ir M. K. posėdžio metu paliudijo, kad stabdomas S. A. juos pastebėjo, pristabdė transporto priemonę ir, nepaklusęs teisėtiems pareigūnų reikalavimams, nuvažiavo. Fakto, kad matė jog yra stabdomas pareigūnų, neneigė ir pats S. A. Savo 2011-11-03 paaiškinime, jis raštu nurodė, kad „Pasisukus ir kiek pavažiavus Priestočio gatve, pamačiau staiga į važiuojamąją dalį išėjusį kontrolierių. Kontrolierius, kaip supratau, stabdė mano vairuojamą automobilį.“ Todėl ginčo dėl stabdymo fakto ir stabdymo veiksmų atlikimo negali būti, t. y. visi byloje dalyvaujantys asmenys sutinka su faktu, kad transporto priemonė buvo stabdoma, kad vairuotojas šiuos veiksmus suprato teisingai ir privalėjo sustoti, tačiau nesustojo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2011-12-16 S. A. atvyko į pirmąjį paskirtą teismo posėdį ir pripažino padaręs pažeidimą, tačiau teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir nutarė kviesti policijos pareigūną situacijos vertinimui pateikti.

Apeliantas akcentuoja, jog V. S. ir M. K. posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad stabdant S. A. vairuojamą maršrutinį taksi, kitų transporto priemonių, galinčių trukdyti sustojimui nebuvo. Tai pat kontrolieriai aiškiai paliudijo, kad S. A. maršrutinis taksi nebuvo sustojęs apskritai, o S. A., matė, kad yra stabdomas ir nesustojęs nuvažiavo pagal maršrutą. S. A. 2011-11-03 ir 2012-02-13 paaiškinimuose teigia, kad prieš stabdant transporto priemonę jam iš galo ir pirmoje eilėje dideliu greičiu važiavo automobiliai ir siekdamas išvengti susidūrimo nemažindamas greičio, pavažiavo toliau, kad sustotų šalikėlėje. Tačiau S. A. taip pat nurodo, kad į Priestočio gatvę įvažiavo iš S. Neries g., šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Iš tokių S. A. teiginių galime daryti išvadą, kad įsukus į Priestočio gatvę, iki stabdymo vietos, objektyviai negalėjo būti transporto priemonių važiuojančių dideliu greičiu ir trukdančių sustoti, kadangi iš kitų pusių eismas buvo draudžiamas raudonu šviesoforo signalu.

Teismas nutarime nurodo, jog negalima pašalinti prieštaravimų tarp liudytojų, tačiau neminimas faktas, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog S. A. kviestas liudytojas A. J. yra buvęs S. A. bendramokslis ir gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas A. J. parodymų nevertino kritiškai, nors turėjo duomenų, kad A. J. ir S. A. sieja sena draugystė. Todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, kai apie pažeidimo aplinkybes liudija du nesuinteresuoti tiesiogiai viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai ir pažeidėjo bendramokslis.

Dėl nesuprantamų priežasčių, teismas, nuspręsdamas, kad S. A. nepadarė veiksmų, kuriuose yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137¹ str. 1 d. nustatyto pažeidimo sudėtis, R. P. teiginio, jog buvo padarytas pažeidimas nevertino, o nurodė tik S. A. ir A. J. parodymais grįstą, R. P. išsakytą subjektyvią nuomonę. Nei vienas byloje dalyvavęs specialistas nenurodė, kad V. S. transporto priemonę stabdė netinkamai, ar neturėjo teisės to daryti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

S. A. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tai, kad 2011-09-13 14.02 val., Klaipėdoje, autobusų stotelėje „Geležinkelio stotis“, vairuodamas maršrutu „Klaipėda – Kretinga“ važiuojantį maršrutinį taksi, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir nesustojo, kai jį stabdė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ lauko kontrolierė V. S. signaliniu disku, kurio nedraudžia Kelių eismo taisyklės, norėdama patikrinti ekipažo (vairuotojo – kasininko) dokumentus ir keleivių bilietus, tačiau vairuotojas, važiuodamas su keleiviais maršrutu „Klaipėda – Kretinga“, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir nesustojo, t. y. galimai padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137¹ str. 1 d.

S. A. 2011-11-03 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 14.00 val. išvažiavo iš Klaipėdos AS. Važiuojant pagal maršrutą iš S. Neries gatvės sukant į kairę, į Priestočio gatvę, pagal Kelių eismo taisykles privaloma įvažiuoti į antrą eismo juostą. Pasisukus ir kiek pavažiavus Priestočio gatve, pamatė staiga į važiuojamąją dalį išėjusį kontrolierių. Kontrolierius, kaip suprato, stabdė jo vairuojamą automobilį. Prieš stabdydamas, įvertino situaciją. Jam iš galo ir pirmoje eilėje važiavo ta pačia kryptimi automobiliai. Jų greitis buvo pakankamai didelis, kad išvengtų susidūrimo, nutarė nemažinant greičio praleisti pirma eile važiuojančius automobilius ir sustoti pavažiavęs toliau šalikelėje. Mano, taip pasielgti buvo būtina siekiant išvengti avarinės situacijos ir jos pasekmių (sudaužyti automobiliai, sužaloti keleiviai) bei, kad nebūtų padaryti kiti ATPK numatyti pažeidimai (b. l. 9).

Vėliau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2012-02-13 pateikė išsamesnį paaiškinimą, kuriame iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2011-11-03 skirtame VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, akcentuodamas, pagal maršrutą važiuojant S. Neries gatve, laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kairiąja kraštine eismo juosta atliko posūkį į kairę, t. y. į Priestočio gatvę. Pasisukus ir kiek pavažiavus Priestočio gatve, į važiuojamąją dalį staiga išėjo kontrolierius, kuris, kaip suprato, stabdė jo vairuojamą transporto priemonę. Jam išsukus iš S. Neries į Priestočio gatvę, pirmoje ir antrojoje eismo juostoje buvo transporto priemonių, kurios važiavo pakankamai dideliu greičiu, todėl persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, nesukeldamas avarinės situacijos, neturėjo galimybės....Vykdydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir siekdamas nesukelti žalingų padarinių, važiavo Priestočio gatve tol, kol atsirado galimybė saugiai persirikiuoti į pirmąją eismo juostą ir sustoti. Sustabdžius transporto priemonę, per galinio vaizdo veidrodėlį stebėjo, ar atvyksta kontrolierius, tačiau kontrolieriui nepasirodžius tęsė maršrutą toliau (b. l. 28-29).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra ginčo dėl paties stabdymo fakto ir stabdymo veiksmų atlikimo, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad transporto priemonė buvo stabdoma, kad jis šiuos veiksmus suprato teisingai ir privalėjo sustoti. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įrodinėja, jog važiuodamas Priestočio gatve sustojo tik tada, kai atsirado galimybė saugiai persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Tokiu būdu S. A. prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 str. nuostatas, t. y. pripažinti, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Atsižvelgiant į tai, byloje turėjo būti tiksliai nustatytos bei įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir vienareikšmiškai konstatuota, galėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustoti stabdomas apelianto kontrolierės nesukeldamas avarinės situacijos (nesukeldamas žalingų padarinių), ar ne.

Pirmosios instancijos teisme liudytoja V. S. parodė, kad 2011-09-13 apie 14.02 val., su kolega stabdė mikroautobusą stotelėje „Geležinkelio stotis“, važiuojantį maršrutu „Klaipėda – Kretinga“. Matė, kaip maršrutinis autobusas prieš 10-15 metrų įsuko į pagrindinę juostą ir ėmė jį stabdyti, mikroautobuso vairuotojas važiuodamas pro juos stabtelėjo, tačiau stabdomas nesustojo. Kelio antra juosta mikroautobusas važiavo vienas ir priekyje jo nebuvo jokių automobilių. Prieš stabdomą mikroautobusą, nei jam iš paskos automobiliai taip pat nevažiavo. Jos manymu, vairuotojui niekas netrukdė sustoti (b. l. 40).

Liudytojas M. K. teisme paaiškino, kad 2011-09-13 dirbo su V. S. ir apie 14.02 val., stabdė mikroautobusą, važiuojantį maršrutu „Klaipėda – Kretinga“. Mikroautobusą stabdė stotelėje – „Geležinkelio stotis“. Tuo metu jam paskambino mobilus telefonas ir jis stabdymo diską padavė V. S. S. A. stabdomas truputį stabtelėjo, tačiau nesustojęs nuvažiavo. Matė, kaip mikroautobusas išvažiavo į sankryžą iš S. Neries gatvės. Važiavo negreitai. Vairuotojas važiavo antra eismo juosta, tačiau galėjo lengvai privažiuoti prie jų ir sustoti, nes automobilių pirmoje juostoje, kurie trukdytų sustoti, tuo metu nebuvo (b. l. 41).

Liudytojo A. J. duoti paaiškinimai iš dalies prieštarauja liudytojų (kontrolierių) V. S. ir M. K. duotiems parodymams. Teisme jis nurodė, kad tą kartą jam teko važiuoti S. A. vairuojamu mikroautobusu. Sėdėjo mikroautobuso dešinėje pusėje. Vairuotojas keleiviams pasakė, kad yra stabdomas kontrolierių, bet negali prisiparkuoti, todėl sustojo, tik už kokių 100 m. Tačiau prie mikroautobuso kontrolieriai nepriėjo, todėl jie nuvažiavo. Jis nepamena, ar vairuotojas pamatęs kontrolierius pristabdė, tačiau tikrai pasakė, kad jį stabdo kontrolieriai, bet jis negali prisiparkuoti (b. l. 60). Tačiau tokius jo parodymus teismas turi pagrindo vertinti pakankamai rezervuotai, kadangi pats liudytojas nurodė, jog pažįsta S. A., jie kartu studijavo (b. l. 60). Todėl darytina išvada, kad liudytojas A. J. savo parodymais galimai siekė palengvinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį.

Apygardos teismas susipažinęs su specialisto R. P. duotais paaiškinimais teisme, daro išvadą, kad jie nėra pakankamai konkretūs, be to, pagrįsti prielaidomis, spėjimais. Taip pat šio specialisto parodymai nei patvirtina, nei paneigia, ar konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo sustoti stabdomas apelianto darbuotojų nesukeldamas avarinės situacijos (stabdomoje vietoje) (b. l. 60-61.

Byloje yra pateiktas aiškus S. Neries ir Priestočio gatvių sankryžos atvaizdas (schema) (b. l. 16). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme taip pat nurodė, kad į Priestočio gatvę įvažiavo iš S. Neries g., šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Kadangi šiuo atveju Priestočio gatvė yra pagrindinė, todėl darytina išvada, kad tuo metu pagrindine, t. y. Priestočio g. eismas apskritai negalėjo vykti, nes transporto priemonėms vykstančioms šia gatve (pagrindiniu keliu) turėjo degti raudonas (draudžiamas) šviesoforo signalas. Taigi S. A. argumentai, kad Priestočio gatvės pirmąją juosta vyko intensyvus eismas vertintini kritiškai. Be to, apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad S. A. buvo stabdomas 14 val. 02 min., t. y. ne piko metu, kada eismas apskritai nėra intensyvus, o ties Priestočio ir S. Neries gatvių sankryža, kurioje S. A. įvažiavo į Priestočio gatvę, yra sumontuotas stacionarus greičio matavimo įrenginys, fiksuojantis transporto priemonių judėjimo greitį. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nagrinėjamu metu Priestočio gatvės pirmąją juostą galėjo vykti intensyvus eismas, o juo labiau dideliu greičiu.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neišsiaiškino, visapusiškai neištyrė ir neįvertino šių svarbių bylai įrodymų (eismo intensyvumo Priestočio gatvės pirmąją juosta galimo administracinės teisės pažeidimo padarymo metu (2011-09-13 14.02 val.), taip pat neįvertino to, kad specialistas R. P. nurodė, jog su bylos medžiaga nėra susipažinęs (b. l. 60)).

Klaipėdos apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais daro prielaidą, kad S. A. savo veiksmais galimai padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137¹ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. yra įtvirtintos bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribos apygardos teisme.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 2 d.). Apeliaciniame skunde yra suformuluotas reikalavimas – panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012-03-22 nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į minėtas ATPK nustatytas bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas, apeliacinės instancijos teismas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo daugiau nepasisako ir administracinės teisės požiūriu jo veiksmų (neveikimo) nevertina.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimas naikintinas ir administracinės teisės pažeidimo byla perduotina Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.