- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-347-312/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- T. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-261, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. T. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 15 metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 13 d. Du trečdaliai laisvės atėmimo bausmės laiko atlikta 2019 m. vasario 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 27 d. – 1 metai 4 mėnesiai ir 17 dienų.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 58-261 (toliau – ir Komisijos nutarimas) atsisakyta taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijos nutarimą apskundė teismui.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė nurodydamas, kad nuteistasis teistas 7 kartus, nusikalstamą veiką, už kurią jis atlieka paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę, T. K. padarė būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Pažymėjo, kad didelis teistumų skaičius, ilgalaikė kriminalinio elgesio (plėšimas, pasikėsinimas padaryti vagystę, viešosios tvarkos pažeidimas, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas) istorija, po kurios padarytas labai sunkus smurtinis nusikaltimas, rodo nusikalstamo elgesio modelio lūžį. Teismas nurodė, kad T. K. nusikaltimai sunkėjo, o tai rodo didesnį jo socialinį pavojingumą. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo net 40 kartų baustas už režimo tvarkos nesilaikymą. Paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais rodo nepakankamą nuteistojo gebėjimą atsiriboti nuo jį supančios neigiamos aplinkos įtakos. Teismas pažymėjo, kad T. K. per visą bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. per daugiau kaip 13 metų, pataisos įstaigoje nedirbo, be to, neatliko visų pataisos įstaigos nurodytų darbų, nors yra įgijęs keletą kvalifikacijų. Teismas konstatavo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi, nagrinėjamu atveju, nenustatyta nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Skundu apygardos teismui nuteistasis T. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą.
5.1. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo argumentu dėl negebėjimo atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos. Nuteistojo teigimu, pirmiausia turėtų būti nustatyta, ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vieta pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą galėtų neturėti negatyvios tam tikros įtakos, nes nuteistąjį supanti aplinka yra sukurta tikslingai asmenų grupei, kurie už sunkius teisės pažeidimus buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Taigi, būtent todėl nuteistasis siekia, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nes tai jam leistų atsiriboti nuo jį supančios aplinkos, kurioje vyrauja negatyvi įtaka. Todėl teismo pasisakymas dėl nuteistojo negebėjimo atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos yra abstraktaus pobūdžio.
5.2. Nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl administracijos neveikimo, nesiekiančios suteikti reikšmingą pagalbą, kaip tai numato pagrindinė bausmės vykdymo įstatymo paskirtis, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstas. Nuteistasis nesupranta, kodėl teismui nesukėlė abejonių tai, jog tiek atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir Marijampolės pataisos namuose, nuteistajam buvo reguliariai fiksuojami tvarkos pažeidimai, o atvykus į Vilniaus pataisos namus, nebuvo fiksuotas nei vienas vidaus tvarkos pažeidimas. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė jo pirminiame skunde nurodytų aplinkybių, išnagrinėjo nevisapusiškai, palikdamas neišspręstas susijusias su sprendžiamu klausimu svarbias aplinkybes.
5.3. Nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo darbinės veiklos bausmės atlikimo laikotarpiu. Teismas pažymėjo, kad T. K. nors ir įgijo keletą kvalifikacijų, tačiau pataisos įstaigoje nedirbo. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis atsisakė Marijampolės pataisos namų siūlomų atlikti pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Nuteistasis, nesutikdamas su teismo išvada, jog jis pataisos įstaigoje nedirbo, skunde pažymėjo, kad jis įgijo keletą kvalifikacijų, todėl jis turi teisę prašyti suteikti kvalifikuotą darbą pagal specialybę. Nuteistasis nurodo, kad jam iš pradžių buvo suteikta galimybė įgyti kvalifikaciją, o vėliau reikalauta atlikti nekvalifikuotą darbą, įskaitant darbus su tualetų tvarkymu, todėl jam atsisakius dirbti – už tai bausti ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, minėtą aplinkybę vertinti kaip neigiamai apibūdinančią nuteistojo elgesį, negalima. Be to, nuteistasis pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas prieštaringai nurodė, kad nuteistasis niekada nedirbo ir kad jis šiuo metu dirba apmokamą darbą pagal individualios veiklos liudijimą. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis ne šiaip nedirbo, o nedirbo tokio darbo, kurį pasiūlo administracija.
5.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuteistojo darbinė veikla pagal individualios veiklos liudijimą yra sietina su formaliais pagrindais kaip asmeninis naudingumas, kuris susijęs su bausmės pabaigos artėjimu. Nuteistojo vertinimu, tokie teismo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti pagrįstais įrodymais, o tik spėjant būsimus galimus veiksmus. Visais atvejais turėtų būti vertinama teigiamai tai, kad nuteistasis pradėjo darbinę veiklą ir dėl to neturėtų būti keliamos abejonės. Nuteistasis pažymi, kad teisė vykdyti individualią veiklą, atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam atsirado neseniai, anksčiau nebuvo tokios galimybės.
5.5. Nuteistasis prieštarauja teismo padarytai išvadai, kad nenustatyta jo žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką ir kad vien minėtų aplinkybių nebuvimas jau sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo vertinimu, teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, nepagrįstai išreikšdamas savo nuomonę, įvertindamas santykį tarp paskirtų nuobaudų ir suteiktų paskatinimų, duomenų visumos kontekste neįvertino nuteistojo padarytos pažangos pradėjus individualios veiklos darbinę veiklą. Nuteistasis pažymi, kad vertinant jo poelgius Pravieniškių pataiso namuose-atvirojoje kolonijoje ir Marijampolės pataisos namuose bei Vilniaus pataiso namuose, pastaruosiuose pataisos namuose jo elgesys iš esmės pasikeitė, todėl turi būti vertinama kaip akivaizdi pažanga. Teismas neanalizavo T. K. elgesio visumos kontekste, duomenų analizę atliko atskiromis dalimis, išnagrinėdamas kiekvieną iš jų atskirai. Nuteistasis nurodo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.
5.6. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, jog nuteistąjį paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos yra išskirtinė teismo teisė. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymo leidėjo valiai. Pirma, lygtinis paleidimas gali būti taikomas ir nesprendžiant teismui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalis). Antra, viena iš reikšmingiausių skatinimo priemonių yra lygtinio paleidimo institutas, todėl reikalavimų jam taikyti nesilaikymas turėtų būti ištiriamas itin kruopščiai, išsiaiškinant to priežastis. Svarbu nustatyti, kokios priežastys lėmė, jog nuteistasis bausmę atliko drausmės grupėje, kodėl jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos vienose pataisos namuose, o kitoje nefiksuojami jokie pažeidimai, kokia įtaka ir kokios aplinkybės tai lėmė. Be to, nuteistasis akcentuoja, jog jis neprašė panaikinti ar sutrumpinti jam paskirtą bausmę, jis siekė švelnesnių jo teisių ir laisvių ribojimų, todėl teisingumas nebūtų pažeistas, jeigu jam bus taikomos švelnesnės suvaržymo priemonės. Taip pat, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nesprendžiamas bausmės teisingumo klausimas, nes jis jau yra įvykdytas. Taigi, nuteistasis teigia, kad jo asmenybė, elgesio korekcijos pažanga bausmės atlikimo metu nebuvo tinkamai įvertinta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju, Komisijos nutarimu buvo sprendžiamas klausimas dėl T. K. lygtinio paleidimo taikant BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pataisos įstaiga, likus dvidešimčiai darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taigi, kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
8. Nuteistasis skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi skunde nepateikta jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, negali būti pagrindas konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino T. K. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.
9. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Teigiamai nuteistojo elgesį apibūdina tai, kad jis vykdė šias Komisijos rekomendacijas: savanoriškai sumokėjo 120 Eur skolos, mokėsi, užsiima apmokestinamąja individualia veikla ir gauna pajamas, kreipėsi į pataisos įstaigos psichologus, baigė dalyvavimą edukaciniuose užsiėmimuose apie alkoholio vartojimą ir jo galimas pasekmes, pakartotinai kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programoje, pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
10. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Per šį laikotarpį nors T. K. ir skatintas 8 kartus, tačiau net 40 kartų baustas drausmine tvarka, teismo vertinimu, kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į jam taikomas pataisos priemones. Pagal „OASys“ metodiką T. K. vertintas 7 kartus, paskutinį kartą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima, tačiau remiantis paskutinio vertinimo rezultatais, nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius. Šiuo atveju, įvertinus bylos duomenis yra pagrindas manyti, kad T. K. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
11. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis siekia būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nes tai jam leistų atsiriboti nuo jį supančios aplinkos, darančios jam neigiamą įtaką. Vis tik, įvertinus paskutinės socialinio tyrimo išvados turinį, matyti, kad nuteistasis neneigė to, jog laisvėje jo nusikaltimams darė įtaką ir jį supanti aplinka bei draugų kompanija. Taigi, nepagrįsta teigti, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nagrinėjamu atveju atribos jį nuo neigiamos aplinkos ir neigiamos įtakos darymo, kadangi jis, būdamas laisvėje, taip pat bendravo su jam neigiamą įtaką darančiais asmenimis. Šiuo atveju, skundo argumentas, kad pataisos įstaigoje nuteistąjį supa negatyvi aplinka, įvertinus ir kitus bylos duomenis, neleidžia daryti išvados, kad T. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja nei Komisijos, nei teismo priimti jam palankų sprendimą.
12. Dėl skunde dėstomų teiginių, susijusių su pataisos namų administracijos neveikimu, pažymėtina, kad apygardos teismui pateiktame skunde nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios šiuos nuteistojo teiginius, t. y. kuo pasireiškė pataisos namų administracijos neveikimas. Šiuo atveju, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog nuteistajam pataisos įstaigoje, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sudarytos galimybės dalyvauti įvairiose intervencinėse, pozityvaus užimtumo programose, į kurias T. K. įsitraukia ir jose dalyvauja. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis skunde nenurodė jokių konkrečių priežasčių, kodėl jo manymu, pataisos namų administracija tinkamai neatlieka savo funkcijų, nuteistojo skundo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
13. Skunde pateikti argumentai, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog tiek nuteistajam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, tiek ir Marijampolės pataisos namuose, jam buvo reguliariai fiksuojami tvarkos pažeidimai, o atvykus į Vilniaus pataisos namus, nebuvo fiksuotas nei vienas vidaus tvarkos pažeidimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apylinkės teismas šią skunde nurodytą aplinkybę įvertino ir nurodė, jog nuo 2021 m. rugsėjo 8 d., kai nuteistasis atvyko į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, jis per daugiau nei 1 metų bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas už režimo reikalavimų nesilaikymą pataisos įstaigoje, o tai rodo nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme ir tai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau nepatvirtina, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kad būtų pagrindas laikyti, jog jis yra pasirengęs veikti teisėtu būdu. Vien tai, kad teismas nurodytų aplinkybių neįvertino taip, kaip to norėjo nuteistasis, neleidžia daryti išvados, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisingas. Aukštesnysis teismas, pritardamas nurodytai žemesniojo teismo išvadai, papildomai pažymi, jog sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti vertinama nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma. Priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas tinkamai analizavo T. K. elgesį pataisos įstaigoje ir įvertino jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistajam daugiau nei vienerius metus nebuvo paskirta drausminių nuobaudų, kas neabejotinai rodo nuteistojo pažangą pataisos įstaigoje elgtis tinkamai, vis tik, būtina įvertinti ir kitas, ne ką mažiau svarbias aplinkybes, t. y. tai, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas net 40 kartų už režimo tvarkos nesilaikymą, jis ilgą laiką sistemingai pažeidinėjo nustatytos tvarkos taisykles, be to, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir Marijampolės pataisos namuose net 3 kartus buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo metu dar negalima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį bei požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir ateityje laikysis įstatymų, nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
14. Kaip matyti iš skundo turinio, nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo darbinės veiklos bausmės atlikimo laikotarpiu. Apygardos teismo vertinimu, visų pirma, pažymėtina, jog teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis pradėjo vykdyti individualią apmokestinamąją veiklą, už kurią gauna pajamas, o tai, kaip buvo konstatuota ir 2022 m. rugsėjo 20 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57 ir Komisijos nutarime, rodo jo nuostatų į darbinę veiklą tam tikrus teigiamus pokyčius. Kita vertus, vertinant nuteistojo nuostatas į darbą ilgalaikėje perspektyvoje, matyti, kad per gana ilgą bausmės atlikimo laikotarpį (13 metų) jis nedirbo jokio jam siūlomo darbo, individualią veiklą pradėjo vykdyti tik paskutiniais bausmės atlikimo metais. Nuteistasis tvirtino, kad nori dirbti pagal turimą kvalifikaciją ir nesutiko dirbti jam pataisos įstaigų siūlytų gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbų, nes minėti darbai žemino jo orumą, be to, darbas pataisos įstaigoje jam nesuteikia jokių socialinių garantijų. Vertinant pastaruosius nuteistojo teiginius, akivaizdu, kad jis suinteresuotas dirbti tik jam naudingą darbą. Pažymėtina, kad vertinant nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką svarbiu aspektu laikytinas paties nuteistojo aktyvus dalyvavimas pataisos procese. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pats nuteistasis turi būti aktyvus ir savo iniciatyva reikšti norą dirbti pataisos įstaigoje, o ne vien tik pasyviai laukti iš pataisos įstaigos administracijos jam tinkamų darbo pasiūlymų. Nors nuteistasis pažymi, jog teisė vykdyti individualią veiklą atsirado neseniai ir anksčiau tokios galimybės jis neturėjo, skunde nepaaiškinta, dėl kokių priežasčių tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Apygardos teismo vertinimu, nors nuteistasis ir rodo iniciatyvą užsiimti individualia veikla bei kurį laiką ją vykdo, ši aplinkybė nepaneigia Komisijos išvados, kad jis pataisos įstaigoje ilgą laiką nedirbo ir jo požiūris į darbą yra neigiamas.
15. Priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino T. K. pastangas resocializuotis, motyvuotai nurodė, kodėl šios pastangos nelaikytinos pakankamomis. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, tačiau jos nepakeitė apylinkės teismo nuomonės dėl to, jog Komisija priėmė tinkamą sprendimą T. K. atžvilgiu. Kaip matyti iš asmens bylos duomenų, nuteistasis teistas net 7 kartus, taigi, matomas jo polinkis neatsakingam gyvenimo būdui. Pasikartojantis nusikalstamas T. K. elgesys teismo vertinimas kaip sistemingas, tai yra labiau pavojingas, ypač neigiamai charakterizuojantis nuteistojo asmenybę. Tuo labiau, kad nuteistajam jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau probacijos laikotarpiu jis padarė naujas nusikalstamas veikas, tokiu būdu nepateisindamas teismo jam parodyto pasitikėjimo. Pažymėtina, jog pagrindas keisti gyvenimo būdą turėtų būti esmine nuteistojo vertybine orientacija. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo pažanga įvertinta netinkamai. Apygardos teismo vertinimu, T. K. asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad jis dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. T. K. patirti sunkumai mokantis iš ankstesnių klaidų, identifikuojant problemas ir randant jų sprendimo būdus, leidžia daryti išvadą, kad T. K. lygtinis paleidimas šiuo metu dar būtų per ankstyvas.
16. Nuteistojo T. K. skunde akcentuojama lygtinio paleidimo instituto esmė ir taikymo būtinybė. Nors probacijos taikymo reikšmė yra neabejotina, vis dėlto nuteistojo skunde nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, kurie nei patvirtina, nei paneigia konkrečiai jo lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių. Vien tai, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris nors ir atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Pažymėtina, jog nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų.
17. Taigi, skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinai paleidus T. K., nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl apeliacinės instancijos teismas T. K. skundą atmeta, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį palieka galioti nepakeistą, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.