- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2-1613-341/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01218-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM
- Advokatai
- Bogdanas Jermakas
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant A. Buinovskienei, dalyvaujant vertėjai Viktorijai Tverdochleb-Songinai, dalyvaujant pareiškėjai E. M., dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Bogdanui Jermak, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. M., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui , Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškimu pareiškėja (pareiškimo faktinės aplinkybės tikslintos pareiškėjos atstovo raštu dėl trūkumų šalinimo)(b.l. 2-3, 51, 55) nurodė, kad 1984 m. kovo 3 d. pareiškėja E. M. (pavardė iki santuokos sudarymo-K.) sudarė santuoką su L. M. ir jai buvo suteikta sutuoktinio pavardė- Masiukevič. 1984 m. gegužės 3 d. santuokos metu su L. M. gimė sūnus V. M.. 1992 m. kovo 3 d. Migūnų k.v. patikslintų asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašo pil. L. M. yra priskirtas 2,70 ha žemės sklypas asmeninio ūkio, (duomenys neskelbtini). 2011 m. sausio 12 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis L. M.. Po L. M. mirties atsirado palikimas. L. M. iki mirties nuolat gyveno Pamarazų k. Iki palikėjo L. M. mirties pareiškėja E. M. rūpinosi juo pirkdama maisto produktus, vaistus, padėdama ūkio darbuose, veždavo pas gydytojus. Pareiškėja taip pat prižiūrėdavo bei rūpinosi L. M. turtu ir pan. Po L. M. mirties pareiškėja pradėjo domėtis sutuoktiniui priklausančiu turtu, tame tarpe 2,70 ha žemės sklypu asmeninio ūkio Pamarazų k. Neturėdama teisinio išsilavinimo, silpnos sveikatos pareiškėja sąžiningai klysdama buvo įsitikinusi, jog papildomai dėl palikėjo turto priėmimo kreiptis pas notarą nereikia, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Praleidusi įstatymo nustatytą terminą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti minėta liudijimą. Kiti asmenys sutuoktinio turtu nesidomėjo, nepriėmė ir kiek pareiškėjai žinoma, neketina priimti, jai niekas jokių pretenzijų dėl to nepateikė. Pareiškėjos sūnus V. M. nuo jam priklausančios palikimo dalies atsisako pareiškėjos naudai. Pareiškėjai nėra žinoma apie kokias nors velionio skolas, tokios pretenzijos jai nebuvo pateiktos. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.51 straipsnis numato galimybę priimti palikimą, jeigu įpėdinis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Mano, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir būdama įstatymine įpėdine, atliko veiksmus susijusius su pareiškėjos valios išreiškimu po sutuoktinio L. M. mirties likusį turtą paveldėti bei valdyti kaip savo, o būtent: kreipėsi į teismą, pas notarą, mokėjo komunalinius mokesčius ir t.t. Nustatyti faktą, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio turtą - tai teismo kompetencija, o teismo sprendimas reikalingas, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Vadovaujantis LR CK 4.38, 4.47 str.ld.2p., 5.5. 5.11, 5.50-5.51 str. str., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445-447 str. str. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. M., a/k (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio L. M., 2011 m. sausio 12 d. mirties, priėmė pastarajam priklausantį turtą bei teises į jį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 16-19) nurodė, kad pareiškėjai pateikus įrodymus apie faktinį paveldimo turto valdymą, būtų galima spręsti klausimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Prašo bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo- Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM po trūkumų šalinimo instituto taikymo byloje (b.l. 33, 39-41, 52-53, 69-70) pateikė atsiliepimą (b.l. 82-86), kuriuo dėl reiškiamo pareiškimo prašo spręsti teismo nuožiūra, atsiliepimu nurodo, kad įvertinę Nekilnojamojo turto registro duomenis nenustatė, kad L. M. vardu būtų registruoto nekilnojamojo turto. Pareiškėja pareiškime teigia, kad ji siekia paveldėti L. M. valdytus statinius, tačiau jokių dokumentų, įrodančių mirusiojo nuosavybės teisę į juos, nepateikia (pareiškimo prieduose tokie dokumentai taip pat nenurodomi). Informuoja, kad Migūnų kadastro vietovės patikslintuose asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašuose (patvirtintuose Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002-02-08 įsakymu Nr. 09) pažymėta, kad apylinkių tarybos I Šaukimo 8-os sesijos 1992-03-03 sprendimu L. M. skirta 2,70 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini), Marijampolio seniūnijoje, Vilniaus rajone. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau - Žemės reformos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-10-11 nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos", pastarąjį pakeitusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 „D. Ž. sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo" buvo nurodytos grupės asmenų, turinčių teisę į asmeninio ūkio žemę bei konkretūs (maksimalūs) skirtini tokios žemės sklypų dydžiai. Abiejose minėtais Vyriausybės nutarimais patvirtintose tvarkose buvo reglamentuojama, kad asmenų, turėjusių teisę gauti asmeninio ūkio žemės, pareiškimus (nurodant bendrą jų plotą ir atskirai ariamos žemės bei pievų plotą) nagrinėja žemės ūkio įmonė (miškų ūkio ar kita įmonė) (pagal 1993 m. patvirtintą tvarką - prašymus nagrinėja apylinkės agrarinės reformos tarnyba), pagal kurios pateiktą medžiagą sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui priima A. T.. Šio nutarimo 1 punkto nuostatos nustatė, kad asmeninis ūkis skiriamas vienai šeimai. Lietuvos Respublikos 1994-05-24 įstatyme "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo" buvo numatyta, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994-07-01. Taigi, pagal galiojusius teisės aktus žemę asmeniniam ūkiui žemę galėjo suteikti Apylinkių tarybos iki 1994-07-01. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų apie tai, kad mirusysis L. M. būtų naudojęs asmeninio ūkio žemę, nuomos sutartys su pastaruoju nebuvo sudarytos, prašymų dėl asmeninio ūkio žemės taip pat negauta. Taip pat pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius savo archyve neturi dokumento, kuris įrodytų teisėto asmeninio ūkio žemės suteikimą (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolio seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pareiškėja kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji palikimą po mirusiojo L. M. mirties priėmė pradėjusi faktiškai valdyti, turėjo pateikti teismui visus turimus, reikiamus dokumentus, įrodančius mirusiojo turėtą turtą. Žemės reformos įstatymo straipsnio 10 d. nurodyta, jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, vadovaujantis šia nuostata, turtinė teisė pirkti iš valstybės ar nuomoti asmeninio ūkio žemę, mirus jos naudotojui, paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas. Šios nuostatos galėtų būti taikomos, jeigu pareiškėja, kaip mirusiojo L. M. žmona, teismui pateiktų visus įrodymus dėl mirusiojo turėto turto. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 str. 1 d.), gali nustatyti tik esant šioms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą ir pan. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme ((duomenys neskelbtini) 445 straipsniai). Jei pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas reikiamos galios dokumentas, teismas atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas, -bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 str. 2 ir 3 dalyse nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos A. T. pažymėjo, kad teisė laisva valia apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo yra viena iš įpėdinių interesų apsaugos garantijų pagal įstatymą. Vadinasi, įpėdiniai palikimą gali priimti pasirinkdami vieną iš CK 5.50 str. 2 d. nurodytų būdų ir nepraleisdami įstatyme nurodytų terminų. Klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos A. T. 2007-03-15 nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-103/2007), t. y. neatliko ar dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamiesi (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p. nuostatomis (t.y. pareiškėjai nepateikus įrodymų apie turėtą mirusiojo L. M. turtą), prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Byloje yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raštai (b.l. 73-75, 78-80), jog Vilniaus rajono skyriuje esančiuose asmeninio ūkio žemės skyrimo sąrašuose pažymėta, kad L. M. skirta 2,70 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini), Manjampolio seniūnijoje, Vilniaus rajone. Kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimo byloje nepateikęs.
Pareiškėja E. M., pareiškėjos atstovas byloje teismo posėdyje pareiškimo reikalavimą palaikė pareiškime nurodytais pagrindais. Pareiškėja E. M. papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 1984m., susituokus su palikėju L. M., iki jo mirties ir po jo mirties iki 2012m. pavasario kartu su jų sūnumi suint. asmeniu V. M. gyveno pas uošvius,- palikėjo motinai B. M., (mirė 2011-02-23) priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini)., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav., kad su palikėju turėjo nurodytame gyvenamajame name gyvenamąjį plotą, namų apyvokos daiktus, asmeninius daiktus, kad laikė gyvulius, kad naudojo palikėjui skirtą 2,70ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) kaime , Vilniaus rajone, kad palikėjui sutuoktiniui L. M. mirus, pastarąjį palaidojo, kad po pastarojo mirties ir toliau gyveno palikėjo gyvenamojoje vietoje, naudojo, tvarkė likusius po palikėjo mirties jų namų apyvokos daiktus, palikėjo asmeninius daiktus, prižiūrėjo likusius jų gyvulius, naudojosi, dirbo palikėjui skirta 2,70ha asmeninio ūkio žeme (duomenys neskelbtini) kaime , Vilniaus rajone. Kad reikalavimu pagal pareiškimą siekia realizuoti palikėjo teises į palikėjui skirtą 2,70ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) kaime , Vilniaus rajone.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdyje pareiškimo reikalavimą palaikė pareiškime nurodytais pagrindais, teismo posėdyje patvirtino pareiškėjos duotus paaiškinimus teisme.
Suinteresuotiems asmenims- VMI prie FM, NŽT prie ŽŪM- apie teismo posėdį žinoma.
Teismo posėdyje apklausti liudytojais K. Č., I. P. parodė, kad pareiškėja su palikėju sutuoktiniu L. M. gyveno palikėjo tėvų namuose, turėjo namų apyvokos daiktus, laikė gyvulius, naudojo žemę Pamarazių kaime, kad pareiškėjos sutuoktiniui mirus, pareiškėja vyrą palaidojo ir gyveno ten pat po vyro mirties naudodamasi visu tuo, kuo naudojosi namuose esant gyvam palikėjui, toliau prižiūrėjo jų likusius gyvulius, naudojo žemę Pamarazių kaime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad faktas pagal pareiškimo reikalavimą nustatytinas, nes įrodytas pareiškėjos pareiškimu pagal faktą, pareiškėjos E. M. paaiškinimais teisme, suinteresuoto asmens V. M. sutikimu su reikalavimu dėl fakto nustatymo pagal pareiškimą, duotais paaiškinimais teisme, bylos medžiaga (b.l. 2-8;16-19,27-31, 36-38, 43-51, 55-56, 58-61, 72-75, 77-86, 92-93) liudtojų K. Č., I. P. parodymais.
Aukščiau nurodyti aptarti įrodymai, pastaruosius vertinant sistemiškai nurodo į tokias faktines aplinkybes, kad pareiškėjos sutuoktinis L. M., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2011-01-12 (b.l. 4-6) iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini)., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. kartu su pareiškėja ir jų sūnumi V. M. iki palikėjo L. M., a/k (duomenys neskelbtini) mirties ir po pastarojo mirties palikėjo motinai B. M., gim. 1943-09-25 (mirė 2011-02-23) priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini) k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. (b.l. 36-37, 45-46, 48-51), kur pastarasis- palikėjas L. M., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2011-01-12, turėjo savo turtą- namų apyvokos daiktus, asmeninius daiktus; bendrus su pareiškėja gyvulius, kad aukščiau nurodytoje namų valdoje pareiškėjos sutuoktinis mirė, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais po palikėjo L. M., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-01-12, mirties naudodama, valdydama palikėjo-sutuoktinio- namų apyvokos daiktus, asmeninius daiktus, bendrus gyvulius, palaidodama palikėją, atlikdama veiksmus netrukus po palikėjo mirties, faktiškai priėmė po palikėjo L. M., a/k (duomenys neskelbtini) mirties visą pastarojo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo faktų pagal faktą nėra (b.l. 38, 44, 47).
Tokiu būdu, pareiškėja palikimą pagal pareiškimą faktiškai priėmė, todėl faktas paveldėjimo tikslu dėl palikimo priėmimo pagal pareiškimo reikalavimą nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). K. N. žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje esančiuose asmeninio ūkio žemės skyrimo sąrašuose pažymėta, kad L. M. skirta 2,70 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Manjampolio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka, pareiškėja turi teisę kreiptis į NŽT prie ŽŪM, kaip įpėdinis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str.
nusprendė:
1.Pareiškimą tenkinti.
2.Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad E. M. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjo L. M., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2011-01-12 pastarojo palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.
3.Sprendimo nuorašą pasiųsti VMI prie LR FM, NŽT prie ŽŪM žiniai.
4.Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.