- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-256-153/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-693-15093-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19374-615/2014 pagal pareiškėjos G. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., AB DNB bankui, A. K. ir A. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (skolininkė) G. K. 2014-07-10 pateikė skundą dėl antstolio R. B. veiksmų (b. l. 6–9), kuriame prašė panaikinti antstolio R. B. 2014-06-16 patvarkymą Nr. S-6650 dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir 2014-06-16 patvarkymą Nr. 6651, kuriuo atsisakyta skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, ir įpareigoti antstolį R. B. paskirti turto 0,0577 ha žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo 2G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) , turto vertinimo pakartotinę ekspertizę.
Antstolis R. B. 2014-08-18 patvarkymu Nr. S-8240 skundo netenkino ir perdavė kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui (b. l. 4–5). Nurodė, kad 2014-06-16 patvarkymu Nr. S-6650 G. K. priklausantis įkeistas turtas žemės sklypas su pastatais, esantys Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo įvertinti 309 000 Lt, atsižvelgiant į UAB „Jungtinis verslas“ atliktą nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. K231/143AE(62)/2014-04-07. G. K. 2014-05-09 raštu nurodė, jog nesutinka su ekspertų nustatyta turto verte, tačiau nepateikė jokių motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, todėl 2014-06-16 patvarkymu Nr. S-6651 antstolis atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. 2014-07-10 antstoliui pateiktas G. K. skundas, kuriame ji prašo panaikinti 2014-06-16 patvarkymus Nr. S-6650 ir S-6651 ir įpareigoti antstolį paskirti nekilnojamojo turto Kaune, (duomenys neskelbtini), vertinimo pakartotinę ekspertizę. Taip pat antstolis pateikė atsikirtimus į pareiškėjos argumentus dėl ekspertizės akto neatitikimo įstatymų ir Turto vertinimo metodikos reikalavimams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014-10-20 nutartimi (b. l. 32–34) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad antstolio R. B. 2014-06-16 patvarkymu Nr. S-6650 G. K. priklausantis įkeistas turtas Kaune, (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į UAB „Jungtinis verslas“ atliktą 2014-04-07 nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. K231/143AE(62), buvo įvertintas 309 000 Lt, skolininkė G. K. 2014-05-09 pateikė rašytinius prieštaravimus, kurie antstolio kontoroje buvo gauti 2014-05-12, kuriuose nurodė, kad nesutinka su ekspertų atliktu turto įkainojimu, nes skolininkės nuomone, „turtas yra įkainuotas daug mažesne negu rinkos kaina“. Taip pat skolininkė prašė skirti naują turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis 2014-06-16 patvarkymu Nr. S-6651 skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę atsisakė.
Teismas skolininkės skundo argumentus laikė nepagrįstais. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, išieškojimą vykdantis antstolis savo patvarkymu turto vertei nustatyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi teisę tik tada, jeigu skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus. Kadangi skolininkės G. K. 2014-05-09 rašytiniai prieštaravimai buvo visiškai nemotyvuoti, teismo vertinimu, antstolis 2014-06-16 patvarkymu pagrįstai atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, be to, antstolis pagrįstai pažymėjo, kad turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų esminių reikalavimų,
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde (b. l. 44–47) suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2014-10-20 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė procesines normas reglamentuojančias turto įvertinimą, o taip pat nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Nurodo, kad antstoliui gavus skolininko prieštaravimus dėl turto vertės, nors ir skolininko prieštaravimams esant, antstolio vertinimu, nemotyvuotiems, vis tiek būtina išnagrinėti bei įvertinti skolininko prieštaravimus, jų esmę. Taip pat nurodo, kad teismo teiginiai yra deklaratyvūs bei nemotyvuoti, teismas nepagrįstai nevertino skunde nurodytų argumentų, kuriais buvo grindžiami ir motyvuojami prieštaravimai, dėl kurių ekspertizės akte nurodyta kaina yra nustatyta pažeidžiant turto vertinimo metodikos nuostatas: 1. Skunde buvo nurodyta, kad ekspertizės aktas yra surašytas ne tam turtui ir turtas įvertintas ne ekspertizės akto surašymo laikotarpiui, kadangi ekspertizės akte vertintas ne sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ekspertizės 7 lapas); 2. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertė rinkos vertę nustatė 2014-03-05 data, tačiau iš ekspertizės akto, kuris surašytas 2014-04-07, matyti, kad ekspertė nevertino nekilnojamojo turto rinkos pokyčių nei 2013 metų pabaigoje, nei 2014 metų pradžioje, kadangi ekspertizės akte nurodomi duomenys apie rinkos pokyčius per 2013 metų 7 mėnesius, tai rodo, kad ekspertė nenustatė turto rinkos kainos ekspertizės atlikimo dieną, kadangi nevertino rinkos pokyčių ir rinkos augimo 2013 metų pabaigoje ir 2014 metų per pirmus 2 mėnesius, nors kaip matyti iš viešai skelbiamos rinkos analizės, nekilnojamojo turto vertė kiekvieną mėnesį augo; 3. Ekspertizės aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų – Turto vertinimo metodikos 58.1 p., 58.2 p., 60 p., 60.2 p. (netinkamai parinkti lyginamieji objektai, neatsižvelgta į vertinamo turto vietovę, nenurodyta, kodėl parinkti nurodyti lyginamieji objektai). Šie skolininkės argumentai įrodo, kad atlikta ekspertizė buvo nekokybiška, neatitinka Turto metodikos nuostatų reikalavimų, kas daro ją neobjektyvią, dėl to spręstina, kad šiame ekspertizės akte padaryta išvada dėl vertinamo turto vertės yra neteisinga ir būtina atlikti šio turto vertės pakartotinę ekspertizę. Apeliantės nuomone, kadangi teismas neišnagrinėjo skundo iš esmės ir neatskleidė bylos esmės, nutartis, kuria neišnagrinėti skundo argumentai, negali būti laikoma nei teisėta, nei pagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Vykdomosios bylos Nr. 0085/10/01433 duomenimis nustatyta, kad antstolis R. B. vykdo 197 963,75 Eur, 6,85 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos skaičiuojant nuo 2010-03-03 iki teismo nutarties įvykdymo, 131 Lt žyminio mokesčio išieškojimą hipotekos kreditoriui AB DNB bankui iš skolininkų G. K., A. K., A. K.. Išieškojimas nukreiptas į G. K. priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą – 0,0577 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) su pastatu – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu – garažu 2G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu – ūkiniu pastatu 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius Kaune, (duomenys neskelbtini). Antstolis 2014-02-24 patvarkymu nutarė paskirti ekspertizę nurodyto turto vertei nustatyti. 2014-04-07 ekspertizės akte nurodyta, kad viso vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė 2014-03-05 yra 309 000 Lt. 2014-04-29 išieškotojas AB DNB bankas pateikė antstoliui raštą, kuriame siūlė nustatyti 386 250 Lt turto kainą. 2014-05-12 antstolio kontoroje gauti skolininkės G. K. prieštaravimai, kuriuose ji nurodė, kad su ekspertų vertinimu nesutinka, nes turtas yra įkainotas daug mažesne negu rinkos kaina, taip pat prašė skirti naują turto vertinimo ekspertizę. Ginčijamais 2014-04-16 patvarkymais antstolis atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, nes nei išieškotojas, nei skolininkė G. K. nepateikė antstoliui motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados ir nustatė turto vertę 309 000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad antstolio pareiga yra tinkamai įkainoti turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Taip pat pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).
Skolininkė G. K. 2014-05-12 pateiktuose prieštaravimuose dėl UAB „Jungtinis verslas“ atliktos nekilnojamojo turto ekspertizės akto ir prašyme skirti naują turto vertinimo ekspertizę (vykd. b. l. 316) nurodė: „su nurodytu ekspertų vertinimu nesutinku ir reiškiu prieštaravimą, kadangi turtas yra įkainotas daug mažesne negu rinkos kaina“, t. y. skolininkės antstoliui pateiktas prieštaravimas dėl turto vertės buvo bendro pobūdžio, nurodant, kad turto vertė per maža, nepateikiant ne tik kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, bet ir nesutikimo su nustatyta verte argumentų bei savo nuomonės dėl turto vertės. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkės prieštaravimai nebuvo motyvuoti. Kaip nurodyta aukščiau, papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama ir antstolio iniciatyva, jeigu eksperto išvada buvo nepakankamai aiški ar neišsami arba kiti antstolio turimi varžytynėse parduotino turto vertės įrodymai kelia abejonių dėl ekspertizės akte nustatytos ginčo turto vertės teisingumo, tačiau nagrinėjamu atveju pačiam antstoliui nekilo abejonių dėl ekspertizės išvados teisingumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkei nepateikus motyvuotų prieštaravimų dėl atliktos ekspertizės, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę, bei pačiam antstoliui neturint abejonių dėl ekspertizės nustatytos turto vertės, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti skolininkės prašymo dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjos nurodytų argumentų, kuriais grindžiami ir motyvuojami prieštaravimai, dėl kurių ekspertizės akte nustatyta turto vertė yra neteisinga, taip pat teismo teiginiai dėl šių argumentų yra deklaratyvūs, nemotyvuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas. Pareiškėja G. K. skunde dėl antstolio veiksmų nurodė argumentus dėl ekspertizės akto nepagrįstumo: ekspertizės aktu vertintas ne parduotinas iš varžytynių turtas, o kitas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodyti 2013 metų 7 mėnesių rinkos pokyčių duomenys, tačiau rinkos vertė nustatyta 2014-03-05, t. y. neatsižvelgta į rinkos pokyčius 2013 m. pabaigoje–2014 pradžioje, taip pat ekspertizės aktas neatitinka Turto vertinimo metodikos 58.1, 58.2, 62.2 punktų reikalavimų. Pagal antstolio R. B. 2014-08-18 Patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą turinį matyti, kad antstolis išanalizavo kiekvieną pareiškėjos nurodytą ekspertizės akto trūkumą ir išdėstė atsikirtimus į juos. Darytina išvada, kad antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nesutiko su pareiškėjos argumentais ir sprendė, kad jų pagrindu nekyla abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad antstolis 2014-08-18 patvarkyme pagrįstai pažymėjo, kad turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų esminių reikalavimų, t. y. teismas sutiko su antstolio padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, kurių pagrindu sprendė dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų nepagrįstumo. Nors motyvacija ir nėra pakankamai išsami, tačiau skundžiama nutartimi teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktą, jog ekspertizės metu nustatyta turto vertė yra reali ir pagrįsta, pagrindžia ir tai, jog pats išieškotojas AB DNB bankas, kuris suinteresuotas susigrąžinti kuo didesnę reikalavimo dalį iš skolininkų, sutinka su ekspertizės akte nustatyta turto verte, nes motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės nustatytos vertės nepateikė, pareiškėjos skundžiamų antstolio patvarkymų neskundė ir atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų bei atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė, jog nesutinka su ekspertizės nustatyta turto verte, o prašė spręsti bylą teismo nuožiūra.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar panaikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas yra atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.