Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Š., V. Š., R. Š., M. Š., K. Š., I. Š., J. Š., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. Š.. Sutuoktinis po mirties paliko jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, t. y. 0,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir 0,0800 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., dalį bei namų apyvokos ir apstatymo daiktus. Po sutuoktinio mirties tiek nekilnojamasis turtas, tiek minėti namų apyvokos ir apstatymo daiktai atiteko pareiškėjai. Pareiškėja nuo pat palikėjo mirties dienos pradėjo naudotis visu minėtu turtu ir juo naudojasi bei rūpinasi iki šiol. Pareiškėja turtu naudojasi, kaip savo, t. y. rūpinasi teritorija, šienauja žolę ir pan. Kadangi po palikėjo mirties liko tik jo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyta žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalis, kurioje nėra elektros ir nėra teikiamos kitos mokamos paslaugos, bei namų apyvokos ir apstatymo daiktai, mokėti mokesčių paslaugų teikėjams nereikėjo. Kadangi J. Š. testamento nesudarė, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai pagal įstatymą. Kadangi pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po J. Š. mirties likusį turtą, laikytina, kad pareiškėja priėmė palikimą aktyviais veiksmais. Apie tai, kad pareiškėjos turto dalis nėra registruota, pareiškėja sužinojo šių metų žiemą, kai nuvyko pas notarą, ketindama turimus sklypus padovanoti vaikams.

4. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

6. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinti keli palikimo priėmimo būdai: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos S. Š. ir J. Š. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)., sutuoktinių vaikai – A. Š., V. Š., R. Š., M. Š., K. Š., I. Š., J. Š.. Iš mirties liudijimo ir VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2024 m. vasario 20 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad J. Š. (toliau – palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini) d. santuokoje. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. kovo 5 d. išrašų matyti, kad sutuoktinių vardu registruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu (2005 m.), laikytina, kad palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė viso sutuoktinių vardu registruoto turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Pagal VĮ Registrų centro Testamentų registro 2024 m. vasario 15 d. išrašą palikėjo vardu įregistruotų testamentų ar įregistruotų jo palikimo priėmimo faktų nėra.

8. Po palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)) jo sutuoktinė S. Š. toliau naudojosi ir rūpinosi minėtais žemės sklypais, o kartu – ir palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypų dalimis, kaip savo, t. y. prižiūrėjo teritoriją, šienavo žolę ir pan. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų daryti išvadai, kad pareiškėja rūpinosi turtu, kuris liko po jos sutuoktinio J. Š. mirties. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad S. Š. priėmė palikimą po sutuoktinio J. Š. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.