Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Mefodijos Povilaitienes (kolegijos pirmininke), Alvydo Barkausko ir Halinos Zaikauskaites (pranešeja), sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškejui J. T., pareiškejo atstovui advokatui ˇydrunui Rupšiui, atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos Centrines darbo medicinos ekspertu komisijos atstovui Vidmantui Januškeviciui, treciojo suinteresuoto asmens Valstybines darbo inspekcijos Šiauliu skyriaus atstovei Aldonai Mui˛enikaitei, specialistams Audrai Bla˛ienei, Remigijui Valdemarui Nargelai, Robertui Badarui, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo J. T. skunda atsakovui LR Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertu komisijai del išvados panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybines darbo inspekcijos Šiauliu skyrius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiauliu skyrius.

Aprašomoji dalis

nustate:

Sveikatos apsaugos ministerijos Centrine darbo medicinos ekspertu komisija (toliau - ir CDMEK ir Komisija) 2006-06-30 suraše išvada Nr.146/06 del profesines ligos pagristumo, kuria nuspresta: J. T. diagnozuoti profesine liga nera pagrindo. Ši išvada duota vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 11 18 sprendima.

Motyvuojamoji dalis

J. T. skundu kreipesi i teisma, prašydamas panaikinti CDMEK 2006 06 30 išvada del profesines ligos pagristumo Nr. 146/06 ir ipareigoti CDMEK pateikti pakartotine išvada, objektyviai atsi˛velgiant i visa turima medicinine dokumentacija ir ivertinant visus medicininius duomenis.

Pareiškejas taip pat prašo, nustacius prieštaravimus tarp skund˛iamojoje išvadoje pateiktu medicininiu duomenu ir medicininiuose dokumentuose esanciu medicininiu duomenu bei nusprendus, kad yra reikalingos specialios ˛inios, skirti ekspertize del profesines ligos nustatymo, pavedant ja atlikti VU Antakalnio ligonines Profesiniu susirgimu skyriaus gydytoju-ekspertu komisijai.

Pareiškejas nesutinka su skund˛iamos išvados motyvais ir faktu konstatavimu.

Teigia, kad CDMEK neivykde LVAT 2005 11 18 sprendimu nustatytos pareigos gauti papildomus duomenis iš ivairiu instituciju, atlikti ivairius tyrimus ir ivertinti toksikologijos specialisto R. P. pateiktus duomenis apie chlorbenzeno poveiki i kvepavimo organus, nesivadovavo medicininiais dokumentais, kuriuose aprašytas pareiškejo sveikatos buklei padarytas cheminis poveikis jam dirbant Šiauliu televizoriu gamyklos poilsio bazeje „Tauras“ katilines kuriku. Del to pateikta išvada nepilna ir neišsami, atsakovas turi buti ipareigotas pakartotinai pateikti išvada.

Pareiškejas teigia, kad atsakove apsiribojo vien tik Viešosios istaigos Vilniaus universitetines ligonines Santariškiu klinikos pateikta formalaus pobud˛io informacija. Teigia, kad atsakove nepašalino pareiškejo abejoniu del jo sveikatos buklei galimai padaryto cheminiu med˛iagu poveikio dirbant katilines kuriku.

Mano, kad atsakove netinkamai ivertino Aplinkos apsaugos agenturos aplinkos apsaugos tyrimu departamento tyrimu protokola Nr. 136, kuris patvirtina, kad kuro talpoje, esancioje televizoriu gamyklos poilsio bazes „Tauras“ teritorijoje buvo rasta kure 20 procentu chlorbenzeno. Nebuvo nustatyta, kad tai ne tas kuro mišinys, kurio garais buvo apsinuodijes pareiškejas, priešingai, chemines kilmes med˛iagos buvima kuro mišinyje patvirtino gydytoju konsultacines komisijos prie Šiauliu miesto TUB dispanserio 1993 09 28 aktas, kuriame nurodyta diagnoze – letinis bronchitas chemines kilmes, raketinio kuro garais. Pareiškejas aiškina, kad šis aktas nebuvo nugincytas, diagnoze nepanaikinta ir nepakeista kita. Mano, kad del to atsakoves teiginiai, kad mineta diagnoze pagrista tik paties pareiškejo paaiškinimu, yra nepagristi ir nemotyvuoti. Pareiškejas paaiškina, kad jis ne tuoj pat kreipesi i gydymo istaiga del to, kad sveikata pablogejo tik 1993 09 28. Mano, kad atsakoves išvada del kuro pagrista tik prielaidomis bei samprotavimais.

Pareiškejas paaiškina, kad remiantis medicininiais duomenimis, kuriuos prieš pateikiant išvada turejo objektyviai išanalizuoti ir ivertinti atsakove, nustatyta, kad 2003 07 08 pagal spirometrija J. T. buvo nustatyta generalizuota stabili bronchu obstrukcija. Diagnoze nebuvo patikslinta ar paneigta. VU Santariškiu ligonineje 2006 02 07 atliktu plauciu funkciju ivertinimu, tik del to, kad J. T. nevykde tyrimo salygu, buvo irašyta, kad spirometrijos duomenys nevertinami. Buvo atliekami ir kiti tyrimai, kuriu komisija nevertino. Mano, kad svarbu tai, kad komisija nevertino J. T. ligos istorijos Nr. 6-3057 epikrizes, kurioje irašyta diagnoze letinis bronchitas, remisija, obstrukcinis sindromas, letinis kvepavimo nepakankamumas. Mano, kad obstrukcini sindroma galima tapatinti su obstrukcinio bronchito diagnoze, o išvadoje tai nepa˛ymeta. Taip pat nebuvo ivertintas Respublikinio toksikologijos centro VšI Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines SAM konsultanto toksikologijai R. P. pateiktas 2005 10 27 raštas, iš kurio matyti, kad visu pirma chlorbenzenas itakoja kvepavimo taku, plauciu veikla, o ne kaulu ciulpus.

Pareiškejas išdesto tokius motyvus: komisija dare išvada, kad pareiškejui profesine liga diagnozuoti nera pagrindo, taciau nesivadovavo visais medicininiais dokumentais; pareiškejas nuolat kontaktavo su raketiniu kuru, kurio sudetyje buvo rasta 20 procentu chlorbenzolo, tai patvirtina liudytojai bei 1993 09 28 aktas; atsakovas nepaneige to, ka nustate medicinos specialistai 1993 09 28, t. y. susirgimo prie˛asties; 1992 m. teises aktai nereglamentavo pranešimu apie ivyki tvarkos; atsakovas nepaneige J. T. ligos istorijos Nr. 6-3057 epikrizes, iš kurios irašo matyti, kad J. T. nustatyta klinikine diagnoze letinis bronchitas, remisija, obstrukcinis sindromas, letinis kvepavimo nepakankamumas.

Pareiškejas aiškina, kad atsakove neatsi˛velge i jo darbo pavojingomis salygomis trukme, pobudi ir be pagrindo nenustate, kad jis susirgo profesine liga – astma, kuri beveik nesiskiria nuo letinio obstrukcinio bronchito.

Pareiškejas remiasi Sveikatos apsaugos ministro 2000 08 29 isakymu Nr. 475 patvirtintu komisijos nuostatu 3 ,5, 7 punktais ir teigia, kad komisijos išvada prieštarauja Profesines sveikatos prie˛iuros istatymo 4 str., 7 str. 2 d., 17 str. 1 d. 2 p., o taip pat Europos Bendriju Tarybos (ministru) 1989 06 12 direktyvai (89/391/EEB0, 1991 06 25 direktyvai 91/383/EEB.

Teigia, kad atsakove pateikdama išvada nesivadovavo teisetumo, lygybes istatymui, proporcingumo, objektyvumo, teisetu lukesciu ir teisetai igytu teisiu apsaugos principais.

Teismo posedyje pareiškejas akcentavo tai, kad Kauno specialistai nepagristai neatliko teismo paskirtos ekspertizes, nepagristai reikalavo, kad teismas turi pasirupinti ekspertu apgyvendinimu, ju buvimo Kaune apmokejimu, todel, pareiškejo manymu, ginco klausimu vis vien turi buti atlikta nešališka ekspertize. Pareiškejas aiškino, kad chlorbenzenas išprovokuoja plauciu ligas ir tai patvirtina moksline literatura. Teige, kad irodyta, jog jo darbo vietoje 1989 – 1993 metais buvo kurenamas raketinis kuras, kuriame yra didelis kiekis chlorbenzeno, kurenama šiuo kuru buvo ilga laika. Aiškino, kad nuo šio kuro poveikio toje pacioje vietoje ir tuo paciu laikotarpiu dirbe penki asmenys mire butent nuo šio kuro poveikio. Aiškino, kad prieš išduodant gincijama išvada jis buvo nusiustas diagnozes patikslinimui i Santariškiu kliniku pulmonologijos skyriu, kur su pareiškeju buvo elgiamasi itin blogai, medikai rode nepasitenkinima, kad jis kreipesi i teisma, buvo neobjektyvus, klastojo tyrimus, nes iš jo reikalavo taip iškvepti, kaip jis negali del jo sveikatos stovio. Tuo tarpu skund˛iama ekspertize atlike medikai netgi neturejo Santariškiu klinikos išvadu, kuriu praše iš paties pareiškejo. Paaiškino, kad del 1992 metu sprogimo katilineje jis praneše ir vaiku stovyklos direktoriui ir pacios imones direktoriaus pavaduotojui, taciau jie atsisake surašyti akta.

Atsakove Sveikatos apsaugos ministerijos Centrine darbo medicinos ekspertu komisija atsiliepime i skunda (t. I, b .l. 53-55) pasisako, kad su skundu nesutinka. CDMEK teigia, kad išnagrinejo visus pateiktus dokumentus. Aiškina, kad pateiktas profesines ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas 2004 12 15 Nr. 02-04-124 ir profesines ligos tyrimo akto pirmos dalies papildymas 2005 03 14 Nr. 85-370, kurie išlieka nepaneigti. Vertindama pateiktus duomenis komisija mano, kad pastovaus kvepavimo kuro garais katilineje, kurioje dirbo pareiškejas, negalejo buti. Atsakove teigia, kad J. T. nurodytas 1992 metais ivykes katilo sprogimas niekur neu˛fiksuotas. J. T. nurodytu laiku jis medicinines pagalbos nekviete. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebuvo u˛pildytas. Jeigu toks aktas butu iformintas del J. T. minimo sprogimo, toki atveji galima butu traktuoti, kaip nelaiminga atsitikima darbe, bet ne kaip letini profesini susirgima.

Komisija paaiškina, kad išnagrinejo visus medicininius dokumentus ir ivertino 1993 metais nustatyta diagnoze: kairio plaucio u˛sitesusi pneumonija, liekamieji reiškiniai, letinis obstrukcinis bronchitas, rimstantis paumejimas. Nustatyta, kad pareiškejas letiniu bronchitu sirgo apie 20 metu, nuo 1973 metu, t. y. susirgo prieš atejima dirbti i Šiauliu televizoriu gamykla „Tauras“. Nurodo ir kitus irašus, teigia, kad 1994-2006 m. yra irašu apie letini obstrukcini bronchita, bet nera irašu, kad gydytojas butu diagnozaves bronchine astma. Paaiškina, kad 2003 m. J. T. tyresi del profesines ligos Antakalnio ligonineje ir jam buvo diagnozuota profesine letine abipuse klausos nervu neuropatija. Teigia, kad CDMEK ivertino pateikta Respublikinio toksikologijos centro vedejo R. P. pateikta rašta apie inhaliacinius apsinuodijimus chlorbenzenu. Teigia, kad pateikti duomenys iš ekstremaliu situaciju duomenu bazes. Letiniai profesiniai susirgimai turi kiek kitokia klinika. Paaiškina, kad Vilniaus greitosios pagalbos ligonines gydytojai tiria ir gydo umius apsinuodijimus, o letiniu profesiniu susirgimu nediagnozuoja ir negydo. Teigia, kad gydytojas R. P. dalyvavo komisijos posedyje ir su CDMEK išvadomis sutiko.

Paaiškina, kad CDMEK nesprend˛ia klausimu, susijusiu su darbo sauga, profesine sveikata darbe. CDMEK sprend˛ia klausimus del profesines ligos pagristumo ir komisijos išvadoje turi aiškiai atsispindeti, ar diagnozuota profesine liga.

Atsakove pasisako, kad nera pagrindo paneigti Profesines ligos tyrimo ir patvirtinimo akta ir nera aiškiu duomenu, kad J. T., dirbdamas kuriku nuo 1989 m. iki 1993 m., pastoviai kvepavo kuro garus su chlorbenzeno priemaiša.

Aiškina, kad J. T. pradejo dirbti kuriku sirgdamas letiniu bronchitu, tuo tarpu letinis chemines kilmes bronchitas, kuris diagnozuotas po tam tikro laiko nutrukus kontaktui su cheminemis med˛iagomis, kelia abejoniu. Teigia, kad dirginanciu cheminiu med˛iagu ikvepimas galejo tik pauminti esancio neprofesinio bronchito eiga, bet ne suformuoti nauja nozologini vieneta – chemines kilmes bronchita ar bronchine astma. Atsakove mano, kad chlorbenzeno didesniu koncentraciju pakliuvimas i darbo aplinkos ora katilo sprogimo metu neišvengiamai turejo sukelti ˛enklu kvepavimo taku dirginanti poveiki, del kurio nebuvo galima apsieiti be medicinines pagalbos. Kadangi nera tokiu duomenu, tenka suabejoti del ryškaus cheminio poveikio buvimo. Del to CDMEK ir nusprende, kad diagnozuoti profesine liga J. T. nera pagrindo. Prašo skunda atmesti kaip nepagrista.

Teismo posedyje atsakovo atstovas palaike atsiliepimo argumentus. Papildomai paaiškino, kad iš medicininiu dokumentu yra pagrindo itarti, kad pareiškejas yra persirges tuberkulioze, kuriai chlorbenzeno poveikis jokio itakos neturi. Aiškino, kad visais pareiškejo nurodomais kitais mirciu atvejais nei karto nebuvo nustatyta ir patvirtinta, kad tam itakos turejo mirusiu asmenu darbas katilineje, kurioje dirbo pareiškejas. Pabre˛e, kad CDMEK u˛davinys yra nustatyti, ar yra ryšys tarp nustatytos diagnozes ir chemines med˛iagos poveikio. Šiuo atveju tokio ryšio nera. Pareiškejo sveikata pablogejo praejus 13 metu po jo nurodomo chlorbenzeno poveikio, o toks poveikis neimanomas. Pa˛ymejo, kad 1993 metais pareiškejas dirbo ir savo individualioje imoneje, kuriai buvo duotas nurodymas atlikti tyrimus, nes buvo aptikta pavojinga med˛iaga, taciau tyrimai atlikti nebuvo. Pa˛ymejo, kad bet kuriuo atveju chlorbenzenas daro poveiki kraujodaros organams, o toks poveikis, t. y. atitinkami susirgimai, nei karto pareiškejui nebuvo nustatyti. Tuo tarpu bronchu ligomis pareiškejas pradejo sirgti ˛ymiai anksciau nei pradejo dirbti Šiauliu „Tauro“ gamykloje, todel nera pagrindo nustatyti diagnozuotu bronchu ligu ryšio su jo darbu kuriku Šiauliu „Tauro“ gamykloje. Pabre˛e, kad CDMEK nesprend˛ia del diagnozes, nes diagnoze nustato gydantys medikai, o sprend˛ia tik, ar galimas diagnozuotu susirgimu ryšys su nustatyto pobud˛io poveikiu darbo vietoje, šis ryšys turi buti tiesioginis. Paaiškino, kad visais dokumentais, kuriuos nurodo pareiškejas, ekspertai remesi, juos ivertino skund˛iamoje išvadoje.

LR valstybines darbo inspekcijos Šiauliu skyrius atsiliepime i skunda (t. I, b. l.50) pasisako, kad inspekcija nera igaliota spresti gydytoju komisijos išvadu teisingumo. Paaiškina, kad J. T. 1992 metu nelaiminga atsitikima darbe, apie kuri jis pasisako, nuslepe, jo tyrimas nebuvo atliktas. Nesutinka su J. T. teiginiu, kad tuo metu teises aktais sveikatos organizavimas nebuvo sureguliuotas ir del to tyrimas nebuvo atliktas. Teigia, kad tuo periodu galiojo ankstesni teises aktai, kurie ipareigojo atitinkamas istaigas tirti nelaimingus atsitikimus darbe, kai gaunamas pranešimas apie toki atsitikima.

Teismo posedyje atstove palaike atsiliepima ir pa˛ymejo, kad dokumentai rodo, kad tiesioginio kontakto su chlorbenzenu pareiškejas neturejo, nes kuras tekejo vamzd˛iais, tokio kuro buvo nedaug. Pa˛ymejo, kad nelaimingas atsitikimas nebuvo fiksuotas, o apie toki atsitikima galejo pranešti ir pats pareiškejas. Tuo laikotarpiu taip pat veike institucijos, atsakingos u˛ visuomenes sveikatos prie˛iura.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiauliu skyrius atsiliepimuosei skunda (t. I, b. l. 43-44, t. III, b. l. 33-34) pasisake, kad su J. T. skundu nesutinka.

Paaiškino, kad 2003 metais pareiškejas J. T. buvo pasiustas i Vilniaus Universitetine Antakalnio ligonine del profesines ligos nustatymo. Buvo atlikti išsamus tyrimai ir 2003 03 31 profesines ligos patvirtinimo akte Nr. 02-04-088-082 buvo nustatyta profesine vibracine liga, letine abipuse klausos neuropatija AD-II, AS-I laipsnio.

Šiauliu II MSE komisija 2003 04 03 J. T. išdave profesinio darbingumo netekimo pa˛ymejima Nr. 024335, kuriame nurodyta invalidumo prie˛astis – profesine liga, netektas profesinis darbingumas 20 procentu, galint dirbti lengva fizini darba, nesusijusi su signalais.

J. T. 2005 03 24 vel kreipesi i CDMEK ir nurode naujus nusiskundimus, prašydamas nustatyti profesine liga – bronchine astma. Motyvavo tuo, kad dirbdamas kuriku Šiauliu televizoriu gamyklos „Tauras“ poilsio bazes vaiku stovykloje nuo 1988 01 04 iki 1993 01 01 apsinuodijo raketiniu kuru, ko pasekoje galejo susirgti bronchine astma. Atlikusi išsamius tyrimus CDMEK 2005 03 29 pateike išvada del profesines ligos pagristumo Nr. 28/05 ir nusprende, kad J. T. diagnozuoti letine profesine intoksikacija chlorbenzenu nera pagrindo. Pareiškejas su tokia išvada nesutiko ir ja apskunde. 2006 06 30 vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 11 18 sprendima, CDMEK pakartotinai ištyre J. T. sveikatos bukle ir pateike išvada del profesines ligos pagristumo Nr. 146/06. VSDFV Šiauliu skyrius mano, kad ši išvada yra teisinga ir išsami.

Aiškina, kad pareiškejas nepateike jokiu irodymu del apsinuodijimo darbo metu, medicinineje dokumentacijoje nebuvo diagnozuota susirgimu, kurie atspindetu intoksikacija, todel CDMEK sprendimas yra teisetas ir pagristas.

Teigia, kad pareiškejas konkreciai nenurode, kokias Europos Bendriju Tarybos direktyvu nuostatas pa˛eide atsakovas.

Prašo atmesti skunda kaip nepagrista. Teismo posedyje atstovas nedalyvavo.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi bylos med˛iaga, išklausiusi bylos šaliu ir specialistu paaiškinimus, daro išvada, kad pareiškejo skundas tenkintinas.

Gincas vyksta del to, kad pareiškejui diagnozuotos plauciu ligos tam igaliotos institucijos nepripa˛istamos profesiniu susirgimu, konkreciai susirgimu, kuri sukele pareiškejo darbo vietoje 1989 – 1993 metais kurui naudota chemine med˛iaga – chlorbenzenas, buvusi raketiniame kure, kuris naudotas kurenimui.

Pareiškejas prieš tai gincijo Sveikatos apsaugos ministerijos centrines darbo medicinos ekspertu komisijos 2005 03 29 išvada Nr. 28/05 del profesines ligos pagristumo. Ši išvada buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 11 18 sprendimu (administracine byla Nr. I-1208-8/05).

Iš nagrinejamos bylos bei prieš tai išnagrinetos bylos med˛iagos matyti, kad pareiškejas 2005 01 07 pateike prašyma Vilniaus centrines darbo medicinos ekspertu komisijos pirmininkui (administracine byla Nr. I-1208-8/05, t. I, b. l. 119) del profesinio nedarbingumo nustatymo, atsiradusio del apsinuodijimu raketiniu kuru, kurio sudetyje buvo chlorbenzeno.

Teismui panaikinus ankstesne išvada, CDMEK atliko papildoma tyrima ir patvirtino 2006 06 30 išvada Nr. 146/06, gincijama šioje byloje (t. I, b. l. 34 – 37). Vertinant skund˛iama išvada, svarbu nustatyti CDMEK igaliojimus ir pareigas, kurie buvo itvirtinti teises aktuose skund˛iamos išvados priemimo metu – 2006 06 30.

CDMEK skund˛iamoje išvadoje nurodo, kad priimant sprendima vadovavosi Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 2 straipsnio 28 dalimi, 21 straipsniu, 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 44 straipsnio 10, 12, 13 dalimis. Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 2 straipsnio 28 dalyje apibre˛iama profesines ligos savoka, 21 straipsnyje reglamentuojami privalomi sveikatos patikrinimai, 42 straipsnio 4 dalyje nustatytas profesiniu ligu skirstymas i letines ir umias, 1 punkte apibre˛iama letines profesines ligos savoka. Iš skund˛iamos išvados teksto, t. y. aprašomosios dalies ir rezoliucines dalies negalima nustatyti, ka reiškia mineto istatymo normu nurodymas rezoliucineje dalyje, nes teises normu nurodymas niekaip motyvais ir argumentais nesujungimas su išvados aprašomaja dalimi. Mineto istatymo 44 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tai, ar imoneje dirbantis arba dirbes darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licencija šiai veiklai, vadovaudamasis Profesiniu ligu tyrimo ir apskaitos nuostatais ir profesiniu ligu sarašu. Toliau šis straipsnis destomas taip:

„10. Profesines ligos prie˛astis tiria ir jos pripa˛inima profesine liga patvirtina profesines ligos tyrimo komisija. I šia komisija ieina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybines visuomenes sveikatos prie˛iuros tarnybos teritorines istaigos apskrityje atstovas ir profesine liga itares gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesiniu ligu tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotoju atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro salygas ir teikia tyrimui reikalinga informacija. Komisijos surašyta profesines ligos patvirtinimo akta pasirašo komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotoju atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Profesines ligos patvirtinimo aktas iteikiamas pasirašytinai darbdaviui atstovaujanciam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo itariama ar patvirtinta profesine liga, išsiunciamas asmens sveikatos prie˛iuros istaigai, kurioje buvo itarta darbuotojo profesine liga, ir kitoms institucijoms.

11. Jei profesine liga tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galejo tureti itakos darbas ankstesneje darbovieteje, komisija, vadovaudamasi Profesiniu ligu tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrima atlieka ankstesneje imoneje ar imonese.

12. Komisijos, tyrusios profesine liga, sprendimus bei išvadas del profesines ligos prie˛asciu ir del tyrimo tvarkos tyrime dalyvave darbdavio atstovas ir darbuotoju atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskusti teismui arba, vadovaudamiesi Profesiniu ligu tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui.

13. Gincytinus klausimus, susijusius su profesines ligos diagnozes nustatymu, sprend˛ia Centrine darbo medicinos ekspertu komisija. Jos nuostatus ir sudeti tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Pareiškejai, nesutike su Centrines darbo medicinos ekspertu komisijos sprendimu, turi teise kreiptis i teisma.

14. Umias profesines ligas, del kuriu mire 3 ir daugiau darbuotoju, tiria komisija. Šios komisijos pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – Valstybines visuomenes sveikatos prie˛iuros tarnybos direktorius (pavaduotojas) ar kitas šios tarnybos direktoriaus skirtas atstovas, Valstybines darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas ir po viena Valstybines darbo inspekcijos bei Valstybines visuomenes sveikatos prie˛iuros tarnybos apskrities teritorines istaigos atstova. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotoju atstovai saugai ir sveikatai.

15. Nelaimingu atsitikimu darbe, profesiniu ligu tyrimo metu Valstybine darbo inspekcija gali skirti ekspertizes.“.

Daroma išvada, kad CDMEK veikla iš CDMEK išvadoje paminetu teises akto daliu tiesiogiai liecia tik 44 straipsnio 13 dalis, taigi kitu daliu nurodymas turejo buti motyvuotas pacioje išvadoje. Iš skund˛iamos išvados turinio aišku tai, kad CDMEK nagrinejo profesines ligos tyrimo ir patvirtinimo 2004 12 15 akta Nr. 02-04-124 ir jo papildyma, kurie nera nugincyti teisme. Taigi, CDMEK priimdama sprendima remesi ir kitomis 44 straipsnio dalimis, kuriose nustatytos kitos profesines ligos nustatymo proceduros. Iš istatymo nuostatu darytina išvada, kad CDMEK tiria tik gincytinus atvejus, kai prieš tai nurodytos komisijos nepripa˛ista profesines ligos, ar kai gydytojas, turintis specialia licencija, nekonstatuoja profesines ligos.

Gincijamoje išvadoje pasakyta, kad CDMEK vadovaujasi CDME komisijos nuostatu 5, 6.1, 19 punktais. Nagrinejamu santykiu metu galiojo Centrines darbo medicinos ekspertu komisijos nuostatai, patvirtinti Sveikatos apsaugos ministro 2000 08 29 isakymu Nr. 475 (toliau – Nuostatai). Isakymo Nr. 475 i˛angineje dalyje sakoma, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesines sveikatos prie˛iuros istatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 198 “Del profesiniu ligu nustatymo” patvirtintais Profesiniu ligu tyrimo ir apskaitos nuostatais,

Teises aktuose, reglamentuojanciuose CDMEK veikla, nera nustatyta, kokios formos išvada turi buti surašoma - Nuostatu 19 punkte tik nurodoma, kad turi buti surašoma išvada del profesines ligos pagristumo. Taciau Nuostatu 19 punkte itvirtinta, kad prieš surašydama tokia išvada Komisija turejo priimti sprendima del profesines ligos diagnozes nustatymo.

Iš skund˛iamos Išvados negalima teigti, kad CDMEK butu nustaciusi ar priemusi sprendima del profesines ligos diagnozes. Išvadoje tera aprašyta diagnoze, kuria nustate kita gydytoju konsultacine komisija, paminetos anksciau buvusios diagnozes. Teisme CDMEK atstovas taip pat negalejo atsakyti i klausima, kokia galutine diagnoze nustatyta. ˇinoma, profesinei ligai paneigti CDMEK neprivalo nustatyti ir profesines ligos diagnozes, taciau paneigiant profesines ligos pagristuma, svarbi yra medicinine diagnoze. Kitaip nebutu galima nustatyti ryšio tarp buvusio neigiamo poveikio ir tiriamo susirgimo buvimo ar nebuvimo.

Vertindamas Išvada Nr. 146/06 visumoje teismas atsi˛velgia i pamineta teisini reguliavima ir paminetus išvados trukumus. Taciau šio ginco sprendimui svarbu ir tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos Centrine darbo medicinos ekspertu komisija teismu praktikoje yra pripa˛istama viešojo administravimo funkcijas vykdanciu subjektu. Apie tai pasisakoma LVAT 2007 06 13 nutartyje, administracines bylos Nr. A7-627-07. Teismas vadovaujasi LVAT išvadomis, nes tai daryti ipareigoja Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalis. Gincijamos išvados priemimo metu buves teisinis reguliavimas suponavo tai, kad Centrine darbo medicinos ekspertu komisija, surašydama Nuostatuose ir istatyme nurodyta dokumenta, kuriuo sprend˛iamas klausimas del profesines ligos pagristumo, veike kaip viešojo administravimo subjektas.

Profesines sveikatos prie˛iuros istatymas, kuriuo remesi sveikatos apsaugos ministras, tvirtindamas CDMEK nuostatus, nustato darbuotoju, dirbanciu imonese, istaigose, organizacijose, ukinese bendrijose, ˛emes ukio bendrovese, ukininko ukyje, pas fizini asmeni pagal darbo sutartis arba narystes pagrindais, profesines sveikatos prie˛iuros pagrindus (Istatymo 1 str.). Istatymo 5 str. nustato profesines sveikatos prie˛iuros valdymo subjektu kompetencija, šio straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad darbuotoju saugos politika formuoja ir darbuotoju saugos bei profesines sveikatos prie˛iuros subjektus nustato Vyriausybe. Šiame straipsnyje nustatyta Socialines apsaugos ir darbo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija nurodytoje srityje. Istatymo 16 straipsnyje nustatyta darbo medicinos istaigu sistema, CDMEK ivardinta kaip tretinio lygio istaiga, o 17 straipsnyje nustatytos darbo medicinos istaigu funkcijos. CDMEK u˛daviniai ir funkcijos nustatytos Sveikatos apsaugos ministro 2000-08-29 isakymu Nr. 475 patvirtintuose Centrines darbo medicinos ekspertu komisijos nuostatuose. Nuostatu 1 p. sakoma, kad CDMEK sprend˛ia gincytinus klausimus, susijusius su profesines ligos diagnozes nustatymu. Iš 5 punkto darytina išvada, kad dar iki komisijos sprendimo asmeniui turi buti nustatyta, ar atsisakyta nustatyti profesine liga.

Del nurodyto teisinio reguliavimo, bei del to, kad CDMEK išvados surašymui šie teises aktai jokiu reikalavimu nekelia, daroma išvada, kad skund˛iamas dokumentas yra administracinis sprendimas del J. T. 2005 01 07 prašymo, taigi šis sprendimas turi atitikti tiek Viešojo administravimo istatymo 8 straipsnio reikalavimams, tiek šiame istatyme itvirtintiems viešojo administravimo principams ir tuo paciu iš sprendimo turi buti aiškios prie˛astys, t. y. motyvai ir argumentai, kodel Komisija nepatvirtino profesines ligos pagristumo ir paneige pareiškejo ginama teise i profesines ligos nustatyma.

Iš skund˛iamos Išvados Nr. 146/06 aprašomosios dalies teksto akivaizd˛iai matyti, kad joje aprašyti tik tirti dokumentai, tame tarpe ir tie, kuriuos skunde nurodo pareiškejas, kaip neivertintus, asmenu paaiškinimai, aprašytos prieš tai nustatytos kitose gydymo istaigose diagnozes. Išvadoje pamineta, kad susirgimu, kurie atspindetu letini toksini chlorbenzeno poveiki, kaip ma˛akraujyste, leokopenija ar kiti kaulu ciulpu slopinimo po˛ymiai neu˛fiksuoti, nerasta duomenu letiniam toksiniam centrines nervu sistemos, inkstu, kepenu pakenkimui, taciau ir iš šiu teiginiu jokios išvados nedaromos. Pastebetina, kad LVAT 2005 11 18 sprendimu ankstesne išvada ir buvo panaikinta del to, kad CDMEK ištirtu, ar chlorbenzenas negalejo sukelti bronchu ir plauciu ligu. Galiausiai aprašoma, kad J. T. po teismo sprendimo buvo stacionarizuotas ištirti ir diagnozei patikslinti i Vilniaus universitetines ligonines Santariškiu klinikas, aprašoma šiu kliniku duota pa˛yma. Iš bylos med˛iagos matyti, kad tai CDMEK ir laiko papildomu tyrimu, kuris buvo atliktas teismo pavedimu. Išvadoje Nr. 146/06 pasisakoma apie gydytoju specialistu konsultacine komisija, kuri patvirtino diagnoze: „letinis bronchitas remisijos faze. Duomenu rodanciu letini kvepavimo nepakankamuma ir bronchine astma nera.“. Ši komisija sudaryta ne iš darbo medicinos specialistu, apie kuriuos kalbama Darbuotoju saugos ir sveikatos istatyme ir kurie turi pirmieji diagnozuoti profesine liga, kas yra pagrindas vykti tolimesnems proceduroms, o iš atskiru sriciu medicinos mokslo specialistu. Naudojantis internetinemis duomenu bazemis (pvz. www.santa.lt, ipr.sergu.lt,, www.sveikas-zmogus.lt ir kt.) galima isitikinti, kad R. V. N., B. Š., E. D., R. B., R. Z., V. Š., A. B. yra pulmonologai, dirbantys VU ligonines Santariškiu kliniku Pulmonologijos ir alergologijos klinikoje, pulmonologe E. B., alergologe V. K. ir pulmonologe V. V. R. dirba VU ligonines Santariškiu klinikos pulmonologijos ir alergologijos skyriaus gydytojomis, R. P. – gydytojas klinikinis toksikologas. Gincijamoje išvadoje yra aprašyta 2006 05 17 VšI Vilniaus universiteto ligonines Santariškiu kliniku pa˛yma „Del J. T. diagnozes patikslinimo“ (t. I, b.l. 27). Taigi šioje pa˛ymoje, taip pat ir paminetu gydytoju pasitarimo metu, nebuvo sprend˛iama del profesines ligos patvirtinimo, o buvo sprend˛iama tik del galutines medicinines diagnozes. Skund˛iamoje Išvadoje nepasisakyta, ar CDMEK su gydytoju konsultacines komisijos išvada (diagnoze) sutinka, ar nesutinka. Taip pat neivertintos ir kitos Išvadoje minimos diagnozes, kurios pareiškejui buvo nustatytos anksciau.

Skund˛iama išvada yra grynai aprašomojo pobud˛io dokumentas, kuriame nera jokiu CDMEK išvadu, nurodymu, su kuriais iš aprašytu faktu CDMEK sutinka, su kuriais nesutinka ir kodel, kokias išvadas ir iš kuriu aprašytu faktu daro. Pavyzd˛iui, išvadoje aprašomos J. T. darbo kuriku salygos ir informacijos šaltiniai, pagal kuriuos tos salygos nustatytos, bet nera jokios išvados, ar komisija kuriais nors iš tu šaltiniu tiki ir jais vadovaujasi, ar komisija ta informacija atmeta, kaip nepatikima ar kaip neatitinkancia teises aktu reikalavimu profesines ligos nustatymo procedurai. Išvadoje nurodoma, kad praejus 9 metams rastas kuras, kurio sudetis nustatyta, pateiktas tyrimu protokolas Nr. 136, aprašomas šio protokolo turinys, bet vel del to fakto nera jokiu išvadu. Del šiu prie˛asciu iš skund˛iamos išvados turinio negali buti aišku, ar Komisija pripa˛ista, kad J. T. dirbdamas kuriku Šiauliu „Tauro“ gamyklos poilsio bazeje galejo kvepuoti kuro garais, kuriuose buvo chlorbenzeno, ar mano, kad poveikio laikas buvo pernelyg trumpas, kad galetu sukelti J. T. diagnozuota letine liga, ar mano, kad tokio poveikio visai nebuvo. Išvadoje aprašyta, kas yra chlorbenzenas ir kokio pobud˛io apsinuodijimus jis sukelia, taciau šis teorinis aprašymas niekaip nesusiejamas su nagrinejama situacija. Nors pagrindinis dokumentas, kuri pagal minetas Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 44 straipsnio nuostatas pagal J. T. skunda turejo nagrineti CDMEK, yra Profesines ligos tyrimo ir patvirtinimo 2004 12 15 aktas Nr. 02-04-124 (t. I, b. l. 129-133) ir jo pirmosios dalies 2005 03 14 papildymas Nr. 83-370, taciau išvadoje niekaip neanalizuojami šie dokumentai ir del ju nera jokiu išvadu. Išvadoje tik atkartojami akte ir jo papildyme nurodyti faktai, taciau šie faktai niekaip neivertinami.

Teismas ar teismo paskirta medicinine ekspertize negali pašalinti šiu Išvados trukumu, nes duoti Išvada del profesines ligos patvirtinimo ar paneigimo privalo CDMEK, o esant visiškai nemotyvuotai išvadai, galima teigti, kad išvados nera iš viso. Neimanoma gincyti faktu išdestymo ir ju aprašymo, juo labiau, kad faktai aprašyti teisingai, taciau CDMEK u˛davinys yra ne faktu išdestymas, bet motyvuotos išvados ginco klausimu davimas. Tokios motyvuotos ekspertu išvados nera, todel nei teismui, nei J. T. negali buti ˛inoma, kodel nuspresta, kad J. T. diagnozuoti profesine liga nera pagrindo, o del to nera galimybes nugincyti CDMEK motyvus, argumentus bei padarytos išvados pagristuma netgi pasitelkiant ekspertus.

Teismo posedyje CDMEK atstovas aiškino, kad pagrindine prie˛astis, del kurios padaryta išvada, kad diagnozuoti J. T. profesine liga nera pagrindo, yra tai, kad nenustatytas tiesioginis ryšys tarp buvusio poveikio darbineje aplinkoje ir ligos atsiradimo. Taciau šio ryšio nebuvimas skund˛iamoje išvadoje niekaip neaptariamas, nors iš tiesu tokio ryšio nustatymas ieina i CDMEK kompetencija. Be to, Išvadoje nera pasisakyta, kokios ligos atsiradimas del galimo chlorbenzeno poveikio buvo tirtas – ar kokio nors bronchito, ar astmos. Taip pat nepasakyta, ar nediagnozavus astmos ar letinio kvepavimo nepakankamumo, o diagnozavus tai, ka nustate konsultacine gydytoju komisija, iš viso nera pagrindo spresti del profesines ligos, ar gydytoju konsultacines komisijos diagnozuota liga visgi leid˛ia nagrineti klausima, ar ši liga nera profesine, taciau del ryšio nebuvimo tarp chemines med˛iagos poveikio ir ligos profesine liga paneigiama. Nuostatu 19 punkte ne be pagrindo nurodytas ir diagnozes nustatymo butinumas. J. T. gincija ir gydytoju konsultacines komisijos diagnoze, todel CDMEK privalo pasisakyti, kuria iš diagnoziu pripa˛ista bei kodel ja pripa˛ista.

Atsi˛velgiant i visas nurodytas aplinkybes, galima pripa˛inti, kad J. T. pagristai teigia, kad CDMEK neivykde LVAT 2005 11 18 teismo sprendimo reikalavimu. Išvadoje nepasisakyta, kodel paneigiama toksikologo R. P. duota informacija, kad chlorbenzenas gali sukelti ir plauciu ligas. Šia informacija teismo posedyje patvirtino apklaustas specialistas Robertas Badaras, klinikinis toksikologas, kuris tvirtai laikesi nuomones ir teige, kad mokslineje literaturoje nurodoma, kad chlorbenzenas sukelia plauciu ligas. Kitas dalykas yra tai, kad šis specialistas nurode, kad pagal faktines ginco aplinkybes jis mano, kad šiuo atveju galejo buti sukeltas tik uminis susirgimas, kuri sukele chlorbenzenas, ir kuris turejo pasireikšti iš karto chlorbenzeno poveikio metu. Tokie dalykai išvadoje taip pat neaptariami, nors teoriškai minima, kad chlorbenzenas sukelia uminius ir letinius apsinuodijimus.

Taigi, skund˛iamas individualus teises aktas neatitinka Viešojo administravimo istatymo 8 straipsnio reikalavimu. Šiame straipsnyje pasakyta, kad individualiame administraciniame akte turi buti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teises ir pareigos (2 dalis), toks aktas turi buti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teises aktu normomis (1 dalis). Kaip turi buti suprantami šie reikalavimai yra nurodyta LVAT 2008 06 13 nutartyje administracineje byloje Nr. A525-952-08. LVAT nutartyje išaiškinama: „Viešojo administravimo istatymo 8 straipsnio nuostatu analize suponuoja išvada, kad motyvu išdestymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi buti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turetu buti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir irodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas remesi priimdamas administracini akta. Ši teises norma kyla iš teisetumo principo, pagal kuri reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepa˛eistu teises aktu reikalavimu, kad ju sprendimai butu pagristi, o sprendimu turinys atitiktu teises normu reikalavimus.“. Analogiškos nuostatos yra ir LVAT 2008 01 24 nutartyje administracineje byloje Nr. A-525-107-08. Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalis ipareigoja teisma vadovautis LVAT duodamu istatymo aiškinimu, o Administraciniu bylu teisenos istatymo 13 straipsnio 1 dalyje itvirtinta nuostata, kad vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Viešojo administravimo istatymo 3 straipsnyje nustatytas istatymo viršenybes principas, kuris reiškia, kad administraciniai aktai, susije su asmenu teisiu ir pareigu igyvendinimu, visais atvejais turi buti pagristi istatymais. CDMEK Išvadoje nurode tik normas, ipareigojancias Komisija surašyti išvada, taciau nenurode, kokiais teises aktais remiantis pareiškejui negali buti pripa˛inta profesine liga. Be pirmiau minetu teises aktu, profesinei ligai nustatyti reikšmingi yra ir kiti teises aktai - pagal Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo nuostatas Vyriausybe 2004-04-28 nutarimu Nr. 487 yra patvirtinusi Profesiniu ligu tyrimo ir apskaitos nuostatus. Atsakovas nurode Išvadoje Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 2 straipsnio 28 dali, apibre˛iancia profesines ligos savoka, taciau skund˛iamoje Išvadoje nera argumentu ir motyvu, kodel pagal šia istatymo nuostata negali buti pripa˛inta profesine liga, t. y. kuriu iš šios savokos elementu ginco atveju nera.

Skund˛iamas aktas naikinamas Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu - aktas neteisetas del to, kad ji priimant buvo pa˛eistos pagrindines taisykles, turejusios u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma.

CDMEK ipareigojama pateikti motyvuota išvada, kurioje butu aiškiai ivertinta visa medicinine dokumentacija, kiti faktiniai duomenys, ir remiantis tuo vertinimu padaryta galutine ir pagrista išvada.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 88 str. , 89 str. 1 d., ir 127 str.,

n usprende:

panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos Centrines darbo medicinos ekspertu komisijos 2006 06 30 Išvada del profesines ligos pagristumo Nr. 146/06 ir ipareigoti Sveikatos apsaugos ministerijos Centrine darbo medicinos ekspertu komisija priimti nauja išvada, atitinkancia Viešojo administravimo istatymo reikalavimus.

Sprendimas per keturiolika dienu nuo jo priemimo ir paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skunda per Vilniaus apygardos administracini teisma arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.